Pasiruošimas molekulinės fizikos egzaminui

Atomų sąveika moleklulėje Molekulė – mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžia gos chemines savybes. Ji susideda iš vienodų arba skirtingų atomų. Molekulėje yra du arba daugiau atomų. Išimtį sudaro inertinių dujų vienatomės molekulės. Molekulės, kuriose yra daugiau kaip 1000 atomų, vadinamos makromoleku lėmis: pavyzdžiui, baltymo moleku lėje yra apie 10 milijonų atomų. Atomus molekulėje į patvarią daugiaatomę sistemą sieja atomų sąveika, kuri dar vadinama chemi niu ryšiu. Šios sąveikos kiekybinis matas yra energijos kiekis, kuris išsiskiria susidarant molekulei. Bandymai rodo, kad atomams susijungus į molekulę, jos optinis spektras, kurį sąlygoja valentinių elektronų šuoliai, labai skiriasi nuo atominio spektro, o būdingasis Rentgeno spektras, kurį sąlygoja vidinių sluoksnių elektronų šuoliai, nepakinta. Taigi, tarpatominę sąveiką molekulėje lemia atomų valentiniai elektronai. Išskiriami du svarbiausi tarpatominio ryšio molekulėje tipai: joninis ir valentinis. Molekulės, kuriose sąveikaujantys atomai yra pavirtę priešingo ženklo krūvį turinčiais jonais, vadinamos joninėmis. Ryšys tarp jų, pasireiškiantis šių jonų elektrostatine trauka, vadinamas joniniu. Kovalentiniai ryšiai sieja anglies atomus šiuo metu mokslui labai aktualiuose anglies nano vamzdeliuose, bei dar sudėtingesniuose dariniuose.
Elementų valentingumas Atomo valentingumu vadinamas valentinių jungčių, kurias jis gali sudaryti, skaičius. Valentingumą galima paaiškinti naudojantis kvantinėje mechanikoje įvesta kvantinio narvelio sąvoka. Pagal Paulio draudos principą viename kvantiniame narvelyje gali būti ne daugiau kaip du elektronai, kurių sukiniai būtinai antilygiagretūs. Tame pačiame kvantiniame narve lyje su priešingai orientuotais sukiniais esantys elektronai vadina mi suporuotais. Pagrindinėje būsenoje (1s) esantis helio atomas negali sudaryti He2ar sudėtingesnės molekulės, nes jo abu elektronai jau suporuoti. Helio atomui elektronų konfigūracija 1s2 energijos požiūriu yra palankiausia, todėl jis stabilių junginių nesudaro. Vandenilio atomas turi tik vieną nesuporuotą elektroną. Šis elektronas gali poruotis su vienu kaimyninio atomo elektronu. Taip susidaro H2 molekulė. Taigi vandenilis yra vienvalentis.
Rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys Molekulė gali judėti sudėtingiau už pavienį atomą: ji gali suktis arba atomai molekulėje gali virpėti. Taigi molekulės būsenai nusakyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!