Turinys: Automobilių variklių uždegimo sistemų paskirtis ir klasifikacija...........................................3 LH-monotronic sistema...........................................................................................................5 KE- monotronic sistema..........................................................................................................5 Kondensatorinė uždegimo sistema.........................................................................................5 Išnagrinėkime 2005 DODGE STRATUS 2.7 L uždegimo sistemą.......................................5 Uždegimo sistemų diagnostika..............................................................................................7 Įvadas: Automobilių variklių uždegimo sistema yra viena iš pagrindiniu dalių automobilyje. Be šios sistemos negali veikti ne vienas vidaus degimo varikliu varomas automobilis. Ar senesniuose ar naujesniuose automobiliuose, pagrindas išlieka tas pats, iskelti kibirkštį cilendre ir uzdegti kuro ir oro mišinį. Be abejo, naujesniuose automobiliuose ji būna kompaktiškesnė ir patikimesnė už senas uždegimo sistemas. Šiuolaikiniai automobiliai yra aukšto techninio lygio ir puikios kokybės, tenkinančios net gana įnoringus vartotojus. Atsižvelgiant į vis tobulėjančias automobilio variklio elektronines valdymo sistemas tiriamąjam darbui pasirenkamos palaipsniui modernesnės uždegimo sistemos. Visuose vidaus degimo varikliuose, kuiriuose degusis mišinys normaliomis darbo sąlygomis savaime neužsiliepsnoja, yra naudojama kibirkštinė uždegimo sistema. Nuo šios sistemos darbo kokybės labai priklauso variklio darbo kokybiniai parametrai – galia, temperatūrinis rėžimas, degalų sąnaudos, kenksmingų dujų kiekis variklio išmetamosiose dujose. Automobilių variklių uždegimo sistemų paskirts ir klasifikacija Klasikinės baterinės uždegimo sistemos paskirtis yra generuoti uždegimo įtampą, reikalingą, kad visuose variklio darbo režimuose galėtų susidaryti uždegimo kibirkštis, ir uždegimo įtampą reikiamu (uždegimo) momentu tiekti uždegimo žvakei. Esant įjungtam uždegimo jungikliui ir sujungtiems pertraukiklio kontaktams, uždegimo ritės pirmine apvija teka srovė (pirminė srovė). Pirminėje apvijoje sukuriamas magnetinis laukas. Uždegimo momentu pertraukiklio kontaktai atjungiami, dėl ko nutraukiama pirminė srovė. Todėl magnetinis laukas nyksta ir uždegimo ritės antrinėje apvijoje transformatoriaus principu generuoja uždegimo įtampą. Šioje uždegimo sistemoje pirminę srovę uždegimo momentu nutraukia pertraukiklio kontaktai. Uždegimo ritės paskirtis generuoti kibirkštiniam pramušimui reikalingą įtampą. Klasikinės baterinės uždegimo sistemos sandara: Kadangi dažniausiai naudojama viena uždegimo ritė, daugiacilindriams varikliams reikalingas srovės skirstytuvas. Srovės skirstituvo paskirtis - nustatytu eiliškumu, atitinkančiu variklio darbo tvarką, uždegimo žvakėms tiekti uždegimo įtampą. Variklio darbo tvarka priklauso nuo jo konstrukcijos, todėl jos keisti negalima. Skirstiklis, pertraukiklis ir uždegimo paskubos reguliatorius skirstytuve sudaro vieną konstrukcinį vienetą. Skirstytuvo viduje arba išorėje prie korpuso tvirtinamas kondensatorius yra lizdai aukštosios įtampos laidams. Centriniame lizde tvirtinamas laidas iš uždegimo ritės. Uždegimo įtampa per spyruoklės spaudžiamą antlinį elektrodą perduodama skirstikliui, o pastarojo elektrodu šoniniams elektrodams. Iš jų aukštosios įtampos laidais uždegimo įtampa perduodama uždegimo žvakėms. Pertraukiklio paskirtis – įjungti ir išjungti priminę srovę. Pirminės srovės išjungimo momentas kartu yra ir uždegimo momentas. Pertraukiklio kumšteliai atjungia ir sujungia pertraukiklio kontaktus. Taip išjungiama ir įjungiama pirminė srovė. Kondensatoriaus paskirtis – pagreitinti pirminės srovės nutraukimą ir neleisti kibirkščiuoti pertraukiklio kontaktams. Uždegimo sistemoje atsijungiant pertraukiklio kontaktams, pirminė srovė trumpą laiką teka per kondensatorių. Per tą laiką kumštelis atstumia kontaktų paviršius toliau vieną nuo kito. Susidariusio įtampos nebeužtenka, kad susidarytų kibirkštis, arba ji tik silpna. Įsikrovus kondensatoriui, pirminėje apvijoje magnetinis laukas išnyksta. Taip antrinėje apvijoje gaunama reikalinga 5 – 25 kV uždegimo įtampa. Kondensatoriui sugedus padidėja kontaktų kibirkščiavimas, todėl jie dyla. Uždegimo įtampa stipriai sumažėja. Uždegimo paskubos reguliatoriaus paskirtis – keisti uždegimo momentą. Jis keičiamas, kad visuose darbo režimuose būtų didžiausia variklio galia, mažiausios degalų sąnaudos ir mažiausiai nuodingų medžiagų deginiuose. Kadangi variklio darbo režimas, ypač važiuojant mieste, nuolat keičiasi, turi būti nuolat keičiamas ir uždegimo momentas. Uždegimo momentas reguliuojamas priklausomai nuo to ar variklio apkrova maksimali, ar dalinė. Per didelis uždegimo momento perstūmimas ankstinimo kryptimi gali sukelti detonacinį degimą. Tai gali sugadinti variklį. Uždegimo momentą keičia automatiniai uždegimo paskubos reguliatoriai. Dažniausiai tai išcentrinis ir vakuuminis reguliatoriai. Išcentrinis reguliatorius keičia uždegimo momentą priklausomai nuo variklio sūkių dažnio, pasukdamas kumštelis skirstytuvo veleno sukimosi kryptimi. O vakuuminis reguliatorius keičia priklausomai nuo variklio apkrovos, pasukdamas pertraukiklio plokštelę, o kartu ir jo kontaktus, prieš veleno sukimosi kryptį. Automobiliuose be katalizatoriaus vakuuminis reguliatorius taip pat naudojamas, kad nuodingųjų medžiagų kiekis deginiuose būtų mažesnis. Tai įmanoma pavėlinant uždegimo momentą tuščioje eigoje ir stabdant varikliu. Reguliatoriuje be vakuumo kameros įrengiama „vėlinimo kamera“. Ji pasuka pertraukiklio plokštelę skirstymo veleno sukimosi kryptimi. Vėlinimo, įsiurbimo kolektoriumi sujungiama žemiau droselio sklendės, nes esant tuščiai eigai ir stabdant varikliui ten būna didžiausias išretėjimas. Vakuuminis reguliatorius veikia nepriklausomai nuo išcentrinio, jis papildomai keičia uždegimo momentą. Uždegimo žvakės paskirtis – uždegimo ritės sukuriamą įtampą perduoti į cilindrą. Uždegimo įtampa tarp žvakių elektrodų sukuria uždegimo kibirkštis. Žvakės darbo patikimumas priklauso nuo tarpo tarp elektrodų ir žvakės kaitrinio skaičiaus. Nors esant dideliam tarpui tarp elektrodų gaunama ilga ir stipri uždegimo kibirkštis, tačiau tam reikalinga aukšta įtampa. Kad užsiteršus arba išdilus elektrodams nesutriktų uždegimas, reikia turėti tam tikrą uždegimo įtampos rezervą. Todėl tarpas tarp elektrodų daromas kiek galima mažesnis. Žvakės elektrodų forma turi įtakos žvakės ilgaamžiškumui, šiluminiam laidumui, reikalingai kibirkščiai sukelti įtampai, degaus mišinio paskirstymui. Kaitriniu skaičiumi vertinamas žvakės atsparumas šiluminei apkrovai. Kad žvakė patikimai dirbtų, izoliatoriaus kojelės temperatūra turi būti tarp savaiminio nusivalymo temperatūros ir kaitrinio uždegimo temperatūros. Jei ji žemesnė už savaiminio nusivalymo temperatūrą, ant žvakės patenkantys nešvarumai nenusivalo. Taip susidaro lygiaverčios jungtys, dėl kurių sutrinka uždegimas. Jei temperatūra viršija kaitrinio uždegimo temperatūrą, atsiranda kaitrinio uždegimo pavojus, sukeliamas detonacinis degimas. Elektrinėse baterinėse uždegimo sistemose pirminės grandinės srovę junginėja jau nebe pertraukiklio kontaktai, o elektroniniai elementai (tranzistorius, tiristorius). Todėl šios sistemos dar skirstomos į tranzistorines ir kondensatorines (tiristorines). Kad elektroniniai elementai, sudarantys komutacinį įtaisą, junginėtų pirminę srovę, juos reikia valdyti. Tai atlieka uždegimo paleidikliai, kurie tiekia elektrinius impulsus, todėl dar vadinami impulsų daviniais. Naudojami šie davikliai: pertraukiklio kontaktai, induktyvinis daviklis ir Holo davikli. Tranzistorinėje uždegimo sistemoje pirminę srovę junginėja tranzistorius. Šios sistemos dar vadinamos tranzistorine baterine arba tranzistorine ritine uždegimo sistema. Norint pagerinti valdymą ir patikimai atidaryti perjungimo tranzistorių, komutaciniame įtaise yra antras tranzistorius . Tranzistorinėje uždegimo sistemoje pertraukiklio kontaktai junginėja tik mažą maždaug 0,2 amperų valdymo srovę. Kadangi pertraukiklio kontaktų neveikia aukšta įtampa, jie nekibirkščiuoja, dėl to mažai dyla. Šioje sistemoje kondensatorius nereikalingas. Pirminėje grandinėje teka stipresnė srovė, todėl gaunama aukštesnė antrinė įtampa ir padidėja uždegimo įtampos rezervas.Uuždegimo sistemoje uždegimo energija sukaupiama kondensatoriuje. Šis išsikrauna per tiristorių. Kadangi šioje sistemoje jungiklis yra tiristorius, tai ji dar vadinama tiristorine uždegimo sistema, o dėl aukštos įtampos pirminėje grandinėje (maždaug 400 V) aukštosios įtampos kondensatorine uždegimo sistema. Pagrindinė tranzistorinės uždegimo sistemos grandinė. Kondensatorinė uždegimo sistema buvo sukurta didelės galios sportinių ir lenktyninių automobilių varikliams, taip pat motociklų ir rotoriniams varikliams. Šią sistemą sudaro kondensatorius, kondensatoriaus krautuvas, uždegimo transformatorius ir galios jungiklis – tiristorius . Kondensatorinės uždegimo sistemos veikimo principas yra kitoks, negu klasikinės baterinės ir tranzistorinės. Kondensatorinėje uždegimo sistemoje tiristorius naudojamas kaip elektroninės galio jungiklis, nes jis, lyginant su tranzistoriumi, gali junginėti stipresne sroves ir yra mažiau jautrus aukštoms įtampoms. Skirtingai negu ritinėje uždegimo sistemoje, kondensatorinės uždegimo sistemos uždegimo transformatoriuje energija nekaupiama, jis veikia kaip transformatorius. Energijos kaupiklis yra kondensatorius, kurį, kol tiristorius uždarytas, krautuvas įkrauna maždaug iki 400 V. Uždegimo momentu tiristorius atsiveria, ir kondensatorius išsikrauna per uždegimo transformatoriaus pirminę apviją. Antrinėje jo apvijoje susidaro uždegimo įtampa. Tiristorius gali būti valdomas pertraukiklio kontaktais arba induktyviniu davikliu. Kondensatorinės uždegimo sistemos privalumai yra tie, kad didesnis uždegimo įtampos rezervas, visoje sūkių dažnių srityje variklis greičiau pasiekia maksimalią galią, o deginiuose yra mažiau nuodingųjų medžiagų, labai nejautri lygiagrečioms jungtims antrinėje grandinėje. Lyginant su ritine uždegimo sistema, visoje sūkių dažnių srityje gaunama aukštesnė ir pastovesnė maksimali uždegimo įtampa. Trūkumas – maža kibirkšties degimo trukmė. Dėl šios priežasties jos retai naudojamos serijinės gamybos automobiliuose. Kad būtų galima užtikrinti patikimą uždegimą, į tai svarbu atsižvelgti konstruojant variklį. Todėl variklyje esančios ritinės uždegimo sistemos negalima pakeisti kondensatorine. Induktyviniame pertraukiklyje uždegimo signalo formavimui naudojama induktyviniame daviklyje generuojama įtampa. Ji naudojama generatoriaus principu. Gaunama įtampa komutaciniame įtaise transformuojama į perjungimo tranzistoriaus valdymo impulsą. Naudojami tokie induktyviniai pertraukikliai: induktyvinis pertraukiklis srovės skirstytuve ir prie alkūninio veleno. Tranzistorinė uždegimo sistema, kurioje yra induktyvinis pertraukiklis srovės skirstytuve, vadinama tranzistorine uždegimo sistema su induktyviniu davikliu (TUS-i). Vietoj pertraukiklio kontaktų skirstytuve yra magnetinis impulsų daviklis. Vietoj kumštelių ant skirstytuvo veleno pritvirtintas impulsų daviklio ratas (rotorius). Jis turi tiek dantų, kiek variklyje yra cilindrų. Veleną juose gerai pritvirtintas nuolatinis magnetas, kuris kartu su rite (indukcinė apvija) ir statoriaus dantimis sudaro vieną detalę. Induktyvinio pertraukiklio prie alkūninio veleno uždegimo impulsui formuoti naudojamas smagračio krumpliuotasis vainikas. Šis daviklis sudarytas iš nuolatinio magneto ir ritės. Krumpliniam diskui sukantis kartu su alkūniniu velenu, keičiasi ritę kertančio magnetinio lauko stiprumas, todėl joje indukuojama įtampa. Jei krumpliniame diske trūksta vieno krumplio, šioje vietoje indukuojama aukštesnė įtampa, nes didesnis yra magnetinio lauko stiprumo kitimas. Šią aukštesnę įtampą komutacinis įtaisas naudoja uždegimui įjungti. Toks pertraukiklio tipas yra tikslesnis, negu esančio srovės skirstytuve, ir naudojamas, pvz., „Motronic“ sistemoje. Pertraukiklis su Holo davikliu uždegimo signalą formuoja iš Holo daviklyje gaunamos įtampos. Holo daviklis skirstytuve tvirtinamas vietoj pertraukiklio kontaktų. Holo daviklį valdo prie skirstiklio pritvirtintas cilindrinis rotorius su išpjovomis. Holo generatoriuje yra puslaidininkis, kuriame generuojama Holo įtampa, ir elektroninis integrinis stiprintuvas. Holo davikliui pritaikytas Holo efektas (Edwin Herbert Hall, amerikiečių fizikas, 1855 – 1938). Visiškai elektroninė uždegimo sistema su elektroniniu aukštosios įtampos skirstymu – tai charakteristikas naudojanti uždegimo sistema, neturinti besisukančio uždegimo įtampos skirstytuvo. Uždegimo įtampos skirstytuvo be judančių detalių privalumai tie, kad nėra besisukančių detalių, mechaninio dilimo, mažesnis aukštosios įtampos laidų jungčių skaičius ir nėra aukštosios įtampos laidų arba jie trumpesni. Elektroninių uždegimo sistemų galia yra didesnė, negu, tradicinių uždegimo sistemų. Ji yra tokių galių srityje, kurios pavojingos žmogaus gyvybei. Tai taikytina tiek pirminei, tiek antrinei uždegimo sistemos grandinei. Reikia atkreipti dėmesį, kad pavojingos įtampos gali atsirasti ne tik ant uždegimo sistemos elementų, bet ir kabeliuose, pvz., diagnostikos šakutėje, kištukinėse jungtyse, tikrinimo įtaisuose. Mažiems motociklams, valtims ir stacionariems varikliams, kur nenaudojama akumuliatorių baterija, yra naudojamos magnetinės uždegimo sistemos, nes jų konstrukciniai elementai yra kompaktiški ir lengvi. Jų paskirtis – generuoti reikalingą uždegimo įtampą nepriklausomai nuo akumuliatorių baterijos arba generatoriaus ir šią įtampą tinkamu uždegimo momentu tiekti uždegimo žvakėms. Magnetinės uždegimo sistemos elementų paskirtis bei veikimas beveik nesiskiria nuo baterinės uždegimo sistemos. Skirtumas tik tas, kad magnetinė uždegimo sistema maitinama ne nuolatine ir ne pašalinio šaltinio, o kintamąja savojo generatoriaus srove. Be to, visi uždegimo sistemos elementai - kintamosios srovės generatorius, transformatorius, pertraukiklis, kondensatorius, uždegimo inkaras (ritė) ir t.t., sumontuoti viename įrenginyje, kuris vadinamas magneta. Jose būna ir magnetinis generatorius. Tada jos vadinamos magnėtomis – generatoriais. Magnetinio generatoriaus paskirtis – apšvietimo ir signalinius įtaisus aprūpinti elektros energija. Čia elektros energiją generuoja besisukantys magnetai (generatoriaus principas). Polių ratas dažniausiai tvirtinamas prie alkūninio veleno. Ant inkarų plokštelės pritvirtinti magnetos ir generatoriaus inkarai. Generatoriaus inkaras sudarytas iš feromagnetinės šerdies, ant kurios užmauta viena arba kelios apvijos. Pertraukiklio kontaktus junginėja polių rato stebulės kumštelia. Taip pat dar yra bekontaktės (elektroninės) magnetinės uždegimo sistemos. Magnetinės aukštosios įtampos kondensatorinės uždegimo sistemos sandara iš principo nesiskiria nuo magnetos – generatoriaus. Pertraukiklio kontaktai pakeisti induktyviniu davikliu. Vietoj uždegimo inkaro ant inkarų plokštelės pritvirtintas inkaras, kuris įkrauna energijos kaupimo kondensatorių. Elektroninės grandinės yra tokios pat, kaip ir baterinių kondensatorių uždegimo sistemų. Polių ratas vietoj kumštelio turi laidųjį elementą, kuris valdo induktyvinį daviklį. Naujesnėse uždegimo sistemose komutacinis įtaisas ir uždegimo transformatorius sudaro vieną konstrukcinį bloką. Kad būtų geresnis magnetinis veikimas, uždegimo transformatorius turi uždarą feromagnetinę šerdį. KE- monotronic sistema, jame valdymo blokas valdo visa uždegimo sistemą, kartu ir benzino įpurškimą. LH-monotronic sistemoje taip pat kaip ir KE- monotronic sistemoje viska valdo valdymo blokas, iš variklio sūkių dažnio jutiklio ateina impulsas į valdymo bloka, o iš jo perduoda įtampa ritei tuo pasekoje ir uždegimo žvakeje gaunama kibirkštis. Elektroninis valdymo blokas nustato, kada ir kuriame cilindre turi vykti degimo procesas. Tokį sprendimą elektroniniam valdymo blokui padeda priimti skirstymo veleno jutiklio bei alkūninio veleno padėties jutiklio siunčiami signalai. Kondensatorinės uždegimo sistemos veikimo principas Kondensatorinė uždegimo sistema Kondensatorinės uždegimo sistemos veikimo principas yra kitoks, negu klasikinės baterinės ir tranzistorinės. 4 pav. sugretinti tranzistorinės ir kondensatorinės uždegimo sistemų veikimo principai. Tiristoriaus veikimo principas aprašytas. Kondensatorinėje uždegimo sistemoje jis naudojamas kaip elektroninis galios jungiklis, nes jis, lyginant su tranzistoriumi, gali junginėti stipresnes sroves ir yra mažiau jautrus aukštoms įtampoms. Skirtingai negu ritinėje uždegimo sistemoje, kondensatorinės uždegimo sistemos uždegimo transformatoriuje energija nekaupiama, jis veikia tik kaip transformatorius. Energijos kaupiklis yra kondensatorius. Kondensatorius, kurį, kol tiristorius uždarytas, krautuvas įkrauna maždaug iki 400 V. Uždegimo momentu tiristorius atsiveria, ir /> kondensatorius išsikrauna per uždegimo transformatoriaus pirminę apviją. Antrinėje jo apvijoje susidaro uždegimo įtampa. Tiristorius gali būti valdomas pertraukiklio kontaktais arba induktyviniu davikliu. Kondensatorinės uždegimo sistemos privalumai: • didesnis uždegimo įtampos rezervas, • visoje sūkių dažnių srityje variklis greičiau pasiekia maksimalią galią, o deginiuose yra mažiau nuodingųjų medžiagų, • labai nejautri lygiagrečioms jungtims antrinėje grandinėje. Kondensatorinėje uždegimo sistemoje, lyginant su ritine uždegimo sistema, visoje sūkių dažnių srityje gaunama aukštesnė ir pastovesnė maksimali uždegimo įtampa. Kondensatorinės uždegimo sistemos trūkumas - maža kibirkšties degimo trukmė. Kad būtų galima užtikrinti patikimą uždegimą, į tai svarbu atsižvelgti konstruojant variklį. Todėl variklyje esančios ritinės uždegimo sistemos negalima pakeisti kondensatorine. Jei klasikinės ir tranzistorinės uždegimo sistemų uždegimo įtampų oscilogramos iš esmės nesiskiria, tai kondensatorinės uždegimo sistemos uždegimo įtampa kinta kitaip. 1.Išnagrinėkime 2005 DODGE STRATUS 2.7 L UŽDEGIMO SISTEMĄ Šitie varikliai naudoja nekintamą uždegimo kampo reguliavimo sistemą. Pagrindinė uždegimo kampo reguliavimo sistema yra nereguliuojama. Kibirkšties ankstinimas atliekamas elektroninio valdymo bloko pagalba. Šituose varikliuose yra naudojama visškai elektroninė uždegimo sistema dar vadinama tiesioginė uždegimo sistema (DIS). Šitokios sistemos yra pagrindiniai trys komponentai: ritės, alkūninio veleno padėties jutiklis ir skirstomojo veleno padėties jutiklis. Tokioje sistemoje kiekvienas cilindras yra aprūpintas po viena uždegimo rite, kuri yra užmauta tiesiai ant uždegimo žvakės. 1.1 Alkūninio veleno padėties jutiklis Keturių cilindrų alkūninio veleno padėties jutiklis yra įmontuotas priekyje variklio žemiau starterio. 2.7 L variklio alkūninio veleno padėties jutiklis yra įmontuotas gale transmisijos rėme. Jautrusis jutiklio galas yra įstatytas priešais smagratį. Alkūninio veleno padėties jutiklio veikimas yra pagrįstas Holo efekto veikimo principu. SBEC automobiliuose elektroninis valdymo blokas siunčia apie 8 V įtampą į Holo jutiklį, o NGC automobiliuose apie 5 V įtampą. Tokia įtampa yra reikalinga, kad užtikrintai funkcionuotų jutiklis. „Žemė“ yra į jutiklį yra tiekiama per grandinę iš elektroninio valdymo bloko. Gaunamas signalas iš jutiklio yra siunčiamas į elektroninį valdymo bloką 5 V įtampos ribose. Alkūninio veleno padėties jutiklis aptinka kiaurynes smagračio žiedo pratesime. Esančiame pratesime yra suskirstytos trys zonos kiaurymių. Dvi zonos turi keturias kaiurymes, kita likusi 5, taigi rezultate turime 13 kiaurymių. Pagrindinis degimo kampo reguliavimas yra nustatomas pagal paskutines kiekvienos iš trijų zonų paskutines kiaurymes. Kai elektroninis valdymo blokas fiksuoja pakutinę kiaurymę, jis nustato alkūninio veleno padėtį. Keturi signalai sugeneruoti alkūninio veleno padėties jutiklio atitinkamai reiškia 690, 490, 290 ir 90 laipsnių kampus prieš kiekvieną viršutinį rimties tašką. Elektroninis valdymo blokas naudoja alkūninio veleno padėties informaciją, kad galėtų nustatyti purkštuvų sekvenciškumą, uždegimo kampo reguliavimą ir kad būtų išvengta tam tikrų klaidų variklio darbo metu. Kai elektroninis valdymo blokas gauna informaciją apie reikiamą alkūninio veleno paėtį, tada prasideda purkštuvų sekvenkiškas darbas. 1.2 Skirstomojo veleno padėties jutiklis 2.7 L variklio skirstomojo veleno padėties jutiklis yra įmontuotas priekyje cilindrų galvutėje (pav 3.1). Skirstomojo veleno padėties jutiklis veikia Holo efekto principu, kas užtirina elektroniniam valdymo blokui sklandų cilindrų identifikavimą variklio paleidimo ar darbo metu. Jutiklis generuoja signalus, kai grupė griovelių ant skirstomojo veleno krumpliaračio jį praeina. Elektroninis valdymo blokas stebi alkūninio veleno sukimasį ir identifikuoja kiekvieną cilindrą gaudamas signalus iš skirstymo veleno jutiklio, kuriuos sugeneruoja grioveliai ant skirstomojo veleno krumpliaračio. Kada metalas lygiuojasi su jutikliu, įtampa krenta iki maždaug 0,30 V. Tačiau kada griovelis susilygiuoja su jutikliu įtampa šoka aukštyn t.y iki 5 V. Kai grupė griovelių atsiduria po jutikliu įtampa iš žemos kyla į aukštą, tada vėl grįžta atgal. Griovelių skaičius apibrėžia signalo pulsacijų kiekį. Pav. 3.1 2,7 L varikio skirtomojo veleno padėties jutiklis 1.3 Uždegimo ritės Uždegimo ričių modulis keturių cilindrų varikliuose susideda iš dviejų nepriklausomų ričių, kurios yar tarpusavyje sujungtos. Ričių modulis 4 cilindrų varikliuose yra montuojamas ant cilindrų galvutės dangtelio. Aukštos įtampos laidai driekiasi į kiekvieną cilindrą iš ričių. Uždegimo ritės skirtos 2,7L varikliams yra išdėstytos virš cilindrų galvutės dangtelio, kur jos per tam tikrą jungtį yra užmautos tiesiai ant uždegimo žvakių (pav 3.2). Kiekviena ritė gauna atitinkamu laiku ir atitinkamą signalą iš elektroninio valdymo bloko, kada skelti kibirkštį tam tikram cilindrui. Uždegimo sistemų diagnostika Automobilių variklių uždegimo sistemų diagnostikos ir priežiūros technologijų sudarymas. Uždegimo sistemos defektų būna labai daug. Pavyzdžiui, dažnai vairuotojams nepavyksta užvesti automobilio, dėl to gali būti kaltas akumuliatorius, arba aukštos ar žemos įtampos grandinės ir pan. Būtina teisingai numatyti darbų technologiją. Atliekant priežiūros darbus yra patikrinami skirstytuvo dangtelis, uždegimo ritės dangtelis ir aukštos įtampos laidai, kontaktų padėties kampas arba tarpo tarp kontaktų dydis ir uždegimo momentas, tikrinama laidų būklė, žvakės ir pan. Pradedant automobilio variklio uždegimo sistemos diagnostiką ir priežiūrą yra sudaroma technologinė kortelė, kurioje numatomi atlikti darbai, darbų atlikimo technologija, reikalingi įrankiai ir įrengimai, techninės sąlygos,
Šį darbą sudaro 3258 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!