Konspektai

Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui

9.4   (2 atsiliepimai)
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 1 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 2 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 3 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 4 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 5 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 6 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 7 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 8 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 9 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 10 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 11 puslapis
Skirtingų fizikos temų pasiruošimas atsiskaitymui 12 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1. Materialaus taško kinematika. Greitis ir pagreitis. Normalinis ir tangentinis pagreičiai. Pagrindinis kinematikos uždavinys, nustatyti judančio materialiojo taško padėtį erdvėje fiksuotais laiko momentais.Radiusas vektorius dydis, kuris vienu metu parodo materialiojo taško buvimo kryptį erdvėje atskaitos pradžios atžvilgiu ir atstumą iki atskaitos pradžios. Be radiuso vektoriaus, taikomas ir kitas kūnų padėties nusakymo būdas – koordinčių metodas ( ). Materialiojo taško mechaninio judėjimo išraiška yra jo vietos erdvėje išraiška. Naud. du dydžiai – poslinkio vektorius ir kelias . (; ). Judėjimo greitis – dydis naudojamas būvio kitimo spartai apibūdinti. Vidutiniu greičiu vadinamas poslinkio vektoriaus ir judėjimo laiko santykis: . Santykio ∆r/∆t riba,kai ∆t arteja prie 0 yra lygi judejimo momentiniam greiciui: . Greičio kitimo spartą išreiškia pagreitis . Per laiko tarpą greitis pakito nuo iki , tai per šį laiko tarpą vidutinis pagreitis bus nykstamai mažindami laiko tarpa ∆t, per kurį įvyksta greičio pokytis, gausime momentinį pagreitį: . Tangentinis ir normalinis pagreitis.kreivaeigio judėjimo atveju dažnai naudojama koordinačių sistema susieta su pačiu judančiu kūnu. Šios sistemos viena ašis nukreipta kūno judėjimo kryptimi, trajektorijos liestinės kryptimi, o antra – statmena pirmajai, nukreipta link apskritimo. Ašys atitinkamai vadinamos: tangentine ir normaline. Tangentinės koordinatės kryptį nusako ortas , jis turi greičio vektoriaus kryptį tame taške, o normalinės koordinatės ortas nukreiptas į apskritimo centrą.Tangentinio pagreičio modulis išreiškia greičio didumo kitimo spartą: ; 2. Sukamojo judėjimo kinematika. Kampinis greitis ir pagreitis ir jų ryšys su linijiniu greičiu ir pagreičiu. Kieto kūno sukimusi apie nejudančią ašį, vadinamas toks judėjimas, kai visi to kūno taškai juda apskritimo plokštumose statmenose nejudančiai tiesei, vadinamai sukimosi ašimi. Taško padėtį vienareikšmiškai nusako radiuso vektoriaus posūkio kampas atskaitos sistemoje, susietoje su apskritimo centru. Sukimosi momentinį greitį išreiškia vektorinis dydis, lygus elementariojo posūkio vektoriaus ir laiko santykiui . Jo modulis tolyginio judėjimo atveju nesikeičia. Toks judėjimas yra periodinis ir jam apibūdinti taikomi dyžiai: periodas ir dažnis. Periodas išreiškia vieno pilno apsisukimo trukmę, dažnis – apsisukimų skaičių per sekundę ( ). Taško kampinis greitis . Vykstant kintamajam taško judėjimui, kampinio greičio kitimo spartą apibūdina kampinis pagreitis : . Tai vektorinis dydis ir, kai sukimasis vyksta apie fiksuotą ašį, jo kryptis kampiniam greičiui didėjant sutampa su greičio vektoriaus kryptimi, o mažėjant turi priešingą kryptį. Sukantis kūnui kamp. Greiis ir pagreitis yra vienodi visiems kūno taškams. Atskirų kūno taškų judėjimą galima laikyti slenkamuoju su skirtingais konkrečių taškų greičiais. Linijinio greičio ir kampinio greičio sąryšis: ; ; 3. Inercinės atskaitos sistemos. Dinamokos (Niutono) dėsniai. Kūno savybė išlaikyti rimties arba tolygaus tiesiaeigio judėjimo būvį, kai kūno neveikia kiti kūnai, vadinama inertiškumu. Kiekybiškai inertiškumas išreiškiamas mase, kuo didesnė kūno masė, tuo jis inertiškesnis, t.y tuo sunkiau pakeisti jo būvį. Masė išreiškia ne tik kūnų inertiškumą, bet yra ir jų gravitacinės sąveikos matas. Pagal tai, kokiu būdu nustatome masę, skiriama inercinė masė ir gravitacinė masė. Inercijos dėsniai galioja tik inercinėse čatskaitos sistemose. Visos atskaitos sistemos judančios tiesiai ir tolygiai, inercinės atskaitos sistemos atžvilgiu taip pat yra inercinės. Pirmas Niutono dėsnis: kiekvienas kūnas išlaiko rimties arba tolyginio tisiaeigio judėjimo būvį, kol kitų kūnų poveikis nepakeičia šio būvio.Dėsnis galioja tik inercinėse atskaitos sistemose. Antras Niutono dėsnis: kūną paveikus jėga jis įgyja pagreitį tiesiog proporcinga veikiančiai jėgai ir atvirkščiai proporcingai kūno masei. . Trečias Niutono dėsnis: jėgos, kuriomis sąveikauja du materialieji taškai, yra vienodo dydžio, priešingų krypčių ir veikia išilgai juos jungiančios tiesės. 4. Jėgos momentas. Inercijos momentas. Besisukančio kūno kinetinė energija. Slenkamajame judėjime vieno kūno mechaninį poveikį kitam kūnui apibūdina jėga. Sukamajame judėjime šį poveikį apibūdina fizikinis dydis vadinamas jėgos momentu. Gali būti jėgos momentas taško atžvilgiu arba ašies. Taško atžvilgiu tai kai nejuda tik vienas to kūno taškas. Jėgos momentas bus Mi = ri+F i ; ; . Kietajame kūne vidinių jėgų momentai vienas kitą kompensuoja ir judėjimui neturi įtakos. Kietąjį kūna suka tik išorinės jėgos. Jėgos momentas ašies atžvilgiu. Tai kai atskaitos sistemoje nejuda viena ašis: ; ; - sukimosi momentas. Kūnui sukantis apie fiksuotą ašį, jo inerciją nusakantis dydis – inercijos momentas išreiškiamas per kūno elementariųjų masių ir jų mažiausio atstumo iki sukimosi ašies kvadrato sandaugų sumą : arba . Lygiagrečių ašių teorema: kūno inercijos momentas bet kurios ašies atžvilgiu yra lygus inercijos momento atžvilgiu su ja lygiagrečios ašies, einančios per kūno masės centrą Io, ir kūno masės iš atstumo tarp ašių d kvadrato sandaugos sumai I = Io+md2. Besisukančio apie ašį kūno kinetinė energija yra lygi jį sudarančių elementariųjų masių kinetinių energijų sumai. Materialiajam taškui judant apskritimu sukamuoju judesiu, per vieną periodą jis apsisuka ne tik apie ašį, bet ir pats apie save. Taškui sukantis apie save nėra masės judėjimo erdvėje taigi nėra ir judėjimo efektų. Materialiajam taškui dinamikoje galima taikyti slenkamojo ir sukamojo judėjimų aprašymus. Taško kinetinė energija: Taigi kūno, besisukančio apie fiksuotą ašį z kinetinė energija: . 5. Kietojo kūno pagrindinis sukamojo judėjimo dėsnis. Judėjimo kiekio tvėrmės dėsnis. Judesio kiekio momento nejudamos ašies atžvilgiu kitimo greitis tiesiogai proporcingas tą kūną veikiančių išorinių jėgų momentui tos pačios ašies atžvilgiu: d/dt( wIz)=Mz. Besisukančio kietojo kūno, kaip ir matereliojo taško, inertiskumą apibūdina inercijos momentas. pkūno judesio kiekio momentas to taško atžvilgiu, laikui begant, nekinta. dL/dt=0 ir L=const. Jeigu, kūnui sukantis apie nejudamą ašį, dydis Mz=0, tai iš sukamojo judejimo dinamikos pagrindinio dėsnio gauname judesio kiekio momento ašies atžvilgiu tvėrmės dėsnio matematinę išraiška: dLz/dt=d/dt(Izw)=0 arba Lz=wIz= const. Ši desni formuluojame šitaip; jeigu kūna veikiančių išorinių jėgu sukimo momentas sukimosi ašies atžvilgiu tapatingai lygus 0, tai kūno judesio kiekio momentas tos ašies atžvilgiu yra pastovus. 6. Harmoniniai svyravimai, jų diferiancialinė lygtis ir jos sprendinys. Svyravimų energija. Harmoniniai svyravimai gaunami kūnui svyruojant apie jo pusiausvyros padėtį, kai veikianti jėga proporcinga kūno nuokrypiui nuo pusiausvyros, veikia prišinga nuokrypiui kryptimi : . Paprasčiausi harmoniniai svyravimai, kai kūno judėjimas vyksta išilgai tiesės. Harmoninių svyravimų diferiancialnė lygtis:. Sprendinys laiko funkcija. A- svyravimo amplitudė. Pradinė fazė nusako svyruojančiojo taško padėtį pradiniu laiko momentu. Po vieno svyravimo periodo kūnas grįžta į pradinę padėtį. Sprendinio fazinis kampas per tą laiką pakinta taigi . Svyruojančio taško greitį ir pagreitį randame diferencijuodami diferiancialinę lygtį laiko atžvilgiu. Harmoningai svyruojančio taško energija susideda iš jo kinetinės ir potencinės energijos. Kinetinė energija kintanti laike: Potencinė energija taip pat laiko funkcija, gaunama įvertinus darbą prieš veikiančią tamprumo jėgą: Harmoningai svyruojančio kūno energija: 7. Slopinamieji svyravimai, jų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Logaritminis slopinimio dekrementas. Svyravimai, kurių energija eikvojama trinčiai ir aplinkos pasipriešinimui nugalėti, kurių amplitudė nuolat mažėja vadiname slopinamaisiais arba gestamaisiais svyravimais. Jų periodas didėja,o mechaninė vidinė energija vėliau pavirsta tos sistemos vidine.Realių slopinamųjų svyravimų diferencialinę lygtį gauname pagal II Niutono dėsnį F=- kx ir pasipriešinimo jėga Fp = ; - pasipriešinimo koeficientas. Diferencialinė svyravimų lygtis: ; - slopinimo dekrementas. Logaritminis slopinimo dekrementas – fizikinis dydis, skaitine reikšme atvirkštinis dydis svyravimų skaičiui N0 per kurį sumažėjo amplitudė kartų.Harmoninių svyravimų lygties sprendinys yra: ; - laiko tarpas per kurį svyravimų amplitudė sumažėja kartų. 8. Priverstiniai svyravimai, jų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Mechaninis rezonansas. Priverstiniai svyravimai gaunami kompensuojant energijos nuostolius. Priverstinių svyravimų diferencialinę lygtį gauname iš antrojo Niutono dėsnio :. Diferencialinė lygtis: . Bendras priverstinių svyravimų sprendinys : . Esant tam tikram dydžiui amplitudė įgyja didžiausią reikšmę. Šis reiškinys vadinamas rezonansu , o dažnis kurio metu tai įvyksta rezonansiniu. Rezonansinis dažnis mažesnis už savajį; rezonanso amplitudę apskaičiuijame pagal formulę: Rezonanso reiškiniai svarbūs aviacijoje, laivyboje, statyboje. 9. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Mušimai. Dažnai judėjimas viena kryptimi susideda iš kelių vienu metu vykstančių svyravimų.Poslinkis nuo pusiausvyros bus išreikštas atskirų poslinkių suma x=x1+ x2 Jei abu svyravimai to paties dažnio tai ; ; Atstojamasis svyravimas bus harmoninis, nes turi pastovią amplitudę ir sukasi pasoviu greičiu: ; . Svyravimai vadinami mušimais, kai yra sudedami du vienos krypties, mažai besiskiriantys savo dažniu svyravimai. Jei svyravimai turi vienodas amplitudes, o dažniai skiriasi . Skersmuo- atstumas, kuriuo suartėja dviejų molekulių centrai smūgio metu, yra d. per laiką t molekulė nulekia atstumą S=

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 4228 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Mokyklinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
12 psl., (4228 ž.)
Darbo duomenys
  • Fizikos konspektas
  • 12 psl., (4228 ž.)
  • Word failas 374 KB
  • Lygis: Mokyklinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt