Automobilio uždegimo sistema

2002 metais sukako lygiai 100 metų jubiliejus vienam iš išradimų, kurį pats Karlas Benzas pavadino “problemų problemos” sprendimu. 1902 metų pradžioje vokiečių firma “Robert Bosch” užpatentavo uždegimo žvakę ir magnetinę uždegimo sistemą, tai leido supaprastinti pačios uždegimo sistemos konstrukciją, sumažinti automobilių gamybos kainą ir tokiu būdu automobilis tapo prieinamas vis platesniems visuomenės sluoksniams.
Aišku, tuometinė žvakė skiriasi nuo šiuolaikinės, tačiau pats principas ir konstrukcija išliko nepakitę per visą šimtmetį.
Tačiau uždegimo žvakės istorija ilgesnė nei paties automobilio. Pirmąją uždegimo žvakę sukūrė prancūzas Lenoiras 1860m. ir užpatentavo savo dujiniam, nekompresiniam varikliui. Aukštą įtampa žvakės gaudavo per ryte iš akumuliatoriaus, ir ši sistema buvo kur kas modernesnė už vėlesnes.
Nauji laikai uždegimo sistemų konstravime prasidėjo tik praeitame šimtmetyje, kai Gotliebas Honoldas išrado uždegimo sistemą su magnetiniu pertraukikliu. Įtampa žvakė gaudavo tik iš generatoriaus. Akumuliatorius europietiškuose automobiliuose imtas naudoti tik antrajame šio amžiaus dešimtmetyje.
Pirmosios uždegimo sistemos buvo induktyvinės. Šiuo metu automobiliuose dar naudojama 1908m. Keteringo sukurta uždegimo sistema. Techniškai sprendimas buvo toks geras, kad iki šiol liko nepakeistas. Ji dar vadinama baterine, klasikine uždegimo sistema arba tiesiog bateriniu uždegimu.
Automobilizacijai plečiantis, didėjo uždegimo sistemas gaminančių firmų skaičius. 1912m. patentą gavo 29metų vokietis Albertas Ruperechtas, netrukus įkūręs firmą „Beru“.
Mišinio uždegimo sąlygos. Uždegimo sistema reikalinga mišiniui už­degti karbiuratorinio variklio cilindre. Jis uždegamas elektros kibirkštimi, šokančia tarp dviejų elektrodų, vykstant aukštosios Įtampos išlydžiui. Iškroviklis vadinamas uždegimo žvake. Mišiniui užsiliepsnoti ir laiku sudeg­ti reikia, kad žvakė gautų pakankamą įtampą, kibirkštis turėtų reikiamą energiją ir reikiamu laiku šoktų tarp elektrodų.
.
Mažesnės įtampos reikia, kai yra mažesnis tarpas ir kai centrinis elektrodas gauna neigiamą potencialą (1 pav., a.), kai mažiau suslėg­tas mišinys ir karštesni elektrodai (1 pav., b). Veikiant varikliui, temperatūra ir slėgis cilindre nuolat kinta, o tarpas tarp žvakės elektro­dų, vykstant erozijai, didėja. Didėjant apkrovai (galiai Pe) ir alkūninio veleno sukimosi dažniui n, temperatūra variklio cilindre kyla, todėl pramuši­mo įtampa (1 pav., c,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!