Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra

 TURINYS ĮVADAS 3 1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO TEORINIAI ASPEKTAI 5 1.1. Smulkaus ir vidutinio verslo samprata ir rūšys Lietuvoje bei ES 5 1.2. Smulkaus ir vidutinio verslo reglamentavimas 7 1.3. Bendrosios rinkos reikšmė smulkiam ir vidutiniam verslui Europos Sąjungoje 8 2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRA LIETUVOJE 9 2.1. Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kaita 9 2.2. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įtaką šalies ekonomikai 11 2.3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros problemos 14 2.4. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros valstybės pagalbos formos 16 3. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS TENDENCIJOS LIETUVOJE IR PASAULYJE 18 IŠVADOS 20 LITERATŪRA 22 ĮVADAS Atgavus neprklausomybę Lietuvos ekonomika nuo planinio ūkio organizavimo perėjo prie rinkos ekonomikos modelio. Įteisinus privačią nuosavybę, atsirado naujos verslo organizavimo formos: individualios įmonės, partnerinės įmonės (UAB), akcinės bendrovės (AB), investicinės akcinės bendrovės (IAB). Atsirado galimybė plėtotis ne tik stambiam, bet ir smulkiam bei vidutiniam verslui, kuris yra vienas pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, darantis esminę įtaką bendrai šalies ūkio plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui. Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra neatskiriama kiekvienos šalies ekonomikos dalis, veikianti nacionalinės ekonomikos gyvybingumą bei konkurencingumą, padedanti spresti užimtumo problemas, užsiimanti ne tradiciniais verslais, aptarnaujanti didžiąsias įmones, taip pat esanti jų užuomazga. Smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) – dinamiškiausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė, vidurinė ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Mažas kapitalo poreikis, greita reakcija į rinkos pokyčius ir lankstumas taikantis prie jų, naujų rinkų ir nišų užpildymas, konkurencijos didelems įmonėms sudarymas, didžiųjų įmonių aptarnavimas, naujų ir dažnai geresnės kokybės produktų, paslaugų, gamybos procesų sukūrimas, palanki šeimyninio verslo forma, efektyvi spacialistų kvalifikacijos kėlimo galimybė – tai pagrindiniai pranašumai, atskleidžiantys smulkių ir vidutinių įmonių efektyvumą ir svarbą. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), vis aktualesnė tampa čia vykdoma smulkaus ir vidutinio verslo politika. Nors ES derybinis skyrius, nusakantis smulkaus ir vidutinių įmonių veiklą, Lietuvoje jau suderintas, tačiau Lietuvai įstojus į ES , SVĮ turi būti pasirengusios atlaikyti konkurencinį bendrosios rinkos spaudimą. Todėl svarbu išsiaiškinti SVĮ apibūdinimo kriterijus bei apibrėžimus. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, problemas ir perspektyvas. Darbo objektas - Lietuvos smulkios ir vidutinės įmonės Darbo uždaviniai 1. Pateikti vidutinio ir smulkaus verslo sampratą ir rūšis, reglamentavimą; 2. Aprašyti bendrosios rinkos reikšmę smulkiam ir vidutiniam verslui ES ; 3. Detalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo reikšmę šalies ekonomikai; 4. Pateikti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros problemas bei valstybinės pagalbos formas; 5. Pateikti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencija Lietuvoje ir pasaulyje Darbo metodas – analitinis, faktinės medžiagos, įvairių straipsnių laikraščiuose ir žurnaluose, internetiniuose puslapiuose, mokslinių straipsnių bei knygų ir vadovėlių analizavimas, medžiagos rinkimas bei tų duomenų sisteminimas, statistinių duomenų analizavimas, skaičiavimas. Duomenų šaltiniai: darbe remiamasi moksliniais straipsniais, ekonomikos teorijos vadovėliais ir knygomis, faktiniais, statistiniais duomenimis. 1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO TEORINIAI ASPEKTAI 1.1. Smulkaus ir vidutinio verslo samprata ir rūšys Lietuvoje bei ES Bendriausia prasme verslas traktuojamas, kaip ūkinė veikla, kuri apima prekių gamybą (paslaugų tiekimą) ir komerciją (pirkimą – pardavimą), konkreti ūkininkavimo sfera, forma. Bendriausiu požiūriu verslo procesas aprėpia 4 stadijas: • Naujų idėjų paieška, ekonominis ir socialinis jų įvertinimas; • Verslo plano rengimas; • Verslo plėtotei reikalingų išteklių paieška; • Įkurtos įmonės valdymas. Verslo plėtojimas – tai privatinės nuosavybės, kuri yra asmenybės, jos sugebėjimų, gerovės kilimo, veržimosi į ekonominę (bei politinę, pilietinę) laisvę prielaida, gausinimas. Verslininkystė suprantama kaip platesnė sąvoka nei verslas: kaip veiklos reiškinys. Iki 1997 m. Europos Sąjungoje nebuvo vieno standarto, tiksliai apibrėžiančio smulkias ir vidutines įmones. Kiekviena valstybė narė savaip traktavo šias sąvokas. Siekdama išvengti nesusipratimų ir neaiškumų, kai norima padėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, Europos Komisija (EK) nutarė siūlyti bendrus standartus. Europos Komisijos siūlomas apibrėžimas remiasi darbuotojų skaičiumi ir nepriklausomumo (ne daugiau kaip ketvirtadalis įmonės kapitalo arba balsavimo teisę turinčių akcijų gali priklausyti kitoms įmonėms, neatitinkančioms smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) kriterijų), apyvartos bei balansinės turto vertės kriterijais. (Baršauskas, P., 2003 p. 9) Remiantis šiais kriterijais, ES šalyse skiriami tokie smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės įmonės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (LR SVV įstatymas). Vidutinė įmonė – tai įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas: 1) įmonėje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų; 2) įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų; 3) įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška. Maža įmonė – tai įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas: 1) įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų; 2) įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų; 3) įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška. Mikroįmonė – tai maža įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas: 1) įmonėje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų; 2) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų; 3) įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška.  Pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios pagal šio įstatymo pateiktus apibrėžimus nėra mažos įmonės ar vidutinės įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos vidutinės įmonės) arba pagal pateiktą šio minėto įstatymo apibrėžimą nėra mažos įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos mažos įmonės). Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į smulkų ir vidutinį verslą.  Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, apskaičiuojant įmonės pajamas, balansinį turtą ir darbuotojų skaičių, prie įmonės rodiklių turi būti pridedami ir tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų įmonių rodikliai. Įmonė tiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jeigu turi nemažiau kaip 25 proc. Pastarosios įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Įmonė netiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jeigu kontrolė atliekama per tarpinę įmonę, t. y. jeigu įmonė A kontroliuoja įmonę B, o įmonė B kontroliuoja įmonę C, tai, nustatant, ar įmonė A priklauso mažų ar mikroįmonių kategorijai, sumuojami visų trijų įmonių rodikliai. Tačiau, jei steigiant įmonę tarp steigėjų nėra jau veikiančių įmonių, įsteigta įmonė bus pripažįstama smulkia ar mikroįmone pagal tris kriterijus: • Darbuotojų skaičius; • Metinė apyvarta; • Balansinis turtas.  Darbuotojų skaičius apskaičiuojamas, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ir finansų ministrų 2003 m. vasario 26 d. įsakymu patvirtinta smulkaus ir vidutinio verslo subjektų vidutinio sąrašinio metinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarka. (Valstybės žinios, 2003 03 05, Nr.23-977. - p. 1 – 2.).   Lietuvos Respublikos smuklaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas apibrėžia ir valstybės pagalbos teikimą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Įstatymas nustato, kad valstybės pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas. Šioms programoms įgyvendinti naudojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų bei piniginių fondų lėšos. Dar reikia pažymėti, kad, rengiant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas, pagal minėto įstatymo nuostatas prioritetas turi būti teikiamas smulkioms įmonėms, tame tarpe ir mikroįmonėms. 1.2. Smulkaus ir vidutinio verslo reglamentavimas Viena didžiausių ir pagrindinių smulkių ir vidutinių įmonių veiklą reguliuojančių ES institucijų yra Europos Komisija, kuri atlieka tris pagrindines funkcijas: 1) inicijuoja siūlymus teisės aktų leidimo srityje 2) prižiūri ES sutarčių vykdymą 3) įgyvendina ES politiką. Europos Komisija apibendrindama Europos valstybių patirtį, siūlo 3 pagrindines paramos SVV formas: 1) smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų konsultavimas, mokymas ir informavimas 2) finansinė parama 3) mokesčių lengvatos. (Baršauskas, P., 2003 p. 17). Kitos smulkių ir vidutinių įmonių veiklą reguliuojančios ES institucijos būtų: Europos investicijų bankas; Europos rekonstrukcijos ir plėtros bakas; Europos regioninės plėtros bankas; Ekonomikos ir socialinių reiklų komitetas; Regionų komitetas ir Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacija. (Baršauskas, P., 2003 p. 17). Lietuvoje iki 1999 m. pradžios Mažųjų įmonių įstatymas buvo pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis apibrėžiamas mažos įmonės statusas. Pagal įstatymą nuo 1995m. balandžio 20 d. „mažoms įmonėms priskiriamos įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių ir bendros pajamos (įplaukos) per metus ne didesnės kaip 500 tūkst. litų:. Tačiau pagal šį įstatymą mažos įmonės statuso negavo valstybinės įmonės, užsiimančios neskatintina veikla (Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi neskatintinos veiklos rūšių sąrašą, į kurį įeina tarpininkavimas, komercinių bankų, biržų veikla ir t.t. 2002 m. spalio 22 d. Buvo pakeistas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. Vyriausybė, vykdydama savo programines nuostatas, 1998 m. sausio 8 d. nutarimu "Dėl Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos nuostatų ir jų įgyvendinimo priemonių" pritarė Ūkio ministerijos parengtai „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros“ programai ir patvirtino šios programos įgyvendinimo priemones. Pagrindiniai uždaviniai, kurių buvo siekiama vykdant minėtą programą, yra šie: • sukurti verslo plėtrai palankią teisinę bei ekonominę aplinką ir sumažinti biurokratinius verslo plėtros barjerus; • suformuoti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros techninės ir finansinės paramos sistemą; • plėtoti verslo infrastruktūrą ir verslo savivaldą. Siekdama sukurti verslui palankią teisinę bei ekonominę aplinką, Ūkio ministerija parengė Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kuris, priimtas Lietuvos Respublikos Seime, įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1 d. Įstatymas nustato smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektus ir jų veiklos skatinimo pagrindines formas. Reikia pripažinti, kad šis įstatymas neišsprendė visų verslo problemų. Todėl tobulinant teisės bazę, reglamentuojančią SVV veiklą, ir ją derinant su ES direktyvomis numatyta tobulinti ir šį įstatymą atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje bei ES direktyvas. Siekiant palengvinti mokesčių naštą smulkaus verslo įmonėms, 1998 metais priimtos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų laikinojo pajamų mokesčio ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymų pataisos. Jose nustatyta, kad įmonėms, kurių bendrosios įplaukos (pajamos ) per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, taikomas lengvatinis 15 proc. pajamų (pelno) mokesčio tarifas. Papildžius Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą, pelno mokesčio tarifas sumažintas iki 24 proc. (LR Seimas). Sprendžiant verslo plėtros finansavimą priimtas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymas, jis įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1 d. Įstatymas nustatė, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių (sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių) pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai, jeigu jie sutinka. (LR Seimas). 1.3. Bendrosios rinkos reikšmė smulkiam ir vidutiniam verslui Europos Sąjungoje Smulkių ir vidutinių įmonių rėmimo sistemų bendrieji bruožai yra išskiriami šie: 1) SVĮ remiamos visose gyvavimo stadijose: kūrimosi, plėtros ir t.t. 2) Prioritetinėms šakoms, naujų produktų kūrimui, verslo plėtrai, jo raidai kaimo vietovėse bei eksportui remti naudojamos tikslinės paskolos, garantuojamos paskolos, dotacijos, subsidijos. 3) Institucijų privačiame sektoriuje gausa nepriklausomai nuo užsienio valstybinio sektoriaus paramos. 4) Teikiamos ir ilgalaikės paskolos. Jos dažniausiai skiriamos verslo pradžiai finansuoti, kapitaliniam remontui atlikti, ilgalaikiam turtui įsigyti. 5) Stambus verslas aktyviai ir noriai remia smulkų ir vidutinį verslą, nes mažos įmonės tarsi papildo didžiąsias, tiekdamos joms tam tikrus produktus, teikdamos paslaugas. Lietuvoje Taip reikėtų skatinti tokį rėmimą, kuris pakol kas nelabai jaučiamas. Ypač noriai kreditai suteikiami toms įmonėms, kurios ruošiasi investuoti į gamybą, į naujas technologijas, tobulinti gaminamą produkciją arba kurti visiškai naują. Reikėtų daugiau dėmesio kreipti į smulkias ir vidutines įmones ir į jų problemas, nes smulkios ir vidutinės įmonės: a) tai augančios ekonomikos požymis b) pritraukia dinamiškesnius žmones – verslininkus ir lanksčiau reaguoja į rinkos pokyčius c) didina konkurenciją ir kuria tvirtesnius nacionalinio ūkio pagrindus, sprendžia užimtumo problemas. Smulkios ir vidutinės įmonės taip pat gali remtis ištekliais, nepriimtinais stambiam verslui bei gali tenkintis mažomis nišomis ir plėtoti veiklą mažiau patraukliose verslo srityse. SVĮ būdingi tiesioginiai ryšiai su rinka ir aplinka ir paprasta steigimo, valdymo ir pasitraukimo iš rinkos tvarka, trumpas gyvavimo ciklas, dideli gamybos kaštai dėl nedidelių gamybos apimčių. Dėl šių priežasčių ES valstybės siekia sukurti vienodas, o kartais ir palankesnes konkurencijos rinkoje sąlygas pradedantiems verslininkams. 2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRA LIETUVOJE 2.1. Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kaita Smulkių ir vidutinių įmonių gausa - tai augančios, konkurencingos ekonomikos požymis. 1996 metais Lietuvoje mažų ir vidutinių įmonių dalis bendrame šalyje veikiančių įmonių skaičiuje pasiekusi 96,6 proc., 2000 metais ėmė sparčiai mažėti. Galime daryti išvadą, jog būtent tuo laikotarpiu atlikti pakeitimai patentų išdavimo, įmonių likvidavimo bei išregistravimo srityse, taip pat išaugęs biurokratizacijos lygis darbo santykiuose, spartus darbo jėgos kainos augimas, eksporto apimčių sumažėjimas, stambių prekybos tinklų atsiradimas prekybos sektoriuje – tai pagrindinės priežastys, paskatinusios tokį SVĮ skaičiaus sumažėjimą. Smulkių ir vidutinių įmonių skaičius šalyje nuolat didėja 2008 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 63187 veikiančios SVĮ. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų 2008 m. sausio 1 d. teko 18,7 veikiančios smulkios ir vidutinės įmonės (žr 1 pav.). 1 pav. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kaita 2004 – 2007 Šaltinis : Lietuvos Respublikos Statistikos Departamentas. [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 –11-25]. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=2461 Tačiau vertinant verslumo lygį, reikia atsižvelgti ir individualią veiklą įregistravusius bei individualia veikla su verslo liudijimais vykdančius fizinius asmenis. Remiantis Valstybinės mokesčiu inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, iš viso 2007 m. pabaigoje fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, buvo 136011, arba 22,7 proc. daugiau nei 2006 m. Todėl iš tiesu verslo subjektų (įmonių ir verslininkų) skaičius tūkstančiui gyventojų 2007 m. pabaigoje siekė 59 (žr. 2 pav.). Remiantis „Eurostato“ pateiktais duomenimis, 2005 m. ES šalių (ES-27) šio rodiklio vidurkis – 39,9. 2 pav. Fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla, ir MVĮ skaičius 2004–2007 m. Šaltinis : Lietuvos Respublikos Statistikos Departamentas. [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 –11-25]. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=2461 2007 m. ryškiai išaugo įregistruotų, palyginti su išregistruotų, įmonių skaičius (žr. 3 pav.). 2007 m. buvo įregistruota 3063 įmonių, arba 60,8 proc. daugiau, nei išregistruota. Palyginti su 2006 m., 2007 m. įregistruotų SVĮ skaičius padidėjo 1352, arba 20,0 proc. Išregistruotų SVĮ skaičius atitinkamai sumažėjo nuo 6437 iki 5035, arba 21,8 proc. 3 pav. Įregistruotų ir išregistruotų SVĮ skaičius 2004–2007 m. Šaltinis : Lietuvos Respublikos Statistikos Departamentas. [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2008 –11-25]. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=2461 Apžvelgus Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kitimo dinamiką, galime teigti, kad šių įmonių skaičius Lietuvoje nuolat augo lyginant 2004 – 2007 metus. Įmonių registracija taip pat leidžia nustatyti ir verslumo lygį šalyje. Verslumo lygis – tai yra santykis tarp įregistruotų ūkio subjektų ir gyventojų skaičiaus. Matome, jog verslumo lygis nagrinėjamu laikotarpiu visai nežymiai kito. O apskritai, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, Lietuvoje smulkių ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų yra 2 - 4 kartus mažesnis. 2.2. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įtaką šalies ekonomikai 2007 metai Lietuvos ūkiui buvo gana sėkmingi, bet permainingi. Lietuvos ekonomika ši laikotarpį galima charakterizuoti paspartėjusiais ekonominio augimo tempais, sparčiai augančių darbo užmokesčių, mažėjančių nedarbo lygiu, augančiomis investicijomis, bet kartu ir padidėjusia infliacija, intensyvia išorine ir vidine migracija, kitų susijusių rodiklių pokyčiais. 2007 metais tebesitęsę procesai, nulemti prieš ketverius metus atsivėrusios bendros ekonominės erdvės ir reikšmingai pagerėjusių sąlygų laisvam prekių, darbo jėgos ir kapitalo judėjimui. Lietuvos ūkio plėtra 2007 metais buvo viena iš sparčiausių tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių. 2007 m. šalies BVP išaugo 8,8 proc. Prie šalies ekonomikos augimo reikšmingai prisideda verslo įmonės, kurios sukuria didžiąją dalį pridėtinės vertės šalyje. Todėl svarbu ir toliau visokeriopai skatinti nauju įmonių steigimą ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jau veikiančioms. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra didele dalimi lemia rinkos ekonomikos konkurencingumą, augimą bei padeda išspręsti užimtumo problemas. Kadangi šis ūkio sektorius greičiau nei kiti pajunta bei prisitaiko prie paklausos ir pasiūlos pokyčių, jis sukuria daugiausia naujų darbo vietų būtent tose veiklose, kurių prekės ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Smulkios ir vidutinės įmonės – pati mobiliausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė – geba labai lanksčiai reaguoti į dažnai besikeičiančias paklausos sąlygas, technologinius reikalavimus ir diegti naujoves. Smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų veiklos skatinimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas, o tuo pačiu – viena iš regionų plėtros bei vystymo sąlygų. Smulkusis ir vidutinis verslas daro esminį poveikį šalies ūkio plėtotei, naujų darbo vietų kūrimui, regionų išsivystymo lygio kėlimui. Išanalizavus pasaulinę patirtį, daroma išvada, jog be smulkaus ir vidutinio verslo rinkos ekonomikos sistema tiesiog negali nei normaliai funkcionuoti, nei tobulėti. Vis didėjanti smulkaus ir vidutinio verslo svarba bei jo įtaka ekonominiam šalių vystymuisi lemia ypatingą visuomenės susidomėjimą. To pasėkoje, pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių yra nuolat atliekamas intensyvus smulkaus ir vidutinio verslo monitoringas, lydimas mokslinių ieškojimų, vertinimų ir prognozių bei atliekami SVV plėtros ir jo įtakos šalies ekonominiams procesams tyrimai (Stripeikis, Žukauskas, 2004). Smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus plėtra yra daugeliu aspektų reikšminga šalies ekonominiam vystymuisi. Šis ūkio sektorius yra pajėgus atlikti daugelį tokių svarbių funkcijų, kurių stambios įmonės efektyviai atlikti tiesiog negali. Lengviausiai apskaičiuojama smulkaus ir vidutinio verslo ekonominė nauda. SVV ekonominis vaidmuo pasireiškia kiekybiniu ekonominiu augimu ir įtaka makroekonominiams rodikliams. Galime konstatuoti, jog smulkios ir vidutinės įmonės pajėgios greičiausiai sureaguoti į pakitusias paklausos sąlygas. Dažnai smulkios ir vidutinės įmonės pirmosios išplečia gamybos procesų spektrą. Kadangi tokios įmonės yra labai novatoriškos, greitai reaguojančios į vartotojų poreikius, jos dažnai atranda visai naujas rinkas, kurias, jau patikrintas, didesniu mastu perima stambios organizacijos. Be to, persiorientavimas diegiant naujus produktus ar paslaugas smulkiose ir vidutinėse įmonėse yra daug paprastesnis bei nereikalaujantis tokių milžiniškų investicijų kaip stambiose organizacijose (Sūdžius, 2001). SVĮ sektoriaus analizei labai svarbus jų sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės rodiklis, atspindintis SVĮ vaidmenį šalies ekonomikoje. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, SVĮ sukurta bendroji pridėtinė vertė (neįskaitant žemės ūkio veikla užsiimančių bendrovių ir finansinio tarpininkavimo įmonių) padidėjo 8,5 mlrd. Lt, arba net 59 proc. – nuo 14,4 mlrd. Lt 2005 m. iki 22,9 mlrd. Lt 2007 m. (žr. 4 pav.). 4 pav. Bendroji pridėtinė vertė, sukurta SVĮ ir šalies įmonėse 2005–2007 m., mln. Lt Šaltinis: Smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus statistika.[Interaktyvus]. [Žiūrėta 2008-11-26]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!