Skirgaila – tragiškas herojus

Skirgaila – tragiškas herojus

Vincas Krėvė – Mickevičius reikšmingiausias XX a. pradžios lietuvių rašytojas , literatūros klasikas, sukūręs dramą – tragediją iš senovės lietuvių gyvenimo, pavadinimu ,,Skirgaila‘‘. Dramoje atsiskleidžia viduramžių laikotarpis, kai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė narsūs ir didingi kunigaikščiai. Vincas Krėvė išryškina Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo sūnų, Jogailos ir Švitrigailos brolį Skirgailą. V. Krėvė Skirgailą savo dramoje pavertė tironiško valdovo tipažu, nupiešė įtikinamą psichologinį jo portretą. ,,Čia visi turi norėti, ko aš noriu, daryti, ką aš liepiu‘‘ taip valstybę valdo kunigaikštis. Drama kupina konfliktų, kurie baigiasi tragiškai, šių įvykių kaltininkas niekas kitas kaip Lietuvos Didysis Kunigaikštis – Skirgaila.

Skirgaila –tai žiauraus charakterio, tragiška asmenybė, kalbanti ne daugiausiai, tačiau, kurio veiksmai nulemia skaudžiausius įvykius, atkakliai atsidavęs ir mylintis Lietuvos valstybę bei senąjį tikėjimą. Tačiau valdovas nemyli bei negerbia nei žmonių nei žmogiškųjų teisių. Valdovas teigia, jog viską ką jis atlieka yra iš meilės tėvynei, tačiau Skirgailai trūksta empatijos jausmo, kalbėdamas grubiai bei tironiškai, jis neatsižvelgia į kitų individų jausmus bei nuomonę; Daryk, ką liepiu, pope! Čia nėra kitos valios, jei aš savo pasakiau.‘‘ Vienas svarbiausių kūrinyje Skirgailos šio būdo pavyzdžių yra kilmingosios bajoraitės Onos Duonutės pagrobimas ir prievarta atliktos vedybos. Kunigaikštį Skirgailą kamuoja nepasitikėjimo žmonėmis ir nevilties jausmas. ; ,,Visur niekšybė, visur tik smarvė. Sliekai esame, šliužai, rupūžės‘‘. Neįvertinęs žmonių jausmų Skirgaila netenka kitų pasitikėjimo, tampa savotiškai vienišas. Nors jo klauso ir vykdo įstatymus visi pavaldūs žmonės, valdovas praranda žmonių teigiamą nusiteikimą į jį patį, o pagaliau ir asmeninės motyvacijos įgyvendinti savo pagrindinį siekį – išgelbėti tėvynę ir tautą, kunigaikštis planuoja pasitraukti iš valdžios ir užsidaryti pilyje. Skirgaila nori žmonėms gero, tačiau nežino kaip tai padaryti; ,,Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. Ką aš manau, kad gera yra, visuomet pasirodo, kad pikta‘‘. Skirgaila nuolatos numenkina save ; Taip, taip, aš vienas tik piktas, aš tik žiaurus, nedoras, girtuoklis, o visi žmonės geri..Visi išskyrus mane‘‘. Didžiausias Skirgailos asmenybės lūžis įvyko tuomet, kai nusiteikęs nuolankiai ir teigiamai bendrauti su žmona Ona Duonute, sužino, jog ji neabejinga valdovo bei tautos priešui vokiečių riteriui |–Keleriui. Gėrio tikėsiąs, valdovas įtūžta, netekusią garbės, jo sielą apima įniršis, valdovas tampa dar labiau žiaurus ir siekia susidoroti su savo priešininku. Uždarumas, nepasitikėjimas žmonėmis skatina neapykantą pasauliui ir sau pačiam, taip herojus pradeda griūti iš vidaus. Drama baigiasi tuo, jog Skirgaila užkąsa gyvą Kelerį ir vos nenužudo durklu savo žmonos. Nužudydamas Kelerį, jis nužudo ir savo žmoniškumą, moraliai susinaikina.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!