Skolos padengimas

5. Ilgalaikės skolos aptarnavimas 5.1 Skolos aptarnavimo kaštai Kiekybiškai tiriant ilgalaikės skolos (paskolos) grąžinimą, išskiriame tris etapus: 1) visiškas paskolos subalansavimas, t.y. jos parametrų ir finansinio susitarimo sąlygų adekvatumo pasiekimas; 2) paskolos vertės nustatymas bet kuriam jos egzistavimo momentui, atsižvelgiant į visas ateities pajamas - įplaukas ir rinkos galimybes investavimo momentu; 3) finansinės operacijos pelningumo (efektyvumo) kreditoriui nustatymas. Detaliai aptarkime pirmąjį atvejį. Paskolos parametrai subalansuojami, sudarant paskolos padengimo planą, kuriame numatomos periodinės skolos grąžinimo išmokos. Tas išlaidas įprasta vadinti skolos aptarnavimu (debt service). Periodinės išlaidos susideda iš pagrindinės skolos dengimo - vienkartinio mokėjimo ir periodinio palūkanų mokėjimo. Periodiniai mokėjimai gali aprėpti tik palūkanų mokėjimą, tačiau gali aprėpti ir pagrindinės skolos padengimą. Metodai, kuriais nustatomas periodinių mokėjimų dydis, priklauso nuo paskolos ir skolinimosi sąlygų. Šios sąlygos numato pagrindinės skolos grąžinimo laiką, lengvatinio periodo trukmę (grace period), palūkanų dydį, pagrindinės skolos grąžinimo ir procentų išmokėjimo būdus. Procentai paprastai mokami per visą paskolos egzistavimo periodą, nors kartais yra kaupiami ir mokami kartu su pagrindine skola. Pagrindinė skola paprastai grąžinama dalimis - lygiais arba besikeičiančiais terminuotais mokėjimais, retkarčiais visa - periodo pabaigoje. per lengvatinį periodą pagrindinė skola nemokama, tačiau palūkanos mokamos, nors kartais ir prijungiamos prie pagrindinės skolos. Pažymėkime: D - skolos dydis; I - palūkanos už paskolą; L - lengvatinio periodo trukmė; R - metinės pagrindinės skolos dengimo išlaidos; g - palūkanų norma; Y - periodinis mokėjimas. Laikotarpiu, kai mokama ir pagrindinė skolos suma, periodinio mokėjimo dydis Y=I+R, lengvatiniu periodu - Y = I. I ir R vertinimo metodai priklauso nuo paskolos tipo. Panagrinėkime tuos tipus. Svarbiausias tipizacijos požymis - tai skolos grąžinimo būdas. Pagal šį požymį galima išskirti: 1) paskolas, nereikalaujančias būtino skolos grąžinimo (pvz. neterminuotos obligacijos). Besiskolinantis (paprastai valstybė) įsipareigoja kreditoriui nustatytais laiko momentais mokėti fiksuotas palūkanas. Pasiskolinta suma negrąžinama. Kartu skolininkas pasilieka sau teisę išpirkti (padengti) visas skolas bet kuriuo metu. Tokį skolinį galima laikyti amžinu; 2) visa paskola grąžinama per vieną kartą. Skolininkas sutartu laiku grąžina visą pagrindinę skolą, taip pat periodiškai arba laikotarpio pabaigoje moka procentus; 3) paskola grąžinama per keletą kartų. Skolininkas grąžina paskolą dalimis ir nuolat moka mokestį už paskolą procentais. Toliau panagrinėsime metodus kaip parengti skolų grąžinimo planus. 7.1. Fondo formavimas Jeigu pagal paskolos sąlygas skolininkas tam tikru momentu turi grąžinti vienkartinį mokestį, tai jis turi tokią sumą sukaupti. Jei sumos didelės, reikia sudaryti vadinamąjį padengimo fondą (sinking fund). Tai kartais netgi fiksuojama skolos sutartyje. Šis fondas sudaromas nuolatiniais įnašais (tarkime, banko sąskaitoje), kuriems priskaitomos palūkanos. Be to, reikia stebėti, kad sukauptos sumos pakaktų numatytiems išmokėjimams atlikti. Suprantama, fondai kaupiami ne tik skolai sumokėti, o skaičiavimo metodai lieka tie patys. Padengimo fondo planavimas (pastoviais mokėjimais). Svarbiausias paskolos grąžinimo plano sudarymo tikslas - mokėjimų ir fondų apimties bei laiko nustatymas pagal skolos padengimo poreikį. Tegul padengimo lėšos kaupiamos reguliariais kasmetiniais mokėjimais R apimtyje, kuriems priskaičiuojamos i dydžio sudėtingos palūkanos. Kartu atliekamas procentų mokėjimas priskaičiuojamas pagal palūkanų norma g. Taigi periodinių mokėjimų turi būti sumokėta Y = D  g + R. (5.1) Kadangi grąžinimo-padengimo fondas turi būti sukauptas per N metų - jį galima sutapatinti su renta, turinčia parametrus R, N, i. Kadangi sukaupta suma turi būti lygi paskolos dydžiui D, turėsime: D = R  sN;i arba R = D/s N;i . Taigi: Y = Dg + D/sN;i = D(g + 1/sN;i). (5.2) Jeigu finansinio kontrakto sąlygos numato vietoj periodiško palūkanų išmokėjimo prijungti jas prie pagrindinės skolos grąžinimo, tuomet pagal rentos formulę turėsime (5.3) kur n yra bendras paskolos laikas, n = N + 1. 5.1 pavyzdys. 100 tūkst. litų paskola su 10% metinėmis palūkanomis suteikta penkeriems metams. Už suformuotą padengimo fondą priskaičiuojama 11% metinių palūkanų. Kokios turi būti kasmetinės skolininko išlaidos (periodiniai mokėjimai)? Tegul padengimo fondas pradedamas formuoti tik gavus paskolą ir kasmet mokant vienodą įmoką. Kasmetinę įmoką galima įvertinti pagal rentos skaičiavimo formulę, kai: D = 100000, g = 10%, i = 11%, n = N = 5, s5;11 = 6.228. Jeigu įmokos mokamos kasmet, tai terminuota metinė įmoka bus lygi: Jeigu numatoma procentus ir pagrindinės skolos dalį mokėti kartu, tuomet: [1] Taigi, esant g

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!