Geras pasiruošimas fizikos egzaminui

1. Sąveikų gamtoje tipai, pagrindiniai jų reiškimosi būdai: • Stiprioji (sąveikos siekis: ~10-15 m) – branduolinės jėgos, kurios suriša nukleonus atomų branduoliuose – būdinga masyvioms branduolio dalelėms. • Elektromagnetinė (sąveikos siekis: ∞ m) – lemia atomų egzistavimą, sudarytų iš teigiamai įkrautų branduolių ir neigiamų elektronų, skriejančių aplink juos – dalyvauja elektringosios dalelės. • Silpnoji (sąveikos siekis: ~10-18 m) – lemia daugelio mikrodalelių nestabilumą (pvz. β skilimas) – būdinga visoms mikrodalelėm, išskyrus fotoną. • Gravitacinė (sąveikos siekis: ∞ m) – aprašoma visuotinės traukos dėsniu – vyksta tarp visų visatos kūnų. 2. Tangentinis, normalinis ir pilnutinis pagreitis (apibrėžimai, brėžinys, formulės, matavimo vienetai): • Tangentinis (liestinis) pagreitis – greičio modulio kitimo sparta pagal liestinę. Matuojamas m/s2. Formulės: Brėžinys: • Normalinis (įcentrinis) pagreitis – greičio krypties kitimo sparta. Matuojamas m/s2. Formulės: Brėžinys: • Pilnutinis pagreitis – normalinio ir tangentinio pagreičių vektorinė suma. Matuojamas m/s2. Formulės: Brėžinys: 3. Kampinis poslinkis, kampinis greitis, kampinis pagreitis (apibrėžimai, brėžiniai, formulės, matavimo vienetai): • Kampinis poslinkis – spindulio posūkio kampas. Matuojamas radianais. Formulė: Brėžinys: • Kampinis greitis - vektorinis dydis, kampinio poslinkio ir laiko, per kurį jis įvyko, santykiui. Matuojamas rad/s. Formulė: Brėžinys: • Kampinis pagreitis – kampinio greičio kitimo sparta. Matuojamas rad/s2. Formulės: Brėžinys: 4. Kampu į horizontą mesto kūno pagrindiniai požymiai: 1) a) v0 = v (pradinis greitis = galinis greitis) b) v1 = v2 (greitis atitinkamuose taškuose lygus) c) α = β (kilimo kampas = kritimos kampas) d) t1 = t2 (kilimo laikas = kritimo laikas) 2) Mestas kūnas krenta su laisvojo kritimo pagreičiu (g = 9,81 m/s2) 3) Mesto kūno judėjimą galima suskaidyti į du atskirus judėjimus ir taikytio jiems būdingas pagrindines formules 5. Galilėjaus reliatyvumo principas. Galilėjaus koordinačių transformacijos. Galilėjaus reliatyvumo principas: Visi mechaniniai procesai, kai jų pradinės sąlygos vienodos bet kurioje inercinėje atskaitos sistemoje, vyksta taip pat. Negalima atskirti vienos inercinės sistemos nuo kitos. Kitaip tariant, nėra tokio mechaninio eksperimento, kuriuo galėtume atskirti tolygiai judančią sistemą nuo esančios rimties būsenoje. I postulatas: Laiko tekmė visose inercinės atskaitos sistemose yra ta pati. II postulatas: Erdvė nesiekičia pereinant iš vienos inercinės atskaitios sistemos į kitą. Galilėjaus koordinačių transformacijos - tai formulės leidžiančios mums perskaičiuoti vieną atskaitos sistemą į kitą. 6. Klasikinis greičių sudėties dėsnis (apibrėžimas, formulė, brėžinys): Klasikinis greičių sudėties dėsnis – kūno greitis v nejudančioje atskaitos sistemoje yra lygus kūno greičios v‘ judančioje atskaitos sistemoje ir judančios atskaitos sistemos greičio u sumai. Formulė: Brėžinys: 7. Niutono dėsniai (apibrėžimai, formulės, matavimo vienetai): • I Niutono dėsnis - egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kuriose kūnas yra rimties būsenos arba juda tolygiai ir tiesiaeigiai, jeigu jį veikiančių jėgų atstojamoji yra lygi nuliui. Masė – inertiškumo matas. [m] = 1kg • II Niutono dėsnis – kūno judesio kiekio kitimo sparta lygi jų veikiančių jėgų atstojamajai. Formulės: Matavimo vienetai: [p]=1kg∙m/s; [a]=1m/s2; [F]=1N • III Niutono dėsnis – kūnų sąveikos jėgos lygios, bet priešingų krypčių. 8. Impulsas. Impulso tvermės dėsnis (apibrėžimai, formulės, brėžinys) • Judesio kiekis (impulsas) – vektorinis dydis, lygus kūno masės m ir greičio v sandaugai. • Judesio kiekio (impulso) tvermės dėsnis: 1) kūnų sistemos impulsą keičia tiktai išorės jėgos 2) uždaros kūnų sistemos judesio kiekis (impulsas), veikiant šioje sistemoje vidinėms jėgoms, lieka nepakitęs Brėžinys: 9. Sunkio jėga (apibrėžimas, formulė, matavimo vienetai, brėžinys): Sunkio jėga - Žemės traukos jėga, nukreipta planetos centro link. Matuojama N. Formulė: Brėžinys: 10. Svoris (apibrėžimas, formulė, matavimo vienetai, brėžinys): Svoris – jėga, kuria kūnas veikia atramą arba pakabą - jėga, kuria kūnas veikia ryšį. Matuojamas N. Formulė ir brėžinys: 11. Trinties jėga (apibrėžimas, formulė, matavimo vienetai, brėžinys): Trinties jėga - jėga, kuri priešinasi dviejų besiliečiančių kūnų judėjimui vienas kito atžvilgiu. Matuojama N. Formulė: Brėžiniai: 12. Tamprumo jėga (apibrėžimas, formulė, matavimo vienetai, brėžinys): Tamprumo jėga - deformuojamame kūne atsirandanti jėga. Matuojama N. Formulė: Brėžinys: 13. Mechaninis darbas ir galia (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai, darbo rūšys): • Mechaninis darbas – dydis, lygus kūną veikiančios jėgos modulio ir poslinkio sandaugai. Matuojamas J. Gali būti teigiamas, neigiamas, lygus nuliui (priklauso nuo kampo tarp jėgos ir poslinkio vektorių). Formulės: • Galia – dydis, apibūdinantis darbo atlikimo spartą. Matuojama W. Formulės: 14. Mechaninė energija (rūšys, apibrėžimai, formulės, matavimo vienetai): Mechaninė energija – fizikinis dydis, kuris parodo, kokį darbą gali atlikti kūnas arba kūnų sistema. Matuojama J. • Kinetinė energija - judančio kūno energija. Formulė: • Potencinė energija - energija, susijusi su kūnų arba atskirų jų dalių sąveika ir jų padėtimi (gali būti ir neigiama). Formulės: 15. Besisukančio kūno energija (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai): Apie nejudamą ašį besisukančio kietojo kūno kinetinė energija tiesiogiai proporcinga kūno inercijos momento ir kampinio greičio kvadratui. Formulės: 16. Konservatyviosios ir disipacinės jėgos (apibrėžimai, formulės). Energijos tvermės dėsnis (apibrėžimai, formulė): • Konservatyviosios jėgos (potencialinės) – jėgos, kai jei tos jėgos atliktas darbas, slenkant kūną iš vienos apdėties į kitą nepriklauso nuo to, kokia trajektorija buvo slenkama ir yra nusakomas pradine ir galine kūno padėtimi. (Tamprumo ir sunkio jėgos) Formulė: • Disipacinės jėgos – tokios jėgos, kurių atliekamas darbas priklauso nuo trajektorijos ilgio. Dažniausiai disipacinės jėgos yra nukreiptos orieš poslinkį, todėl jų darbas yra neigiamas, t.y. mažina mechaninę kūno energiją. (Trinties ir klampumo jėgos). Veikiant šioms jėgoms, vyksta mechaninės energijos disipacija – virtimas kitų rūšių energija. Formulė: • Energijos tvermės dėsnis: Pilnutinė uždaros sistemos mechaninė energija, jeigu: ▪ sistemą veikia tik konservatyviosios jėgos, išlieka pastovi (nevirsta kitų rūšių energija) Formulė: ▪ sistemą veikia disipacinės jėgos, sistemos mechaninės energijos pokytis lygus neigiamam disipacinių jėgų darbui. Formulė: W – kitos rūšies energija 17. Inercijos momentas (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai, fizikinė prasmė): Inercijos momentas - priklauso nuo kūno masės išsidėstymo sukimosi ašies atžvilgiu ir pagal fizikinę prasmę yra taško arba kūno inertiškumo matas sukamajame judėjime. Matuojama kg∙m2. Formulės: 18. Jėgos momentas (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai). Momentų taisyklė: • Jėgos momentas – fizikinis dydis, apibrėžiantis jėgos dydį, sukant kūną apie ašį - dydis, apibūdinantis jėgos gebėjimą sukti kūną aplink ašį. Galinčiam suktis kūnui jėgos poveikis priklauso ne tik nuo jėgos dydžio, bet ir nuo jos krypties bei veikimo taško. Matuojamas N∙m. Formulės: d – petys – statmuo, išvestas iš sukimosi ašies į jėgos veikimo liniją • Momentų taisyklė – jeigu turintis sukimosi ašį kūnas nesisuka arba sukosi pastoviu kampiniu greičiu, jį veikiančių jėgų momentų vektorių suma lygi nuliui. 19. Impulso momentas (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai, brėžinys): Impulso (judesio kiekio) momentas – tai besisukančio kūno charakteristika, nusakanti kiek smarkiai kūnas suksis apie ašį, veikiant išorinei jėgai. Matuojamas kg∙m2/s. Formulės: Brėžinys: 20. Impulso momento tvermės dėsnis (apibrėžimas, brėžinys, formulės, pavyzdžiai): Impulso momento tvermės dėsnis: Jei sistemos neveikia išorinės jėgos, impulso momentas nesikeičia. Formulės: Brėžinys: Pavyzdžiai: 21. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis (apibrėžimas, formulės, matavimo vienetai): • Kūno impulso momento išvestinė pagal laiką yra lygi kūną veikiančiam atstojamajam jėgų momentui. Formulė: Matavimo vienetai: ◦ [L] = 1 kg∙m2/s ◦ [r] = 1 m ◦ [F] = 1 N ◦ [M] = 1 N∙m • Kūno įgyjamas kampinis pagreitis yra lygus kūną veikiančios atstojamojo jėgų momento ir kūno inercijos momento santykiui. Formulė: Matavimo vienetai: ◦ [I] = 1 kg∙m2 ◦ [ε] = 1 rad/s2 22. Lygiagrečiųjų ašių (Šteinerio) teorema ir jos taikymas (brėžinys, apibrėžimas, formulės): Šteinerio teorema: kūno inercijos momentas bet kurios ašies atžvilgiu yra lygus kūno inercijos momento I0 lygiagrečios ašies einančios per kūno masės centrą atžvilgiu ir kūno masės padaugintos iš atstumo tarp ašių kvadrato sumai. Formulė: Brėžiniai: 23. Giroskopas (apibrėžimas, formulės, pavyzdžiai, pagrindinė giroskopo savybė). Giroskopo precesija (apibrėžimas, formulės): • Giroskopas – kietasis simetriškas kūnas, greitai besisukantis apie simetrijos ašį, kuri gali keisti savo padėtį erdvėje. Pagrindinė savybė: Įsuktas giroskopas išlaiko savo sukimosi ašies krypties pastovumą. Formulė: Pavyzdžiai: • Giroskopo precesija – jeigu įsuktą giroskopą apie ašį X veiksime jėgos momentu pagal ašį Y, tai giroskopas pasisuks pagal trečią ašį Z, kuri yra statmena pirmosioms ašims. Formulė: 24. Keliamoji jėga (atsiradimo priežastis, formulė, keliamosios jėgos koeficientas): Keliamoji jėga atsiranda dėl slegio skirtumo virš ir po kūnu (sparnu) arba dėl sparno orientacijos oro straute (atakos kampo). Keliamoji jėga priklauso nuo: ▪ sparno formos ▪ lėktuvo greičio ▪ oro tankio ▪ atakos kampo Formulė: Cy – keliamosios jėgos bedimensis koeficientas 25. Kosminiai greičiai (apibrėžimai, formulės, brėžinys): Brėžinys: • Pirmasis kosminis greitis – arti planetos paviršiaus apskritimine orbita skriejančio palydovo arba tiesiog mažesnio kūno greitis. Žymimas v1. Žemės pirmasis kosminis greitis yra apytiksliai lygus: v1 ≈ 7,9∙103 m/s. Formulė: • Antrasis kosminis greitis – pradinis greitis, kurį įgijęs kūnas gali įveikti žemės trauką. Žymimas v2 ir yra karto didesnis už v1 . Apytikslė jo reikšmė yra v2 ≈ 11,2∙103 m/s. Kūno, judančio greičiu, lygiu antrajam kosminiam greičiui, trajektorija Žemės atžvilgiu yra parabolė. Kūno, judančio greičiu v1 0 • neigiamas, kai dV0 Grįžtamojo proceso izoliuotoje sistemoje entropija nekinta, o negrįžtamojo proceso izoliuotoje sistemoje entropija didėja. 61. Antrasis termodinamikos dėsnis: Antrasis termodinamikos dėsnis: Izoliuotos makroskopinės sistemos entropija arba lieka pastovi, kai procesai grįžtamieji, arba padidėja, kai vyksta negrįžtamieji procesai. – Klauzijaus lygtis Nerstas nustatė, kad temperatūrai artėjant prie absoliutaus nulio temperatūros, visų puaiusvyrųjų sisytemų entropija taip pat artėja prie nulio (Nersto teorema arba III termodinamikos dėsnis). 62. Realiosios dujos. Van der Valso jėgos. Užrašykite ir paaiškinkite realiųjų dujų lygtį: • Realiosios dujos - tai dujos, tarp kurių veikia sąveikos jėgos. • Van der Valso jėgos - traukos ir stūmos jėgos. Realiųjų dujų lygtis tai yra idealiųjų dujų lygtis papildyta dviem Van der Valso pataisomis – Idealiųjų dujų lygtis – Realiųjų dujų lygtis – Van der Valso lygtis. 1 pataisa. 1-oji pataisa įvertina dujų molekulių užimamą tūrį. – kiekvienos molekulės savasis tūris 2 pataisa. 2-oji pataisa įvertina dujų molekulių tarpusavio sąveikas, kurios sukuria papildomą visinį slėgį. Vm – dūjų vieno molio tūris. 63. Difuzija. Difuzijos lygtis, koeficientas: Difuzija - pernašos reiškinys, kai išsilygina dviejų arba daugiau medžiagų mišinio komponenčių koncentracijos ir tankiai – tai masės pernešimas dėl molekulių šiluminio judėjimo toje pačioje medžiagoje (savoji difuzija) atba susiliečiančiose medžiagose (abipusė difuzija). Lygtis: – Fiko dėsnis: perneštos masės srauto tankis proporcingas dujų molekulių koncentracijos gradientui. Proporcingumo koeficientas D vadinamas savosios difuzijos koeficientu, kuris priklauso nuo medžiagos tipo, temperatūros ir agregatinės būsenos. [D] = 1 m2/s. 64. Klampa. Lygtis, klampos koeficientas. Takumas: • Klampa – tai jėga, kuri priešinasi judėjimui skysčiuose ar dujose dėl vidinės trinties. Klampą arba vidinę trintį dujose lemia molekulių impulso pernešimas tarp gretimų skirtingais greičiais judančių sluoksnių. Dėl to greitesnis sluoksnis lėtėja, o lėtesnis – greitėja, t.y. vienas sluoksnis stabdomas, o gretimas – greitinamas. Taip atsiradusios vidinės trinties jėgos modulis proporcingas sluoksnių greičių gradientui (Niutono dėsnis). Lygtis: Klampos koeficientas: Normaliomis sąlygomis η = 1,82∙10-5Pa∙s. • Takumas – yra skysčiu ar dujų savybė deformuotis dėl išorinės apkrovos poveikio. Šią savybę nusako klampos koeficientas η. 65. Šilumos laidumas. Furje dėsnis. Šilumos laidumo koeficientas: • Šiluminis laidumas - vidinės energijos mainai, kurie atsiranda, kai vienos srities molekulių vidutinė kinetinė energija yra didesnė už kitos. Didesnę kinetinę energiją turinčios molekulės perneša savo kinetinę energiją į mažesnės vidinės energijos sritį. • Furje dėsnis: šilumos srauto tankis proporcingas temperaturos gradientui. Šilumos laidumo koeficientas:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!