Dorybių etika pagal Platoną ir Aristotelį

Dažnas žmogus savo gyvenime susiduria su situacijomis, kai tenka susimąstyti apie gyvenime nuveiktus gerus ir blogus darbus, kai tenka pripažinti tiesą, kad nesame šventi ir darome klaidų. Tokios situacijos priverčia kiekvieną iš mūsų susimąstyti kokios vertybės ir dorybės tūno mumyse, ir tuo pačiu susimąstyti apie jų esmę, skirtumus ir panašumus. Šiomis dienomis žmogus dažnai pamiršta apie taip saugomas vertybes ir dorovę, mažai kas ryžtasi padėti silpnesniems ir mąsto tik apie save. Todėl dorybė atpažįstama tik atliekant dorybingus veiksmus bei per visą laiką juos teisingai kartojant. Jau nuo seno filosofai ir įtakingi mąstytojai bandė atskleisti dorybių reikšmę. Būtent dorybių etikos pradininkais laikomi Vakarų filosofijoje plačiai žinomi graikai - Platonas ir ypač Aristotelis, kurie skirtingai atskleidė dorybių reikšmę bei suteikė pamatą šių laikų esamoms dorybėms.
Dorybė - krikščioniškoje etikoje suvokiama kaip individo moralinė savybė. Tuo pačiu ji laikoma ydos priešingybe. Siaurąja reikšme dorybė suprantama kaip galia pasiekti moralinį gėrį. Tai siekis morališkai formuoti gyvenimą, protą ir juslumą susieti vieną su kitu, įgalino dorybių suskirstymo atsiradimą. Todėl ir dorybės diferencijuojamos skiriant įvairius dvasinius ( protinius ) ir juslinius ( instinktyvius ) žmogaus sugebėjimus. Pagal kilmę, prigimtį ir tikslą dorybės skirstomos į teologines (dieviškąsias) ir prigimtines (žmogiškąsias). Vakarų kultūros istorijoje didelis sąrašas šiomis dienomis turimų dorybių buvo sutrauktas į keturias pagrindines prigimtines dorybes – protingumą, teisingumą, tvirtumą ir susivaldymą - jos lavinamos dvasinėmis pratybomis, reikalingos ydoms ir instinktams įveikti. Protingumo dorybė laikoma aukščiausia prigimtinė dorybė ir ji leidžia pamatyti tikrovę, kokia ji iš tiesų yra, todėl norint įgyti šią dorybę yra labai svarbu turėti tinkamą prigimties kokybę, rūpintis ja. Į teisingumo, tvirtumo ir susivaldymo dorybes sueina visų, šiais laikais turimų, dorybių sąrašas. Vėliau atsirado dar trys dorybės laikomos teologinėmis – tai tikėjimas, viltis ir meilė – šios dorybės yra įkvėptos Šventosios Dvasios ir vienija žmones su Dievu bei yra kiekvieno krikščionio pamatas. Taip pat esama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!