Socialinės diktatūros ir demokratijos prielaidos

B. Mooras straipsnyje “Socialinės diktatūros ir demokratijos prielaidos” analizuoja ikiindustrinių Europos ir Azijos valstybių socialinę santvarką ir bando išvesti pareleles tarp jos ir industrializacijos pasekoje įsivyravusio politinio režimo. Nagrinėdamas šį saryšį jis ima tokius kontamuosius kaip industrializacijos pasekoje kilęs žemvaldžių klasių susidomėjimas žemės ūkio modernizacija, perėjimu prie produktyvesnių ūkininkavimo formų, bei šio intereso realizavimo formą – ar valstiečiai paparačiausiai buvo nuvaryti nou žemės ir tapo miesto proletariatu kaip tai įvyko Didžiojoje Britanijoje, ar priešingai, aristokratija naudojo socialines ir ekonomines priemones išlaikyti darbo jėgą “pririštą” prie žemės, t.y. įvedė baudžiavą. Kiti kintamieji – valstiečių masių revoliucingumas, Mooro nuomone (kurią jis išveda iš istorinių paralelių) priklausantis nuo visuomenės segmentacijos, perėjimo į moderniuosius laikus kritinis taškas – politinis lūžis – paprastai revoliucija, kurios autorius įžiūri tris atmainas – buržuazinę revoliuciją, reakcine aristokratijos kontroluojamą revoliuciją “iš viršaus” bei valstiečių revoliuciją . Iš šių kintamųjų kombinacijų gali sekti trejopas rezultatas – vakarietiško tipo kapitalistinė demokratija, reakcinio pobūdžio fašistinis režimas bei komunistinė diktatūra. Straipsnio pradžioje dar minimas ir galimas ketvirtasis galimas kelias – straipsnio rašymo metu (1966 m.) nauja ir neištirta Indijos modernizacija. Tačiau plačiau tai nenegrinėjama.
Kiekvienas kelias į modernią santvarką apima tris etapus – masių kontrolės anksčiau egzistavusiai valdžiai įvedimas (kaip tai gali būti suprantama ir demokratijos pirmieji požymiai), po to sekantis senosios valdžios pakeitimas nauja, racionalia ir teisėta (rational legal) bei pats    sudėtingiausias etapas – demokratijos konsolidacijas ir naujosios valdžios autoriteto visuomenėje įtvirtinimas bei paramos užsitikrinimas.
Pagrindinėmis sąlygomis demokratiniam režimui išsivystyti Mooras laiko balanso tarp ikiindustrinio monarcho ir aristokratijos buvimą. Tai, jo manymu, politinę sistemą stumia parlamentarizmo link. Tą jis iliustruoja Anglijos, kur po pilietinio karo įsivyravo pusiausvyra tarp monarcho ir aristokratijos bei absoliutistinių Prancūzijos, Kinijos, Rusijos pavyzdžiais. Kitu teigiamu veiksniu laikomas sėkmingas komercinės žemdirbystės įtvirtinimas vietoje baudžiavinės. Mooras šį argumentą grindžia istorinias pavyzdžiais – “sėkmingas” “valstiečių klausimo” išsprendimas Didžiojoje Britanijoje nuvarant juos nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!