Besivystančių šalių skolos restruktūrizavimo mechanizmas.

Valstybės skolą sudaro trumpalaikės ir ilgalaikės skolos, už kurias mokamos palūkanos. Skolintis trumpam laikui ne itin patogu, nes valstybės iždui reikia dažniau planuoti išmokas. Trumpalaikis skolinimasis gali pareikalauti papildomų naujų skolinių instrumentų ankstesnėms skoloms apmokėti. Visgi valstybė gali skolintis tik iki tam tikros ribos, nes tam tikru momentu valstybės skola gali tapti nepriimtina šalies ekonomikai. Tai ypač svarbu kalbant apie nacionalinės valiutos stabilumą ir valstybės tarptautinį autoritetą. Palyginus ilgalaikę ir trumpalaikę valstybės skolas, ilgalaikės skolos yra šiek tiek brangesnės negu trumpalaikės. Nors taip yra lengviau prognozuoti ir planuoti valstybės biudžeto lėšų srautus, tai riboja iždo galimybes skolintis ilgesniam laikui. Valstybės skola dar gali būti skirstoma ir kitu aspektu: tiesioginė ir netiesioginė (žr. 1 pav.). Tiesioginė skola – tai įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu. Šiuo atveju skolininkas yra pati valstybė. Valstybė tokius įsipareigojimus prisiima, leisdama finansų rinkose VVP ir skolindamasi iš bankų. Netiesioginė skola – tai valstybės suteiktos garantijos dėl paskolų. Valstybės. šiuo atveju yra garantas, vykdantis skolininko įsipareigojimus, kai šis turi finansinių sunkumų.
Tyrimo tikslas: įvertinti besivystančių šalių skolos restruktūrizavimo mechanizmą.
Tyrimo objektas: besivystančių šalių skolos valdymas, reguliavimas bei mechanizmas.
1. Remiantis moksline literatūra, išanalizuoti skolos atsiradimo priežastys.
2. Išsiaiškinti skolos restruktizavimo mechanizmą.
3. Išanalizuoti lotynų Amerikos skolos restruktyzavimą.
1970aisiais ir 1980aisiais metais tarptautiniai kreditai patyrė klestėjimo – nuosmukio ciklus. Nemažai Pietų Amerikos šalių daug skolinosi tarptautinėse rinkose, siekdamos finansuoti vietinius pramonės ir infrastruktūros investicinius projektus. Šiuo laikotarpiu šalių įsiskolinimas staigiai kilo: Meksikos, Argentinos, Brazilijos ir kitų besivystančių šalių užsienio skolos augo nuo 125 mlrd. dolerių 1972 metais, iki daugiau nei 800 mlrd. dolerių 1982 metais. 1975 – 1982 metų laikotarpiu Lotynų Amerikos skola komerciniams bankams augo 20,4 sukauptų proc. metiniu tempu. Toks išpūstas skolinimasis siekė 50 proc. regiono bendrojo vidaus produkto. Akivaizdu, kad skolos aptarnavimo kaštai taip pat augo ir netgi greitesniu tempu: nuo 12 mlrd. dolerių 1975 metais iki 66 mlrd. dolerių 1982 metais.
Palūkanų normos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!