Kas yra herojus, o pas pabaisa? Meri Šeli romane "Frankenšteinas". Frankenšteino monstras - žymios Xix a. anglų rašytojos Meri Šeli (Mary Shelly) siaubo romano "Frankenšteinas", išleisto 1818m., vienas iš pagrindinių personažų. Tuo tarpu romane mokslininkas Frankenšteinas jam nesuteikia jokio vardo, pavadina paprasčiausiai "Būtybe" ar paniekinančiais demono, monstro ir panašiais vardais. Tačiau būtybė nuo pat pradžių nebuvo pabaisa, o herojumi tikrai nebuvo laikomas Frankenšteinas.
Viskas prasidėjo nuo Frankenšteino nepasotinamo žinių troškimo, norėjimo suprasti žmogaus gyvybės pagrindus: "iš kur - dažnai klausdavau savęs - atsiranda gyvybė, kaip ji prasideda?" Tai buvo drąsus klausimas, nes nuo senų senovės šį problema buvo laikoma neįspėjama mįsle. Po kelių mėnesių ilgų bemiegių naktų Frankenšteinui pavyksta sukurti tai kas jo įsitikinimu buvo mokslo viršūnė, nepaprastas atradimas bei jo nepasotinamų žinių rezultatas. Tai jam buvo tarsi žaidimas „sukurk tai ko neturi“.
Romane Viktoro Frankenšteino monstras sukuriamas iš negyvos materijos, surenkant naujo, didelio žmogaus kūną iš įvairių lavono dalių. Viktoras paniekindamas žmogaus gyvybės atsiradimą tampa pabaisa pirmiau už pačią būtybę, ir tik pamatęs būtybe gyva supranta kam suteikė gyvybę.
Tačiau būtybė nebuvo toji pabaisa kokiu jį laikė Frankenšteinas. Jis nežinojo kas esantis, nepažinojo jį supančios aplinkos( jo akys bijojo šviesos, nepažinojo apink jį esančių daiktų). Praėjo beveik metai kol jis išmoko pažinti savo jausmus (alkį, troškulį, šaltį bei nuovargį), išmoko kaip susirasti ir pačiam pasigaminti maisto( suprato, kad ant medžių augantys kamuoliukai yra ne kas kitas, kaip riešutai, ant krūmų auga mažas sultingos uogytės, ežeras - tai didelis vandens šaltinis).
Nepaisant visų atrastų malonumų jis jautėsi vienišas, nesuprasdamas kas jis toks? kaip atsidūrė šiame pasaulyje (neprisiminė vaikystės, prisiminė tik dienas po jo pirmo pabudimo laboratorijoje). Blogiausia tai, kad labiausiai jis bjaurėjosi pačiu savimi („“). Pasirodydamas žmonėms sulaukdavo tik neapykantos bei pasišlykštėjimo kupinų veidų. Suradęs saugią slėptuvę( jo vadinama stogine) jis ištisus mėnesius stebėjo žmones, iš jų mokėsi krašto kalbos, stengėsi perprasti jų jausmus...
Šį darbą sudaro 732 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!