Socialinių partnerių vaidmenį atlieka ne atskiri darbdaviai ar darbuotojai , o jų susivienijimai, tai yra profesinės sąjungos, darbdavių susivienijimai. Dialogas aukštesniu lygiu, tarp minėtų susivienijimų pasaulyje vyksta, tačiau Lietuvoje realiai neegzistuoja, nors nacionaliniai įstatymai įtvirtina trišalę tarybą.
ES valstybių profesinės sąjungos labai populiarios. Socialinis dialogas Vokietijoje vyksta ne įmonės, o pramonės šakos mąstu.
Profsąjungų veiklą, darbdavių asociacijų veiklą reguliuoja nacionalinė teisė, nors tam tikras reglamentavimas egzistuoja ir ES lygiu.
Kol nebuvo vieingos rinkos, tai darbdavių ir darbuotojų poreikiai ribojosi nacionaliniu lygiu. Tarpvalstybiniai socialininiai partneriai atsirado dirbtiniu būdu. Istoriškai priimant sprendimus dėl darbuotojų veiklos ES valstybės narės susidurdavo su kitų valstybių narių prieštaravimu. Todėl darbdavių ir darbuotojų susivienijimą Europos Komisija matė kaip svarbų ramstį į kurį turėtų atsižvelgti valstybės narės. Socialinis Komitetas daugiausia ir yra sudarytas iš socialinių partnerių atstovų. Taip susikūrė ES mastu veikiančios darbdavių organizacijos (UNICE?) - Europos pramonės ir darbdavių konfederacija, CEEP -Europos profesinių sąjungų konfederacija. Vėliau buvo suteikta teisė sudarius tarpusavio susitarimus kreiptis į Tarybą, kad ši suteiktų tokiems susitarimams direktyvos statusą. Taip socialiniai partneriai tapo teisėkūros subjektais. Tradiciškai Didižioji Britanija, Airija prieštaraudavo siūlymams gerinti socialinius standartus. Todėl prie sutarties buvo pridėtas protokolas, kurį pasirašė visos valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją.Tačiau vėliau Amsterdamo sutartimi šios valstybės prisijungė prie kitų valstybių ir tokia nuostata inkorporuota į sutartį, o protokolas buvo panaikintas. Pagal protokolą ir vėlesnę normą Taryba socialinių partnerių susitarimams gali suteikti direktyvos galią. Taip pat buvo suteikta ir kitokių teisių socialiniams partneriams. Šiuo protokolu Taryba buvo įpareigota prieš priimdama bet kokius klausimus socialinėje srityje pasikonsultuoti su socialiniais partenriais. Tai nereiškia, jog jie įgyjo veto ar sprendimo teisę.EK turėjo skatinti socialiniį dialogą ES mastu. Kokiom priemonėm tai daryti, palikta nuspręsti Komisijai.
1997m. Direktyva NR. 81 DėL nepilno darbo laiko. Dėl to socialiniai partneriai sudarė sutartį. Ši direktyva taikoma, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl nepilno darbo laiko. Europos šalyse...
Šį darbą sudaro 5608 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!