Šiuometinio paaulio ir pasirinkto amžiaus riteriškumo palyginimas

Šiuometinio paaulio ir pasirinkto amžiaus riteriškumo palyginimas

Riteris ir riteriškumas yra dvi neatsiejamos sąvokos, kurios neretai yra girdimos jau nuo pat senų dienų iki pat šiandienos. Riterio ir jo vaizdavimą siekiama interpretuoti ir šiuolaikinėje visuominėje. Riteris tai ginkluotas, kilmingas karaliaus ar aukščiausių luomo atstovų pavaldinys įsipareigojęs ginti visuomenę Viduramžių Europoje. Manau panašiai apibūdintu riteį dauguma. Bet norint tapti riteriu šiais laikais nebūtinai turi būti iš aukštuomenės ir i sia savoka nebeieina tik baltas zirgas ir karas.

Riteriškumas viduramžių Europoje ir šių laikų Europoje yra ir buvo suprantamas skirtingai.

Knygose ir pasakojimuose aprašyti riteriai yra išsiskiriantys žmonės. Visais laikais buvo aišku, kad riteriu gali tapti ne kiekvienas žmogus. Į riterius žmonės žiūrėdavo su pagarba ir padėka, už jų didžius žygdarbius ar už teisybės skleidimą. Riterystė buvo menas skirtas ne visų jėgoms. Kad įgauti tokį didingą statusą, vyrai turėjo nuo pat mažens dirbti, stiprėti ir įrodyti, kad jie to verti. Jie turėjo praeiti nemažai iššukių ir vargo, todėl riterių nebuvo tiek ir daug, kiek tikėtasi.

Viduramžių vyras turėjo atitikti riterio garbės kodekso moralines vertybes. Tokias kaip: sąžiningumas, ištikimybė, kuklumas, pasiaukojimas, garbingumas, galantiškumas ir dvasios stiprybė. Kodeksas įpareigojo riterį saugoti bažnyčią, padėti silpnesniems, gerbti moteris, mylėti tėvynę, paklusti savo valdovui, tesėti savo žodį, bei būti pasiryžusiu padėti galvą dėl karaliaus, ir valstiečių. Bet bene ryškiausiai riterio ir riteriškumo bruožai atskleisti žymiausioje prancūzų viduramžių epinėje poemoje „Rolando giesmė“. Rolando giesmė yra kryžiaus karų epochos kūrinys. Rolandas – pagrindinis poemos veikėjas, ištikimas karaliaus Karolio Didžiojo vasalas, bebaimis karys. Tikras Prancūzijos patriotas. Herojiniame epe ne tiek rašytojui rūpi tiksliai perteikti istorinius faktus, kiek stengiamasi išaukštinti prancūzų patriotizmą ir Karolio Didžiojo krikščionio riterio atkaklią kovą su kitatikiais. Todėl poemoje ypač aukštinama riterių narsa, sumanumas, ryžtas, šventa priesaika valdovui, kurią riteriai patvirtina mūšiuose. Rolandas visuomet siūlėsi padėti, vykti į pavojingiausius žygius ir taip pat nepasiduodavo karuose. Kaip pavyzdį galime paimti paskutinį Rolando mūšį. Jį ir jo karius užpuolus pagonims, Rolandas galėjo pūsti Olifantą, ragą skirta perspėti karaliu, apie artėjantį pavojų. Taip padarius jam į pagalbą būtu atvykę daug karių. Bet Rolandas to nedarė iki paskutinės sekundės, kai jau buvo ant mirties slenksčio. Jis, nenorėdamas atrodyti silpnu, nusprendė verčiau mirti, negu užtraukti sau ir savo giminei gėdą. Tačiau riterystei pasišventę kariai nevisuomet buvo dori ir sąžiningi, kai kurie iš jų buvo itin gobšūs. Bet norint išlaikyti savo garbingą, ir sunkiai iškovotą vietą, reikėdavo tai nuslėpti. Aišku, kiekvienam kelyje sutiktam žmogui sakant po gražu žodį, tavo statuso neišlaikys. Kaip XIXa. Filosofas Artūras Šopenhaueris yra pasakęs: „Žmogų vertina pagal darbus ir veiklą, o ne pagal tai, ką pasako koks liežuvis“. Būtent šią sentenciją galima sugerinti su viduramžiais atsiradusiu reiškiniu – riteriškumas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!