Smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi Lietuvoje

Įvadas Lietuvoje ir visame pasaulyje ne mažą įmonių dalį sudaro smulkios ir vidutinės įmonės, kurios paprastai ir sukuria didžiausią dalį BVP. Nors šios įmonės ir mažos,neturi tiek daug rėmėjų ir sponsorių,nesukuria tūkstančių darbo vietų, tačiau taip pat svarbios ir reikalingos mūsų šalies verslo plėtroje. Juk iš niekur nieko negali atsirasti didžiulė įmonė, kuri ilgai ir sėkmingai funkcionuotų. Tai brangiai kainuoja ir yra rizikinga. Dauguma verslo veikėjų taip ir pradeda – nuo mažųjų, vidutinių, o poto plečiasi ir sukuria netgi keletą filialų. Darbo objektas: Smulkus ir vidutinis verslas Darbo tikslas: Išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo vystimąsi Lietuvoje. Uždaviniai: • Paanalizuoti SVĮ vietą Lietuvos ekonomikoje • Nurodyti šių įmonių struktūrą,jų galimybes • Aptarti kokios gali būti plėtros kryptys SVĮ • Paanalizuoti organizavimo ir įgyvendinimo tikslus SVV Šiandien dauguma Lietuvos įmonių patiria nuolat stiprėjantį konkurencinį spaudimą, tiek ir iš vietinių, tiek ir iš tarptautinių konkurentų. Konkurencijos stiprėjimas vyksta dėl globalinės ekonomikos poveikio bei greitos technologijų plėtros. Daugelis specialistų pripažįsta, kad svarbiausios SVV plėtros bėdos – verslumo ir finansinių išteklių stoka. Šiuo metu valstybės teikiama parama yra gerokai mažesnė nei realūs poreikiai. Konkurencingumo klausimas išlieka toks pat svarbus kaip ir anksčiau. Tik gana neseniai ir nauja programa bandoma verslo sąlygas šiek tiek patobulinti. T.y. : Sukurti informacinę visuomenę visiems, pradėti vykdyti inovacinius projektus, koordinuoti makroekonominę politiką, modernizuoti Lietuvos socialinį modelį – daugiau investuoti į žmones, plėtoti aktyvią užimtumo politiką, remti socialinę integraciją. 2 1. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra lietuvoje 1.1 Smulkių ir vidutinių įmonių situacija 1990-1995m. SSRS laikotarpiu Lietuvoje buvo suformuota LDDP, kurios svarbiausiu tikslu tapo politinių ir ekonominių pertvarkymų laikotarpiu išsikovoti politinę valdžią ir panaudoti ją ekonominėms pozicijoms stiprinti. 1989m. susikūrusio Sąjūdžio ir demokratinių politinių jėgų tikslas buvo atkurti Lietuvos valstybingumą, panaikinti SSRS politinę, karinę ir ekonominę kontrolę Lietuvai. Daugelio žmonių nuostatos dėl pagrindinių politinių jėgų keitėsi. Nepriklausomybė buvo tiesiogiai siejama su greitu Lietuvos ekonominiu suklestėjimu, o tuo pačiu ir žmonių gerovės augimu. 1990-1995m. valstybės ir jos ekonomikos raidos laikotarpį galima suskirstyti į tris etapus. Pirmasis etapas (1990 03 11 – 1991 01 10) . Tai dvivaldystės laikotarpis. Ekonomikos srityje buvo daugiausia rūpinamasi ekonomine blokada, kurią 1990 m. balandžio mėn. paskelbė SSRS , reikalaudama pripažinti SSRS įstatymų galiojimą Lietuvoje ir atsisakyti ankstesnių savo sprendimų. Buvo kalbama apie visišką Lietuvos ūkio žlugimą, nors prognozės nepasitvirtino, bet ir ekonominės blokados dalis didesnės įtakos jos ūkiui neturėjo. Vėliau, po kovo 11-osios, sąjunginio pavaldumo įmonių, geležinkelio, jūrų transporto, energetikos sistemos veiklą ir toliau valdė SSRS. Antrasis etapas (1991 01 10- 1992 10 25) . Per pusantrų metų Lietuvos ūkis buvo atskirtas nuo SSRS ūkio bei žengti esminiai perėjimo nuo centralizuotos ūkio valdymo sistemos prie rinkos ekonomikos žingsniai: • Įmonėms buvo suteikta savivalda ir tuo pačiu jos buvo išlaisvintos iš ministerijų • diktato panaikinta centralizuoto įmonių aprūpinimo ištekliais sistema • liberalizuotos prekių ir paslaugų kainos, • parengtas ir įvykdytas valstybės biudžetas 3 • parengta ir įvykdyta gyventojų socialinio aprūpinimo sistema • įvesti laikinieji Lietuvos pinigai • užmegzti kontaktai su tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku bei kt tarptautinėmis institucijomis. Reformos procesų negrįžtamumą laidavo tai, kad sparčiai buvo kuriamas privatus sekretorius. Jo plėtrą užtikrino Valstybinio turto privatizavimo programa bei sovietų valdžios nusavinto nekilnojamojo gyventojų turto grąžinimas. Buvo priimti ir parengti visi norminiai aktai, būtini ekonominiai ūkinei veiklai reglamentuoti. Sužlugo viltys, kad demokratinės jėgos, neturinčios valstybės bei jos ekonomikos valdymo patirties, dėl didžiulio SSRS politinio, ekonominio ir karinio spaudimo nesugebės išlaikyti valstybės vairo ir tuo labiau vykdyti ūkio reformą. Trečiasis etapas ( 1992 10 25) . Šiuo laikotarpiu LDDP labiausiai rūpinosi vadovaujančiųjų politika, valstybinio turto privatizavimu, valstybiniu eksporto bei importo reguliavimu, žemės ūkio bendrovių rėmimu. Valstybinio turto privatizavimas buvo sustabdytas ir pertvarkytas taip, kad palankesnes sąlygas turėtų privatizuojamų įmonių vadovai. Šiame procese padidintas įmonių steigėjų vaidmuo. LDDP valdymo laikotarpiu vienas svarbiausių žingsnių ekonomikos srityje buvo Lietuvos piniginio vieneto įvedimas – lito įvedimas. Tai įgalino gerokai sumažinti infliaciją. Būdingas LDDP valdymo bruožas – teikti įvairiapusę valstybės paramą savo šalininkams ir rėmėjams, siekiant suformuluoti ekonomines struktūras. LDDP laikotarpiu buvo kuriamas kapitalizmas, žlugdantis smulkų ir vidutinį verslą, ūkininkus bei kitus Nomenklatūrai nepriklausančius ūkio subjektus. 4 1.2. Smulkaus ir vidutinio verslo santrauka Smulkus ir vidutinis verslas sudaro didesniąją Lietuvos verslo dalį, todėl jo plėtojimas tampa prioritetine Lietuvos ekonomikos kryptimi. Valstybė vis daugiau smulkiam ir vidutiniam verslui nustato paramos formų, taip siekdama sudominti gyventojus aktyviau dalyvauti versle. Verslas, o ypač privatus užima svarbią vietą visuomenės gyvenime. Privačiose įmonėse užimta dauguma šalies gyventojų, ir šis sektorius sparčiai auga. 1 lentelė. Gyventojų užimtumo lygis 1993 -1996m. Dirbantieji 1993m. 1994m. 1995m. 1996m. Iš viso 1675,6 1675,0 1648,5 1665,0 Privačiame sektoriuje 978,5 1029,9 1059,5 1102,6 Valstybiniame sektoriuje 671,1 645,1 589,0 550,1 Bedarbiai 65,0 65,7 127,7 109,4 (Šaltinis: Statistikos Departamentas prie LR Vyriausybės) Privačiame sektoriuje užimtų žmonių dalis bendrame užimtųjų skaičiuje padidėjo nuo 22 procentų 1990m. iki 67 procentų 1996m. Iš sekančios lentelės matosi, jog apie 90 procentų privačių įmonių sudaro smulkios ir vidutinės. 5 2 diagrama. Lietuvos įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių 1996m. (Šaltinis: ,,Sodra“ ) Iš šių duomenų galime daryti išvadą, kad smulkus ir vidutinis verslas yra labai svarbus Lietuvos ekonomikai. Tai patvirtina ir tas faktas, kad rajonuose, kur bedarbystė yra didelė, ten užregistruota ir mažiau veikiančių smulkiųjų įmonių. Privačiųjų smulkių ir vidutinių įmonių produkcija sudaro didelę valstybės bendrojo vidaus produkto dalį. Privataus sektoriaus sukurta dalis bendrajame vidaus produkte per 1991 -1996 m. išaugo daugiau negu keturis kartus. 6 3 diagrama. Privataus sektoriaus dalies bendrajame vidaus produkte augimas 1991-1996m/(%) (Šaltinis: Statistikos Departamentas prie LR Vyriausybės) Europos komisija rekomenduoja kuo daugiau dėmesio skirti skirti smulkaus ir vidutinio verslo problemoms dėl šių priežasčių: Makro priežastys: • Smulkių įmonių buvimas – tai augančios ekonomikos požymis • Tokios įmonės pritraukia dinamiškesnius žmones – verslininkus • Smulkus ir vidutinis verslas lanksčiau reaguoja į rinkos pokyčius • Šis verslas kuria stipresnius nacionalinio ūkio pagrindus • Vidutinės įmonės neretai išauga į stambias firmas • Smulkus ir vidutinis verslas – vienas iš esminių sveikos ekonomikos elementų. Mikro priežastys: • Trumpas smulkių įmonių ,,gyvavimo ciklas“ • Dėl nedidelių gamybos gamybos apimčių aukšti gamybos kaštai 7 • Smulkūs ir vidutiniai verslininkai neturi lėšų inžinieriniams tyrimams vykdyti • Smulkioms ir vidutinėms įmonėms nepakanka lėšų technikai, technologijoms atnaujinti • Tokioms įmonėms nepakanka lėšų organizuoti marketingo tyrimus, reklamos kampanijas • Dėl padidintos rizikos smulkioms įmonės brangiai kainuoja kreditai 1.3. Smulkių ir vidutinių įmonių struktūra Maža įmonė – tai savarankiškumo kriterijų atitinkanti įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, kurios metinės pajamos neviršija 24 mln. Litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. Litų. Vidutinė įmonė – tai savarankiškumo kriterijų atitinkanti įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, kurios metinės pajamos neviršija 138 mln. Litų ar įmonės turto balansinė vertė yra didesnė kaip 17 mln. Litų. 4 diagrama: Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių dalis bendrame veikiančiųjų įmonių skaičiuje 1999- 2001m. procentais šaltinis:Statistikos departamentas prie LR vyriausybės 8 1999 – 2000 m. veikiančių ir dirbančių smulkių ir vidutinių įmonių žymiai sumažėjo. Pradžioje veikė daugiau nei 81 tūkst. SVĮ, o vėliau 2000 metų pabaigoje šių įmonių liko daugiau nei 52 tūkst. 2001m. situacija po truputį keitėsi, įmonių skaičius išaugo iki 54 tūkst.Į steigta įmonė bus pripažįstama smulkia ar vidutine įmone pagal tris kriterijus: • Darbuotojų skaičius; • Metinė apyvarta; • Balansinis turtas. 2.smulkaus ir vidutinio verslo teisinis reguliavimas 2.1 Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas Lietuvos Respublikos smuklaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas apibrėžia ir valstybės pagalbos teikimą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Įstatymas nustato, kad valstybės pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas. Šioms programoms įgyvendinti naudojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų bei piniginių fondų lėšos. Dar reikia pažymėti, kad, rengiant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas, pagal minėto įstatymo nuostatas prioritetas turi būti teikiamas smulkioms ir vidutinėms įmonėms.   Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas apibrėžia galimas valstybės pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui formas. Tačiau nevisos jos šiuo metu įgyvendinamos. Įstatyme numatytos šios pagalbos formos: • Mokesčių lengvatos, jeigu jos nustatytos mokesčių įstatymuose, rinkliavų lengvatos. 9 • Finansinė parama apima lengvatinių kreditų teikimą, dalinį ar visišką palūkanų dengimą, garantijų teikimą, paskolų draudimą, rizikos kapitalo investavimą į smulkias ir vidutines įmones, subsidijas darbo vietoms kurti ir tam tikrų išlaidų kompensavimą. Iš dalies ar visiškai gali būti kompensuojamos įmonės steigimo, tyrimų bei kokybės sertifikato įsigijimo išlaidos, garantijų ir draudimo mokesčiai ir kita. • Įmonių (smulkaus ir vidutinio verslo subjektų) savininkų ir darbuotojų konsultavimas, mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas lengvatinėmis sąlygomis. Šias ir kai kurias kitas paslaugas daugiausiai teikia verslo informacijos centrai, verslo inkubatoriai ir technologiniai parkai. • Vyriausybė, apskričių viršininkai ar savivaldybės gali nustatyti ir kitas paramos formas. Siūlome apie teikiamą paramą aktyviai domėtis patiems pagal gyvenamą vietą.   Valstybės paramai gauti yra apribojimų. Visų pirma, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.4 (Valstybės žinios, 2003, Nr.4-118) patvirtino valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašą. Į sąrašą įtraukta 12 ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klasių. Kaip neremtinas galima paminėti tokias veiklos rūšis: medžioklė, gėrimų ir tabako gaminių gamyba, mažmeninė prekyba, finansinis tarpininkavimas, juridinės paslaugos ir kita. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pasitikrinti pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (Statistikos dapartamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5d. įsakymas Nr.74; Valstybės žinios, 1999, Nr.87-2582), nes neremtinomis laikomos visos veiklos rūšys, patenkančios į sąraše nurodytas ekonominės veiklos rūšių klases. Valstybės parama neteikiama įmonėms, jeigu per paskutinius finansinius metus daugiau kaip trečdalį jų pajamų sudaro įplaukos iš neremtinos veiklos. Parama taip pat neteikiama įmonėms, kurių daugiau kaip pusę įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso valstybei ar savivaldybėms. Be to, valstybės pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams turi būti teikiama nepažeidžiant valstybės pagalbą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų. 10 2.2 Smulkaus ir vidutinio verslo veiklos formos Smulkus ir vidutinis verslas gali egzistuoti tokiomis formomis: • Įmonė • Ūkininkų ūkiai • Asmenų,įsigijusių patentą,veikla 5 diagrama. Verslo įmonių statusas Pažymėta,kad 70,4 proc. visų įmonių turi fizinio asmens statusą, ir tik 29,6 proc. – juridinio. Net 51,6 proc. įmonių neturi samdomų darbuotojų – savo veiklą jos vykdo savininkų ir jų šeimos narių padedami. LR įmonių įstatymo 6str. nurodyta kokių rūšių įmonės gali veikti Lietuvoje: individualios(personalinės) , tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos,akcinės bendrovės, kooperatyvinės bendrovės. Individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės sudaro didžiausią visų Lietuvoje veikiančių mažųjų įmonių dalį – daugiau kaip 90proc. 11 6 diagrama: Mažųjų įmonių Lietuvoje struktūra pagal įmonių rūšis 1997m. liepos mėn. Duomenų šaltinis: UAB ,,Kompiuterinių paslaugų centras“ 2.3. Mažųjų įmonių teisinė padėtis Mažosios įmonės vadovaujasi visais įmonių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, išskyrus lengvatas, kurias numato įstatymas. Lengvatos suteikiamos mokant juridinių asmenų pelno ir fizinių asmenų pajamų mokesčius. Nustatant apmokestinamąjį pelną ar apmokestinamąsias pajamas, iš lengvatomis besinaudojančių įmonių bendrųjų įplaukų atimamos visos technikai išleistos išlaidos. O pelno dalis skiriama įvairioms premijoms išmokėti, apmokestinant fizinių asmenų pajamų mokestį ir atimant iš balansinio pelno. Mažųjų įmonių statuso įgijimo tvarką reglamentuoja LR ekonomikos ministerijos ir LR finansų ministerijos 1992m. sausio 27d. raštas ,,dėl mažųjų įmonių statuso įforminimo tvarkos“. Įmonės, norėdamos įgyti mažųjų įmonių statusą, turi pateikti specialų prašymą. Vyriausybės nutarimu yra nustatytos veiklos rūšys, kuriomis užsiimančioms įmonėms netaikomas LR mažųjų įmonių įstatymas. Tokios veiklos rūšys yra: prekybinė veikla, tarpininkavimas, alaus ir nespirituoto vyno gamyba, prekių iš natūralių kailių gamyba, juvelyriniai dirbiniai, maitinimo įmonės, alkoholinių gėrimų gamintojai, biržų veikla ir kt. 12 Šia veikla užsiimančioms įmonės LR mažųjų įmonių įstatymas netaikomas tuo atveju, jeigu pajamos viršija 30 proc visų pajamų. Įmonė, nebeatitinkanti mažosios įmonės požymių ir netekusi teisės turėti mažosios įmonės statusą per 10 dienų apie tai raštu turi pranešti tvarkytojui ir valstybinei mokesčių inspekcijai. 3. Techninės paramos svv subjektams sistema lietuvoje 3.1. Valstybės teikiama parama SVV 1. Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas numato šias pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikimo formas: 2. Mokesčių lengvatas 3. Finansinę paramą- lengvatinių kreditų teikimą, dalinį ar visišką palūkanų dengimą, garantijų teikimą, kreditų draudimą, rizikos kapitalo investavimą į smulkias ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų kompensavimą bei subsidijas darbo vietoms kurti. 4. Įmonių savininkų, įmonių organų narių bei darbuotojų konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis. 5. Verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių parkų steigimą ir jų teikiamas paslaugas. 6. Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytas kitas pagalbos formas. 13 3.1.1. Techninę paramą SVV teikiančios institucijos Lietuvoje valstybės pagalba SVV subjektams teikiama pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių SVV plėtros programas. SVV plėtros rengimas ir įgyvendinimas finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei piniginių fondų lėšų. Lietuvoje valstybės sukurta paramos verslui infrastruktūra, kuria siekiama skatinti mažų ir vidutinių įmonių steigimąsi ir plėtrą bei užtikrinti kokybiškų, lengvatinėmis sąlygomis teikiamų verslo paslaugų prieinamumą viems Lietuvos verslininkams. Nagrinėjant įstaigų kūrimo procesą, pabandyta išskirti 2 tinklo formavimo etapus: I – pavienių įstaigų steigimo (1998 -2002m.) , kai savivaldybių iniciatyva buvo steigiami pavieniai centrai savivaldybėse. (įsteigta 16 įstaigų.) II- intensyvios plėtros (2003 – 2004 m.) , kai vienu metu įsteigta didžioji dalis tinklo įstaigų. (24 įstaigos) 3.1.2. Kitos paramą teikiančios organizacijos EIC – teikia informacijos ir konsultacijų, verslo partnerių paieškos paslaugas, organizuoja seminarus ir mokymus. EIC plėtoja ryšius su vietos, regiono ir nacionalinėmis organizacijomis, kurios nuolat bendradarbiauja su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis. Pagrindinės EIC veiklos sritys: ES viešieji pirkimai, patekimas į ES rinką, atitikties įvertinimas ir CE ženklinimas, ES finansavimas, tyrimai ir plėtra. LEPA – teikia paslaugas verslui tarptautinės prekybos plėtros ir investicijų pritraukimo srityse. Pagrindinės paslaugos yra šios: eksporto galimybių įvertinimas, eksporto plėtros projektų ruošimas, verslo partnerių paieška, informacinės paslaugos, seminarų organizavimas, pagalba pritraukiant užsienio investicijas. LIC – pagrindiniai tikslai yra inovacinės verslo plėtros skatinimas, pažangių mokslo pasiekimų spartinimas, inovacijų įgyvendinimo rizikos mažinimas. Inovacijų centrų tinklo SVV teikiamos techninės paramos paslaugos yra patarimai, inicijuojant tam tikrus projektus įmonėje, pagalba panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas 14 MTP veikia: inovacijų sferoje ( naujų technologijų kūrimo organizavimas, projektų rengimas, prototipų gamyba, ir ekspertizė, naujos darbo vietos, tyrimai ir jų rezultatai, plėtros projektai, nekilnojamojo turto valdymas. 3.1.3. Paslaugų verslui įstaigų tinklo veikla ir jos rezultatų apibendrinimas 1. Tinklo įstaigų veiklos tikslas – teikti techninę paramą verslininkams, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti pradedančioms veiklą įmonėms konkuruoti rinkoje. 2. Pagrindinės viešosios paslaugos, teikiamos tinklo įstaigose: 3. Verslo informacijos paslaugos – tai informacijos kliento pageidavimu teikimas. 4. Verslo informacijos sklaidos renginiai. Verslo informacijos sklaida – tai verslo informacijos, sėkmingų verslo pavyzdžių platinimas, organizuotų susitikimų su verslininkais ar jų atstovais. 5. Konsultacijų paslaugos – konsultacijos suteikia galimybę klientui aptarti ir spręsti problemas, susijusias su verslo pradžia ir plėtra. 6. Mokymo paslaugos – tai klientų mokymas grupėse. Verslo inkubatoriaus paslaugų verslui programa apima anksčiau išvardytas paslaugas ir papildomai darbą su smulkaus ir vidutinio verslo subjektais trejus metus nuo jų įsikūrimo inkubatoriuje pradžios. Tinklo įstaigos teikia verslo informacijos, konsultacijų ir mokymo paslaugas bei metodinę medžiagą įvairiomis verslo plėtrai naudingomis temomis. 2005 m. paslaugų verslui programą vykdė 48 tinklo įstaigos. 15 7 lentelė. SVV paslaugų verslui įstaigų tinklui suteiktos paslaugos 2003 – 2005m. metai Įstaigų sk. Atsakytų klausimų sk. Suorganizuotų skl;aidos renginių sk. Sklaidos renginiuose dalyvavusių asmenų sk. Suteikta konsultacijų (val.) Konsultacijas gavusių asmenų sk. Vykdyta mokymų (val.) Mokymuose dalyvavusių asm. sk. 2003 27 30006 417 11520 4790 4487 8651 6376 2004 42 45660 634 13767 7138 6436 8053 7271 2005 48 61497 801 16037 11790 8837 9112 11156 Šaltinis: paslaugų verslui įstaigų tinklo ataskaitos (2003, 2004, 2005m.) Remiantis tinklo įstaigų veiklos rezultatų 2003- 2005 m. ataskaitomis, verslininkams yra aktualiausios konsultacijos verslo pradžios, verslo planavimo, finansų analizės, kontrolės ir valdymo, ES struktūrinių fondų klausimais. 2005m. augo tinklo įstaigų gebėjimai bei teikiamų paslaugų kokybė. Tinklo įstaigos pakankamai greitai perėmė ir efektyviai panaudojo tiek LSVVPA, tiek įvairių tarptautinių projektų teikiamą metodinę paramą. Lėšos tinklo įstaigų projektams vykdyti gaunamos iš įvairių, dažniausiai kelių šaltinių: Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos, savivaldybių biudžetų, ES ir kitų fondų bei tinklo įstaigų gautų pajamų už suteiktas paslaugas. Nuo 2003m. techninės paramos SVV subjektams tinklo įstaigų vykdomą paslaugų verslui projektų įgyvendinimą prižiūri ir paramą teikia LSVVPA. 16 Techninė parama verslui Lietuvoje taip pat yra finansuojama iš specialių ES fondų ir programų lėšų. Paskutiniais metais dalis tinklo įstaigų dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose (PHARE, EQUAL, SF Interreg ir kt.) 3.1.4. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai metai SVV skatinimo fondų sk. SVV skatinti panaudota lėšų suma (mln. Litų) 1998 26 1,5 1999 32 2,4 2000 35 2,5 2001 43 3,6 2002 52 4,0 2003 54 4,3 2004 56 4,9 2005 54 5,6 Šaltinis: LSVVPA internetinis tinklapis Pagrindinės SVV skatinimo fondų lėšų kryptys – kompensuoti paskolų palūkanas ir kai kuriuos mokesčius, teikti lengvatinius kreditus, kompensuoti naujų darbo vietų kūrimo išlaidas, taip pat teikti techninę paramą mokymams, konsultacijoms, parodoms, seminarams, verslo aplinkos tyrimams. Įstaigų veiklą kontroliuojančios institucijos priklauso nuo finansavimo šaltinio. Vyriausybė SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos lėšų įsisavinimą ir subsidijuojamųjų paslaugų kokybę kontroliuoja Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Tam tikrais atvejais dalį veiklos ir finansavimo panaudojimo vertina savivaldybių tarybos, projektus administruojančios institucijos. Vadovaujantis įstatais, kasmet atliekamas įstaigų finansinės veilos auditas. 17 Įstaigų veiklos tikslai: Kadangi dauguma tinklo įstaigų vadovaujasi įstatais, patvirtintais remiantis Ūkio ministerijos rekomenduotu pavyzdžiu, galima teigti, kad daugumoje įstaigų tikslai yra panašūs: pagrindinis tikslas yra teikti informacijos, konsultacijų ir mokymo paslaugas bei praktinę pagalbą Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, kurių buveinė yra savivaldybės teritorijoje. Taip pat naujai įsteigtiems verslo subjektams padėti įsikurti, plėtoti veiklą ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti konkurencingumą ir veiklos veiksmingumą bei padėti verslo subjektams užmegzti naujus kontaktus su kitų šalių verslininkais. Įstaigų uždaviniai: Kiekviena įstaiga minėto tikslo siekia įgyvendindama tokius uždavinius: Kaupia ir skleidžia informaciją apie verslo sąlygas regione, Lietuvoje ir ES, propaguoja visuomenei pažangias ekonomikos idėjas. Teikia verslo informacijos, konsultacijų ir mokymo paslaugas, rengia verslininkų kvalifikacijos kėlimo kursus ir seminarus. Siekia į centrą pritraukti Lietuvos ir tarptautinių organizacijų, įmonių, fizinių asmenų, fondų ir programų lėšas bei techninę paramą. Skatina diegti į verslą naujas technologijas ir mokslo naujoves. Padeda užmegzti kontaktus tarp potencialių verslo partnerių, konsultuoja ir rengia verslo plėtros ir investicijų projektus. Bendradarbiauja su kitomis paslaugų verslui tinklo įstaigomis, paramą verslui teikiančiomis institucijomis Lietuvoje ir užsienyje Dalyvauja užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų paramos teikimo SVV programose ir projektuose. Vykdo kitą teisės aktais neuždraustą veiklą, susijusią su centro tikslų ir uždavinių įgyvendinimu. 18 4. Svv plėtros sąsajos 4.1. SVV plėtra ir Lietuvos prioritetų lyginimas Ekonominis augimas ir produktyvumas Darbo vietų kūrimas Tarptautinė prekyba ir konkurencingumas Subalansuota ekonominė ir socialinė plėtra Galimi rodikliai Dabartinis Lietuvos rodiklis ir lygiavimasis į gerą pavyzdį(jungtinė karalystė) 1. Verslo kultūros kūrimas Verslo kultūros potencialo kūrimas Potencialios naujos darbo darbo vietos, nulemtos naujo, produktyvaus ir konkurencingo verslo Potencialios naujos konkurencingos šakos ir atnaujintos senosios Naujo ekonominio ir socialinio paskirstymo potencialas 1.1.norinčių pradėti verslą sk. 10000 gyv. 1.2.galimas pavyzdys – Global Entrepreneurship Monitor Survey (1999) forma Lietuvoje kiek žinoma, neatliekamas periodinis matavimas(Jungtinė Karalystė – 12proc.) 2.Įsteigtų verslų skaičius ir kokybės skatinimas Potencialo verslo plėtrai parengimas Potencialo naujoms ir konkurencingoms darbo vietoms sukūrimas Potencialo konkurencingai eksportuojančiai pramonei sukūrimas Potencialo subalansuotam ekonominiam ir socialiniam šalies augimui sukūrimas 2.1. Verslo įmonių sk. 10000 gyv.(nuo 16m. ir vyresnių) ir jo sk. kitimo tendencijos 2.2.Galimas pvz. – Quarterly SME survey Lietuvoje- 17 SVV įmonių Jungtinėje Karalystėje:57 Londone.21 labiausiai atsilikusiuose Karalystės regionuose. 3.Esamo verslo augimo skatinimas Augantis verslas, kuriantis aukštesnę pridėtinę vertę, nei ankstesnieji. Augantis produktyvus verslas, kuriantis naujas ,konkurencingas darbo vietas, kuriančias aukštą pridėtinę vertę. Augantis konkurencingas verslas, galintis konkuruoti su pasauliniu verslu Atotrūkio tarp mažiausiai ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių grupių ir regionių sumažėjimas 3.1.SVV sukuriama metinė pridėtinė vertė vienam darbuotojui ir jos augimas 3.2.galimas matavimo pavyzdys- Quarterly SME survey. Lietuvoje – apie 63000 lt per metus, Jungtinėje Karalystėje – 32000GBP(Anglijos svarų) per metus 4.Verslą skatinančio ir palaikančio klimato kūrimas Geriausia vieta naujose ES šalyse verslo pradžiai ir verslo plėtrai Geriausia vieta dirbti ir uždirbti Konkurencinga ekonomika Darnus vystymasis Nuominės tyrimas. Galimas variantas – šalies investicinio patrauklumo tyrimas. Lietuvoje kol kas netiriama, Jungtinėje Karalystėje duomenų nerasta Remiantis SVS (BSC) metodologija t.y. nustačius šalies ir SVV plėtros strategines sąsajas , įvardijamos pagrindinės strateginės sritys, kurių pasirinkimas pateikiamas atsižvelgiant į OECD tyrimo metodiką. Tai yra: • Verslumo kultūros vystymasis( asmenų, ketinančių pradėti verslą, skaičiaus gausinimas) • Verslo pradžios skatinimas ir verslo išlikimo užtikrinimas(gali būti įvardytos ilgalaikės prioritetinės sritys, tokios kaip turizmas, aukštųjų technologijų pramonė, prekyba, paslaugų sfera) • SVV augimo skatinimas ir barjerų augimui šalinimas • Palankios nuomonės apie verslo aplinką formavimas • Mažesnį verslumą turinčių regionų ir socialinių grupių prioritetinis vystymasis • Teisinės ir reguliuojamosios aplinkos tobulinimas 20 • Laikomasi nuostatų, kad vienas iš esminių verslumą ir tolimesnį verslo vystymą ribojančių faktorių yra steigiančio asmens ar savininko nenoras gauti išorinį patarimą ar konsultaciją, atsirandantis dėl keleto priežasčių: 1. Dažnai sunkiai apčiuopiamos naudos 2. Santykinai didelės tokios konsultacijos kainos. 5. Smulkaus ir vidutinio verslo integracija į es 5.1. Daugiametė programa įmonėms, , bei verslininkystei Lietuva dar 1999 metų rudenį išreiškė savo pageidavimą prisijungti prie pagrindinės su smulkiu ir vidutiniu verslu susijusios Europos Bendrijos programos – Trečiosios daugiametės programos. Užsitęsus Lietuvos prisijungimo prie programos procedūroms, 2000 m. baigėsi Trečiosios daugiametės programos įgyvendinimas, o 2000 m. gruodžio mėn. Europos Komisija patvirtino naująją Daugiametę programą įmonėms, ypatingai mažoms ir vidutinėms, ir verslininkystei (DPĮ), kurios įgyvendinimas prasidėjo 2001 m. ir baigsis 2005 m. Planuojama, kad nuo 2007 m. ją pakeis nauja Konkurencingumą bei inovacijas skatinanti programa. Pagrindiniai DPĮ tikslai: • Skatinti įmonių plėtrą ir jų konkurencingumą; • Skatinti verslininkystę; • Supaprastinti administracinius barjerus ir pagerinti teisinę verslo aplinką, sukurti palankias sąlygas naujų verslų kūrimui, mokslinių tyrimų bei inovacijų plėtrai; • Pagerinti finansines galimybes verslui, ypatingai MVĮ; • Palengvinti verslininkams priėjimą prie Bendrijos teikiamos paramos – paslaugų, programų, bendradarbiavimo tinklų ir optimizuoti visų šių priemonių koordinavimą. 22 Siekdama patikslinti DPĮ įgyvendinimą 2004 m. vasario 11 d. Europos Komisija parengė ir išleido  “Veiksmų planas: Europos verslumo darbotvarkė” (COM (2004) 70 galutinis). Šis veiksmų planas sudarytas pagal Žaliąją Knygą ir yra DPĮ papildymas išskiriant konkrečius tikslus 2001-2005 metams. Veiksmų plano įgyvendinamą atspindi papildomai pateiktos aktualiausių veiksmų lentelės, kuriose aprašytos  numatomos priemonės, jų tikslai ir laukiamas rezultatas. Lentelėse numatytas skirtingų institucijų, pradedant Europos Komisija ir baigiant nacionalinio ir regioninio lygio institucijomis, vaidmuo įgyvendinant šiuos tikslus. Be to, jose yra pateikti geros praktikos pavyzdžiai, kuriuose aprašyta ES-25 valstybių narių patirtis įgyvendinant konkrečias priemones. 5.2. Europos mažųjų įmonių planavimas Europos Komisija kartu su šalimis-narėmis atlieka daugybę studijų ir tyrimų, kaip iš esmės pagerinti verslo aplinką. Šioje srityje ypatingai reikšmingą patirties sklaidos vaidmenį atlieka Geros praktikos projektai, kai šalys-narės pateikia savo geros patirties verslo aplinkoje pavyzdžius bei įvertina pasirinktą savo šalies verslo politiką. 2000 m. birželio mėn. Europos viršūnių taryba Feiroje vykusio susitikimo metu pritarė Europos mažųjų įmonių chartijai (anglų k.) (lietuvių k.), tuo pripažindama mažųjų įmonių bei verslininkų lemiamą vaidmenį Europos ekonomikos augime, didinant konkurencingumą bei kuriant naujas darbo vietas. Atitinkamai buvo nuspręsta sukurti kuo geriausias sąlygas smulkiam verslui plėtoti ir verslininkystės poreikiams tenkinti bei skirti ypatingą dėmesį šioms 10-čiai sričių: • verslininkų švietimas ir mokymas, • spartesnis naujų įmonių steigimas mažesnėmis sąnaudomis, • įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimas, • įgūdžių ugdymas, • elektroninio ryšio plėtotė, • bendrosios rinkos privalumai, • mokesčiai ir finansiniai reikalai, • mažųjų įmonių technologinio pajėgumo didinimas, 23 • sėkmingi verslo modeliai ir aukščiausio lygio smulkaus verslo rėmimas. • efektyvesnis mažųjų įmonių interesų atstovavimas ES bei nacionaliniu lygiu. 2001-2004 m. laikotarpiu ES šalys narės kasmet rengdavo Pažangos ataskaitas, kuriose vertindavo ir apibendrindavo savo šalies pažangą verslo aplinkoje. Atskirų šalių narių parengtų ataskaitų pagrindu Europos Komisija rengė bendras metines Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo ataskaitas. Nuo 2005 m. Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo pažanga ES šalyse narėse pateikiama nacionalinėse Lisabonos strategijos įgyvendinimo ataskaitose. Europos mažųjų įmonių chartija skatina ES šalis nares keistis gera patirtimi. 2006 m. Vienos konferencijoje buvo pristatyta 40 pažangiausių verslą skatinančių pavyzdžių, įgyvendintų ES. 5.3. Naujas mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimas Europoje 2003 m. gegužės mėn. Europos Komisija patvirtino naują mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimą (anglų k.) Europos Sąjungoje. Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) – tai socialinio bei ekonominio gerbūvio pagrindas. Tačiau būtent jos susiduria su daugybe problemų. Siekiant palengvinti jų naštą, tiek nacionaliniai, tiek ES teisės aktai suteikia joms tam tikrų lengvatų. Tačiau bet kokios lengvatos ar privilegijos kelia pavojų vidaus rinkai bei sąžiningai konkurencijai. Štai čia ir iškyla būtinybė apibrėžti kas yra MVĮ ir šį apibrėžimą naudoti vieningai visose ES šalyse. Pirmasis ir iki šiol galiojantis ES apibrėžimas buvo priimtas 1996 m. (96/280/ES). 2003 m. gegužės mėnesį, po ilgų ir išsamių viešų konsultacijų, vykusių 2001 – 2002 metais, Europos komisija priėmė naują ES mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimą, kuriame atsižvelgiant į dabartinius poreikius bei aktualijas padaryti ženklūs pakeitimai. 24 Apibrėžime lieka nepakitęs darbuotojų skaičius, kuris buvo naudojamas apibrėžti mikro, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) nuo 1996 m., bet įvertinus infliaciją ir produktyvumo augimą, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatytos padidintos metinių pajamų ir turto balansinės vertės ribos. Papildomai šis kriterijus pritaikytas ir mikro įmonėms. MVĮ kriterijai: Įmonės kategorija Darbuotojų skaičius Metinės pajamos     (mln. eur.) Arba Turto balansinė vertė (mln. eur.) Vidutinė

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!