Socialinės normos

Svarbus visuomenės bruožas yra jos organizuotumas, socialinį gyvenimą sudarančių visuomeninių santykių tvarkymas ir būtinumas juos reguliuoti. Socialinio gyvenimo reguliavimas – tai žmonių ir jų kolektyvų elgesio nustatymas, pastangos orientuoti jų funkcionavimą ir raidą tinkama linkme, nustatyti atitinkamas ribas ir tikslingai tvarkyti visus santykius.
Kiekviena istoriškai konkreti visuomenė turėjo griežtai nustatytas santykių reguliavimo normas, parodančias socialinio gyvenimo reguliavimo mastą ir intensyvumą, priklausymą nuo visuomenės poreikių, jos raidos etapo ir organizuotumo.
Visais visuomenės raidos etapais lemiamas nuosavybės, valdžios, ideologijos vaidmuo lieka pagrindinis socialinio reguliavimo veiksnys ir pasireiškia didele įvairove. Socialinio reguliavimo reikšmė nuolat didėjo, reguliavimo kokybė keitėsi, priemonės darėsi sudėtingesnės ir tobulesnės.
Socialinio gyvenimo reguliavimas gali būti individualus ir norminis. Individualus – tai žmonių elgesio nustatymas tik vienkartiniams veiksmams, konkretiems klausimams spręsti ir tik konkretiems asmenims. Norminis žmonių elgesio tvarkymas atliekamas taikant bendrąsias taisykles, ir visi patekę į normų reguliuojamą padėtį, privalo jų laikytis.
Plėtojantis ir stiprėjant prekiniams rinkos santykiams, suasmeninant nuosavybę ir vyraujant privatinei nuosavybei, valstybė ir ideologinės institucijos įgavo atitinkamų bruožų ir visa tai iš esmės keitė socialinio reguliavimo sistemą, kūrė norminius institucinius darinius (teisę ir teisinį reguliavimą).
Pagrindinis teisės sistemos kūrimosi pradas buvo ideologizuota teisės tiesiogine socialine prasme, socialiai pateisinamos visuomeninių santykių dalyvių elgesio laisvės, pačių subjektų suprantamos, kas, pagal jų teisinę sąmonę, teisėta ir neteisėta, išraiška. Iš pradžių teisinis reguliavimas nebuvo visiškai atskirtas nuo socialinio neteisinio moralinio, moralinio korporatyvaus, religinio ir panašiai. Elementarūs ir primityvūs buvo norminiai apibendrinimai: jų turinį sudarė valstybiniai norminiai individualūs sprendimai arba valstybės pripažinti ir ginami papročiai.
Vėliau , kuris nors teisės turinio elementas ima vyrauti. Tada ir prasideda specifinė teisės istorija. Kuriasi ir tobulėja nacionalinės teisės sistemos ir jų šeimos. Šitaip pamažu ir susidaro dvi savarankiškos teisės rūšys – viešoji ir privatinė teisė.
Teisė tampa pagrindinė visuomenės socialinio reguliavimo sistemoje. Teisės normos draudė, įpareigojo, leido veikti savo nuožiūra ir iniciatyva. Teisė pasidarė didelė vertybė, nes nustatė norminius pradus, pilietinę taiką,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!