Socialinė tikrovė pagal Ž. Bodrijarą

Socialinė tikrovė pagal Ž. Bodrijarą (pagal knygą ,,Simuliacija ir simuliakrai‘‘)

Baudrillard Jean (1929 - 2007) prancūzų sociologas, filosofas. Socialinės filosofijos ir postmoderniosios sociologijos atstovas.

Knygoje ,,Simulakrai ir simuliacijos’’ teigė, kad realybė kinta pati, paveikta naujos vartojimo kultūros. Elektroninio ryšio priemonių plėtra kuria hiperrealybę, kuri remiasi naujais kultūriniais principais. Knygoje „Simuliacijos ir sumuliakrai“ Baudrillardas teigia, kad taip nutinka, nes informacija suryja savo turinius, t. y. užuot produkavusi prasmę, ji išsisemia ją vaidindama. Taip pat vaidinama ir komunikacija. Kaip veikimą Baudrillardas priešina operacijai, taip komunikaciją – kalbėjimui. Kellneris pažymi, kad Baudrillardas taip „parodo <···> technofobiją ir nostalgiją pokalbiui veidas į veidą, kuriam teikia pirmenybę (kaip autentiškai komunikacijai) labiau nei degradavusiai ir abstrakčiai medijų komunikacijai“.

Medijos simuliuoja socialumą: „Visos mūsų kategorijos įžengė į dirbtinį amžių: jokio noro – tik privertimas žmones norėti; jokio veikimo – tik privertimas žmones veikti; jokio buvimo kažko vertam – tik gavimas kažko, kad būtum ko nors vertas (apskritai – kad būtum reklamos liudininku); jokio žinojimo – tik sužinojimas; ir galiausiai, bet ne menkiausiai, ne tiek mėgavimasis, ne tiek malonumo gavimas, kiek privertimas žmones mėgautis, privertimas patirti malonumą.“ Kaip pažymi Kellneris, dabartinis socialumas Baudrillardui tėra „mirusių darbo, galios, prasmės ir kitų liekanų perdirbimas“.

Baudrillardas nagrinėja ir politinės reprezentacijos baigtį. Komunikacijos ekranas ir nuomonių apklausos sunaikina politinės reprezentacijos poreikį, tuo pačiu suteikdamas jai alibi ir legitimaciją. Individas gerai jaučiasi imanencijoje ir sąveikoje, nebėra reikalo deleguoti savo valią: „Dabar cirkuliuoja tik statistiniai šešėliai – nuomonių apklausos ekrane. Daugiau nebėra socialinio kontrakto: medijos ekranuose funkcionuoja tik vaizdo atsukimo atgal (play-back) funkcijos.“ Kitaip tariant, individas savo valią deleguoja masėms, o ne jam atstovaujančiam politikui, atsikratoma individualios atsakomybės ištirpstant nuomonių apklausų statistikoje. Baudrillardo manymu, dabartinė socialinė situacija, nebeesant skirtumo tarp ekonomikos ir politikos, primena „kolektyvinę įmonę“, ar net greičiau nelegalų bendradarbiavimą, kuris maskuojamas politinės reprezentacijos simuliavimu: „Valstybė nebedirba politinės valios darbo, o greičiau bauginimo, atkalbinėjimo, simuliacijos, provokacijos ar impozantiško prašinėjimo.“ Dabartinė politikos simuliacija tik dar labiau naikina socialumą, politika tampa scena be referentų, komunikacijos, atskirta nuo viešumos, Baudrillardo žodžiais, „perregima viešoji erdvė, iš kurios aktoriai buvo pašalinti – gryna įvykio forma, iš kurios aistra buvo atskirta“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!