Siuvinių tautodailė

TAUTODAILĖ – svarbi etnokultūros, tautos dvasinės ir materialinės kultūros dalis; tai liaudies meistrų sukurti vaizduojamosios dailės (skulptūros, grafikos, tapybos) kūriniai ir taikomosios-dekoratyvinės bei buitinės detalės (keramikos, tekstilės, medžio, metalo, gintaro ir kt. kūriniai).
Liaudies menas – profesionaliojo meno pirmtakas – išreiškia tautos pasaulėjautą, estetinį skonį ir meninės kūrybos galias. Civilizacija su savo technika, masinėmis informacijos priemonėmis, statiniais, transporto komunikacijomis, automagistralėmis, geležinkeliais, medžiagomis atkakliai skverbiasi į pačius atokiausius, nuošaliausius planetos kampelius, išsaugojusius priešistorinę senąją kultūrą. Liaudies menas, taip pat ir lietuvių liaudies menas, kuris klestėjo daug amžių, nyksta metams bėgant, retsykiais sužibėdamas kokio menininko, tęsiančio savitas liaudies meno tradicijas, rankose ir sušildydamas šio meno mylėtojų širdis, lavindamas estetinį skonį bei sukeldamas meninės kūrybos galias.
Etninė kultūra – tautos meno įvairovės vienovė. Joje nėra formos ir turinio dualizmo. Nacionalinį turinį joje atitinka nacionalinė forma. Tik tokiu atveju patenkinus šią sąlygą menas gali būti nacionalinės savimonės dalimi.
Lietuvių primityvioji tapyba glaudžiai susijusi su liaudies pasaulėjauta, apeigomis, papročiais, buitimi. Jai susiformuoti daug įtakos turėjo geografinės, socialinės ir istorinės sąlygos. Tokiems kūriniams būdinga formų paprastumas, kompozicijos aiškumas ir išraiškingumas, subtilus spalvų pajautimas.
Viena seniausių lietuvių tautodailės šakų yra keramika, pasižyminti išradingomis meninėmis formomis, raiškiais siluetais, įdomiais puošybiniais motyvais ir jų kompozicijomis, retkarčiais ir spalvomis.
Archeologijos duomenimis, Lietuvoje papuošalai iš metalo ir gintaro buvo žinomi nuo I tūkstantmečio pr. Kristų. Juos gamino vietos meistrai (žalvaris ir sidabras buvo importuojami).
Audiniai Lietuvoje išlikę iš pirmųjų mūsų eros amžių. Daugiausia jie buvo vartojami drabužiams. Tautiniai drabužiai ir kitokio pobūdžio dekoratyviniai-taikomieji tradiciniai audiniai yra svarbus etnoregiono apibrėžimo požymis. Juostos – taip pat vienos iš seniausių lietuvių liaudies audinių. Jomis susijuosdavo tiek vyrai, tiek moterys. Gražiausiomis moterys puošdavo galvas.
Gausiausia lietuvių tautodailės šaka yra skulptūra. Skiriama apvalioji ir reljefinė skulptūra. Skulptūra su memorialiniais paminklais plito visoje Lietuvoje.
Medžio dirbiniai plito nuo seniausių laikų (išlikę daugiausia iš XVIII a.–XX a. pr.). Jie glaudžiai susiję su liaudies buitimi, padaryti sumaniai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!