Socialinė žmogaus koncepcija

Žmogaus kaip ugdytinio samprata integruoja žinias apie žmogaus fizinę sandarą, psichiką, socialinį veidą, asmenybę bei jos pažinimą, apie žmogaus sielą. Šiuolaikiniu požiūriu žmogus yra tikrovės fenomenas, kurį galima nagrinėti įvairiais aspektais, ir todėl jį tiria daugelis mokslų. Visų pirma žmogus yra žemėje egzistuojančių organizmų raidos aukščiausioji pakopa (homo sapiens). Jo istorinę raidą vis pilniau atskleidžia filogenetinė antropologija, fiziologija, patentologija. Žmogaus kaip fizinės būtybės bendrąsias problemas taip pat nagrinėja gamtamokslinė antropologija. Pavienio žmogaus kūniškajam egzistavimui įvardyti paprastai vartojamas individo terminas. Tačiau žmogus nėra vien kūniškoji būtybė. Dar antikos laikais buvo suvokta, išliko ironiškas žmogaus kaip nupešioto paukščio apibūdinimas.
Žmogui apibūdinti nepakanka nurodyti jo morfologinį išskirtinumą, jo smegenų sandaros ypatumus ir kt.; jam apibūdinti vartojama sielos (gr. psyche) sąvoka, kuriai suteikiamas gana skirtingas turinys. Paprastai siela interpretuojama kaip kūno antitezė, kartais priskiriama ne tik žmogui, bet ir gyvybei apskritai (“augalų siela”, “gyvulių siela”). Psichologijos mokslas sielą nagrinėja kaip psichiką, ją taip pat priskiria ne tik žmogui, bet ir gyvūnams (zoopsichologija). Šiuo atžvilgiu žmogus skiriasi nuo gyvūnų ne vien aplinkos suvokimo ypatumais (psichiniais procesais). Skirtingai nuo gyvūnų, jis išskiria save iš aplinkos, suvokia savo Aš, individualaus egzistavimo istoriškumą.
Žmogui kaip subjektui būdinga reflektuojanti sąmonė, tai yra gebėjimas suvokti savo vidinį gyvenimą. Refleksija, anot prancūzų filosofo Terjero de Šardeno (1881-1955), - tai įgytas sąmonės gebėjimas susitelkti ir įvaldyti save kaip objektą, gebėjimas ne tiesiogiai pažinti. O pažinti save patį, ne tiesiog žinoti apie save, o žinoti, kad žinai. Galima sakyti, kad subjektas – tai ‘žmogus žmoguje”: pastarasis suvokia aplinką ir į ją reaguoja, o pirmasis suvokia ir vertina šį aplinkos suvokimą ir reagavimą.
Asmenybė kaip bendrų žmogiškųjų savybių įsikūnijimas neretai tapatinama su individualybe – bendrųjų bei specifinių individo, subjekto ir asmenybės savybių įsikūnijimu pavienio žmogaus asmenyje. Asmenybės sąvoka nusako tai, kas vienija žmones; individualybės sąvoka pabrėžia tai, kas skiria vieną žmogų nuo kito, kas daro kiekvieną asmenį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!