Škėmos apibendrinamieji klausimai

Mokytojos patarimas – imti Škėmą tada, kai supranti, kad tikrai tiks.
Visų pirma, Antanas Garšva kenčia dėl ligos - neurastenijos. Dar vaikystėje Garšvai teko matyti, kaip liga apsunkina kasdienį gyvenimą, šeimoje dėl mamos ligos buvo sunki ir slogi aplink. Tėvas dažnai sakydavo, kad nusišaus gyvendamas su motina, mušdavo ją, ji rėkdavo, kol subėgdavo visi kaimynai, kurie gailėdavo mažojo Antanuko. Ligos stadijai tapus nesuvaldoma, Garšva pamelavęs mamai, kad jie važiuosią į Palangą, apgaulės būdu mamą nugabeno į psichiatrinę ligoninę, o jos lyg mirusios sielos žvilgsnis Garšvai įsiminė visam gyvenimui. Sužinojęs apie savo ligą, nenuostabu, jog veikėjas kentėjo. Daktaras jam sakė, kad geriau šeimos nekurtų, todėl Antanas išsiskyrė su pirmąja savo meile – Jone. Garšva vengė prisirišti prie žmonių ir mylėti. Jis nenorėjo būti našta kitam žmogui, todėl kuriam laikui išsižadėjo ir gyvenimo meilės Elenos ir jautė begalinę kančią, kuri kilo iš ilgesio: „Elena, jau dvi savaites neturėjau tavęs.“ Apie ją jis negalėdavo sustoti galvoti dirbdamas. Taip pat Garšvą vis ištikdavo priepuoliai, dėl kurių jis sunkiai galėdavo dirbti, kartais jie būdavo ypatingai stiprūs, todėl reikdavo aplinkinių pagalbos. Liga sutrukdė Garšvai turėti pilnavertį gyvenimą.
Sovietams reokupuojant Lietuvą, Garšva emigruoja į Jungtines Amerikos valstijas, tačiau ten jaučiasi svetimas. Svetima kultūra, kitokios žmonių vertybės tampa veikėjo kančios priežastimi. Amerikoje žmogus nėra vertybė, jis yra tik vienetas, kuris turi atlikti paskirtą darbą. Viešbutyje, kuriame liftininku dirba Garšva, darbuotojams ant antpečių uždedami numeriai, jog nepatenkinti klientai galėtų plūsti tam tikrą darbuotoją. Garšvos bendradarbis Stanley pabrėžia žmonių vienodumą vienoje masėje: „Mudu antrininkai, kurie ką tik susipažino.“ Tokioje aplinkoje Garšva kenčia, nes jaučiasi svetimas lyg lietuvis kaukas dideliame New Yorko viešbuty. Taip pat „amerikietiškas“ gyvenimas yra visiškai materialus, kuriame dominuoja pinigų ir malonumų troškimas. Melsdamasis Garšva aiškiai parodo, kad jam yra sunku gyventi amerikietiškoje kultūroje: „Mane svilina niujorkinė dykuma.“ Jis bijo pasiduoti materialiam pasauliui, kurį prilygina Demiurgui, gnostikų filosofijos sukurtai būtybei,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!