Socialinė apsauga pagal rizikos grupes

Įvadas Socialinė apsauga – tai įvairialypė sritis, kuri yra svarbus visuomenės reiškinys. Jos pagalba siekiama valstybėje sustabdyti gresiančią socialinę riziką, o jai atsiradus - įveikti. Dėl tikėtinų gyvenime įvykių, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, yra įteisintos socialinio draudimo rūšys, kurios reikalingos, kad valstybė galėtų padėti žmonėms atsiradus socialinėms rizikoms kaip pensija, liga, motinystė (tėvystė), nedarbas, nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos, mirtis, invalidumas, šeimos našta. Dėl tokių nenumatytų atvejų žmonės nebegali dirbti ir dėl to praranda pajamas, kurias gaudavo anksčiau. Socialinė apsauga siekia apsaugoti gyventojus nuo gresiančio skurdo teikdama tam tikroms gyventojų grupėms pinigines ir natūrines pašalpas bei paslaugas. Tokių paslaugų tikslas – teikti socialinę pagalbą nepinigine forma socialinėms grupėms, kurios nepajėgia savarankiškai savimi pasirūpinti, bei ugdyti tokių asmenų sugebėjimą integruotis į visuomenę SENATVĖ Svarbiausia socialinės apsaugos sistemos dalis yra aprūpinimas senatvėje ir mirties atveju. Todėl šiomis rizikomis reikia iš anksto pasirūpinti jas apdraudžiant, kad funkcionuotų ilgalaikė socialinės apsaugos sistema. Draudžiant šią riziką, prisiimami įsipareigojimai ateičiai, nes taip pat reikalingas didžiulis finansavimo potencialas, todėl ir poveikis ekonomikai yra didelis. (Socialinė apsauga, 1998, psl.67-68). Senatvės socialinę riziką yra gana sudėtinga aprašyti. Šiai rizikai nėra vieno tikslaus apibrėžimo, tačiau galima teigti, kad ji remiasi prielaida, jog žmogus dėl senyvo amžiaus nebegali užsidirbti pakankamai lėšų. Tuo atveju socialinė apsauga teikia pajamų kompensavimą tam tikrą amžiaus ribą pasiekusiems gyventojams (senatvės pensija), arba nutraukusiems savo profesinę veiklą sulaukę tam tikro amžiaus (ištarnauto laiko senatvės pensija). (D.Pieters, 1998, psl.59). Senatvės pensijos dydis gali būti netik fiksuota suma, bet ir susietas su anksčiau uždirbtomis pajamomis. Fiksuota suma paprastai susijusi tiesiogiai su senatvės pensijoms schemomis, o dydis priklausantis nuo anksčiau uždirbtų pajamų su ištarnauto laiko pensijų schemomis. (D.Pieters, 1998, psl. 61). Pensijos skyrimo sąlygos „Amžiaus riba iš pat pradžių buvo nustatyta tokia, kad ja žymėjo tą laiką, kai darbuotojas dėl savo vyresnio amžiaus tapdavo nedarbingas, todėl invalidumui arba darbingumo praradimui nustatyti nereikėjo individualaus patikrinimo. Socialinis politinis plėtojimasis ir gyvenimo trukmės pailgėjimas bei sveikatingumo padėties pagerėjimas lėmė tai, kad amžiaus riba, kuri paprastai žymi esamą darbingumo praradimą, dėl nuolatinio perkėlinėjimo į ankstesnį laiką tapo socialiniu laimėjimu. Asmuo, kuris šiandien gauna senatvės pensiją, mano, jog dar gali ilgai gyventi pilnavertį aktyvų gyvenimą, tačiau jam nebereikia dirbti.“(Socialine apsauga, 1998, psl. 73) Jei asmenys yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir turi atitinkamą pensijų draudimo stažą, tai yra bent minimalų 15 metų, bei tenkina kitus reikalavimus, tai jie turi teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją. Į stažą motinoms (tėvams) įskaitomas ir tas laikas, per kurį jos (jie) gavo motinystės pašalpas. Valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalis. Pagrindinė dalis vienoda visiems apdraustiesiems, turintiems būtinąjį pensijų draudimo stažą, tai yra 30 metų. (Rita Žemaitytė, 2002). Pagrindinės pensijos dydį nustato Vyriausybė. Ji indeksuojama priklausomai nuo infliacijos. Papildoma pensijos dalis priklauso nuo asmens socialinio draudimo stažo, uždarbio, iš kurio apskaičiuojama pensija, ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu socialinio draudimo bazinė pensija - 230 Lt, 2006 metų draudžiamosios pajamos - 1212 Lt. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, motinos, auginančios vaikus iki 3 metų, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai bei asmenys, slaugantys visiškos negalios invalidą, yra draudžiami bazinei valstybinio socialinio draudimo pensijai valstybės lėšomis. (Lietuvos darbo birža) „Kai kuriose šalyse taip pat galima išeiti į pensiją nesulaukus pensinio amžiaus. Bet šiuo atveju paaukojama dalis pensijos, į kurią žmogui būtų suteikta teisė, jei jis sulauktų pensinio amžiaus. Kasmet iš jam mokamos sumos išskaičiuojamas tam tikras procentas pensijos, į kurią žmogui būtų suteikta teisė per pensijos laukimo metus. Ir atvirkščiai, kai kuriose (profesinėse) schemose numatomas priedas tiems žmonėms, kurie išeina į pensiją vėliau, nei sulaukę nustatyto pensinio amžiaus.“(D. Pieters, 1998, psl. 61-62). Senatvės pensija mokama kiekvieną mėnesį iki pensininko gyvos galvos ir po mirties kaip laidojimo pašalpą dar du mėnesius. Jos dydis nepriklauso nei nuo pensininko išlaikytinių skaičiaus, nei nuo turtingumo.(Rita Žemaitytė, 2002) NEGALIA (INVALIDUMAS) „Paprastai invalidumas apibūdinamas kaip nedarbingumas (tam tikromis aplinkybėmis - dalinis), t.y. kaip praradimas (tam tikromis aplinkybėmis - dalinis) galimybės savo fiziniais ir psichiniais sugebėjimais iš darbinės veiklos gauti arba (potencialiai) sugebėti gauti pajamas. Gali būti sunkūs invalidai nuo gimimo. Asmenys, kurie dėl savo individualių gyvenimiškų aplinkybių niekada neketino arba neketina dirbti pagal profesiją, taip pat gali būti pripažinti invalidais. Mūsų apžvalgai ši aplinkybė tampa svarbi tik tada, kai ji yra susijusi su teise gauti valstybinių ar privačių draudimo sistemų paslaugas. Šios paslaugos gali atlikti skirtingas funkcijas : • Palengvinti arba sušvelninti invalidumo būseną (slaugant sunkius arba labai sunkius invalidus arba teikiant sveikatos priežiūros paslaugas lėtinėmis ligomis segantiems ligoniams); • Išgydyti invalidumą visiškai arba iš dalies (pvz., taikant medicininės ar profesinės reabilitacijos priemones); • Kompensuoti visiškai arba iš dalies dėl invalidumo prarastas pajamas (pvz., skiriant pensiją); • Pagerinti invalidų finansinę padėtį ir sudaryti jiems sąlygas integruotis visuomeniniame gyvenime (nuolaidos visuomeniniam transportui, nuolaidos dalyvavimui įvairiuose renginiuose).“(Socialinė apsauga, 1998, psl. 53) Pastebima, kad daugėjant ekonomikos problemų, daugėja ir prašymų gauti invalidumo pensiją dėl struktūrinių ar dėl individualių priežasčių. Jeigu būtų geresnės gyvenimo sąlygos, tie asmenys ir toliau būtų dirbę savo darbą nekreipdami dėmesio į savo ne itin gerą psichologinę-socialinę būseną, arba būtų susiradę mažiau kenksmingą darbą ir tęsę savo darbinę veiklą.(Socialine apsauga, 1998) Netekto darbingumo (invalidumo) pensija skiriama, jei : • asmuo yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas; • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pripažino asmenį nedarbingu (netekusiu 75%-100% darbingumo) ar iš dalies nedarbingu (netekusiu 45% – 70% darbingumo); • Asmuo turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai. (Sodra, 2005) Taip pat kaip ir senatvės pensiją, invalidumo pensiją sudaro 2 dalys : pagrindinė ir papildoma dalis. Jei asmuo turi būtinąjį darbo stažą (t.y. 30 metų), tai pagrindinė invalidumo pensijos dalis priklauso nuo to, kiek procentų darbingumo asmuo yra netekęs. • Jei asmuo neteko 75 – 100 procentų darbingumo, tai jo invalidumo pensija bus lygi 1,5 bazinės pensijos. • Jei asmuo neteko 60-70 procentų darbingumo, tai jo invalidumo pensija bus lygi bazinei pensijai. • Jei asmuo neteko 45-55 procentų darbingumo, tai jis gaus invalidumo pensiją lygią pusei bazinės pensijos. Jeigu asmuo turi tik minimalų stažą, bet neturi būtinojo, tai jo invalidumo pensijos pagrindinė dalis bus proporcingai mažesnė Papildoma netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama pagal tokią formulę: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D Papildoma invalidumo pensijos dalis priklauso nuo darbo stažo ir draudžiamųjų pajamų. Asmenims, netekusiems 45 – 55 procentų darbingumo, pensijos papildoma dalis, apskaičiuota pagal šią formulę, yra mažinama 50 procentų. (Sodra, 2005) LIGA Liga – tai žalingų veiksnių sukeltas organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pablogėjusiu prisitaikymu prie aplinkos ir sustiprėjusiomis apsauginėmis reakcijomis. Teisę gauti ligos pašalpą turi asmenys, kurie yra apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Pašalpa skiriama, jeigu laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl ligos arba traumos, užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų, vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, šeimos nario ligos, jeigu jį būtina slaugyti, gydymosi proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare ir dėl to prarandama dalis darbo pajamų. Taip pat svarbu yra tai, kad apdraustasis prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi turėti ne trumpesnį nei 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės draudimo stažą. Jeigu asmuo buvo išleistas vaiko nuo 1-3 metų priežiūros atostogų, tai ligos ir motinystės draudimo stažas yra skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš šias šias atostogas. Ligos pašalpą už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, (išskyrus šeimos nario slaugos pašalpą) apmoka darbdavys. Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 proc. ir didesnė negu 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo trečios kalendorinės nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Ligos pašalpos mokėjimo trukmė : • ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos; • ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, jeigu yra gaunama valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensija; • už visą laiką, praleistą gydantis ortopedines ir/ar protezines paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje ; • užkrečiamų ligų protrūkių ar epidemijų metu – šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo; asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) – iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos; • ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus savanoriškai gydantis specializuotuose stacionaruose nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos. Slaugant šeimos narius pašalpa mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. Jei slaugomas vaikas iki 14 metų, tai pašalpa mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Taip pat, jei stacionare slaugomas vaikas iki 7metų, tai ligos pašalpa mokama už visą slaugymo laikotarpį, tačiau ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus. Jei slaugomas sunkiai sergantis vaikas iki 18 metų, tai pašalpa mokama taip pat už visą laikotarpį, tačiau ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus.(Sodra, 2005) „Ligos pašalpa iš Sodros lėšų skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio (darbdavių) lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku (šeimos nario slaugos atveju – ligos pašalpa nuo pirmosios dienos mokama iš Sodros lėšų)“. (Sodra, 2005). MIRTIS Mirtis - negrįžtama žmogaus organizmo kaip visumos žūtis bet kuriuo metu po gimimo. Mirties priežastys gali būti: progresuojantys senatvės pakitimai, patologiniai procesai, gyvybę nutraukiantys įvairūs aplinkos veiksniai (pvz., savižudybė). Vieno žmogaus mirtis gali būti pragyvenimo šaltinio netektis kitiems žmonėms, todėl mirtis paliktiems išlaikytiniams yra socialinės rizikos veiksnys. Taip yra todėl, kad laikomasi tradiciškai susiklosčiusio požiūrio į darbo pasiskirstymą šeimoje : maitintojas turėjo uždirbti pinigus ir išlaikyti šeimą. (D.Pieters, 1998) “Išlaikomais arba turėjusiais teisę į išlaikymą laikomi: • vaikai arba įvaikiai iki jiems sueis 18 metų. • vaikai ar įvaikiai, sulaukę 18 metų ir besimokantys nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai; • mirusiojo sutuoktinis ar tėvas (motina), įtėvis (įmotė), neatsižvelgiant į amžių ir darbingumą, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius, seseris, iki šiems sukaks 8 metai; • mirusiojo sutuoktins, sulaukęs Valstybės socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus, gauna išmokas iki gyvos galvos; • mirusiojo sutuoktinis, pripažintas invalidu, jo invalidumo laikotarpiu; • mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų, jų invalidumo laikotarpiu; • kiti nedarbingi asmenys, kurių nedarbingumo faktas nustatytas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba teismo sprendimu, teismo tvarka įrodę išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktą, jų nedarbingumo laikotarpiu.” (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Vaikai, gimę praėjus ne daugiau nei 300 dienų po apdraustojo mirties, taip pat turi teisę į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. “Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus apskaičiuojama kaip ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, laikant, kad netekta 100 procentų darbingumo. Apskaičiuotas kompensacijos dydis dalijamas iš vienetu padidinto asmenų, turinčių teisę ją gauti, skaičiaus, ir gauto dydžio išmoka mokama kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti.” (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). “Našlių pensija neskiriama, o paskirtos pensijos mokėjimas nutraukiamas, jei našlė/našlys iš naujo susituokia arba jei našlė arba našlys teismo sprendimu yra pripažįstami kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam padarymą.”(Sodra, 2005) “Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl draudiminio įvykio mėnesį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!