Skolinamasis kapitalas. Palūkanos

Kapitalo terminu apibūdinami tie daiktai, kurių reikės gamybos procese, t.y. visi gamyboje vartojami materialiniai ištekliai, išskyrus darbą ir žemę. Kapitalas egzistuoja tik kaip darbo ir gamtinių išteklių kooperavimo rezultatas.
Taigi, sakykime, kad pagrindinis jo užsiėmimas buvo žvejyba, ir per 10 “darbo” valandų dieną jis rankomis sugebėdavo sugauti apie 10 žuvų, kurias tą pačią dieną jo šeimyna suvalgydavo. Toks gyvenimo ritmas tęsėsi daugelį metų. Tačiau vieną palaimintą dieną žvejys susimąstė ir sukūrė bei pasigamino paprasčiausią tinklą. Suvokdamas, kad tinklo gamyba užtruks tam tikrą laiką, tarkime, savaitę, žvejys sąmoningai pasiryžo atsisakyti 70 žuvų savo ir šeimos maitinimui. Tą savaitę jie turėjo badauti arba valgyti anksčiau sutaupytą žuvį. Svarbiausias motyvas atsisakyti tos dienos vartojimo buvo viltis padidinti ateities vartojimą, o tai yra žinoma kaip kaupimas (kaupimas – tai bet kokių vertybių pirkimas ateičiai palyginti dideliais kiekiais). Su tinklu žvejys sugautų 60 žuvų per dieną, t.y. 50 žuvų daugiau. Išvada: sumažinęs nūdienos vartojimą, žvejys tinklo gamybos metu netiesiogiai didina ateities vartojimo galimybes. Žinoma, padidėjusiu laimikiu žvejys galės džiaugtis tol, kol tinklas nesuplyš ar jo nenuneš vandens srovė.
Pateiktas žvejų pavyzdys leidžia panagrinėti ir skolinamojo kapitalo klausimą.
Skolinamasis kapitalas arba fondas – tai lėšos, skirtos paskolų paklausai patenkinti grynųjų pinigų arba vertybinių popierių forma; tai firmoje naudojami pinigai, buvę pasiskolinti iš išorinių šaltinių nustatytam laikui, išleidžiant vertybinius popierius su nustatytomis palūkanomis, pavyzdžiui, obligacijos.
Sugrįžkime prie pavyzdžio. Žvejys, sumanęs nunerti tinklą, nebūtinai privalo sumažinti žuvų vartojimą. Reikiamos žuvies jis gali pasiskolinti iš savo draugo žvejo, dar vis žvejojančio rankomis, arba iš ko nors kito, turinčio atliekamų žuvų. Tinklą gaminantis žvejys, skolindamasis žuvį, privalo mokėti palūkanas už tai, kad jo draugas atsisakė vartojimo dalies skolininko naudai, tikėdamasis susigrąžinti ją po tam tikro laikotarpio.
Palūkanos – tai mokestis už naudojimąsi kito pinigais ar kapitalu, kai sutinkama nukelti vartojimą vėlesniam laikui; kartu tai kaina, už kurią privalo sumokėti paskolą imantysis.
Visų pirma eilinių vartotojų paklausa,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!