Šiuolaikinis Lietuvos tapsmas

XXI šimtmečio pradžioje mūsų etninė tradicija vis dar yra itin archajiška ir orientuota į tradicinio kaimo vertybes. Žemdirbiškoji etninės kultūros pusė vis dar stipriai sąlygoja mūsų pasaulio suvokimą, socialinę, kultūrinę ar net politinę Lietuvos gyventojų elgseną. Vis dar esame per mažai laisvi ir per daug priklausomi nuo viešosios nuomonės. Vis dar tikimės, kad nauja valdžia bus geresnė už „ankstesnį poną“ ir padės vargstantiems. Vis dar mitologizuojame savo politinio ir kultūrinio gyvenimo įvykius (Tipiškas pavyzdys: sumanymas elės tvarka prisiminti buvusius įvykius minint dešimtasias nepriklausomybės atgavimo metines). O trečią kartą beskaičiuojantys miesto gyventojai vis dar negali apsieiti be gyvensenos formų labiau tinkančių bendruomeniniame kaime gyvenusiems jų protėviams: prisiminkime giminių susitikimus per laidotuves ir vestuves; kasmet populiarėjančius buvusių kokio nors kaimo gyventojų suvažiavimus; pagaliau, didžiąsias Vėlinių ir bulviakasių migracijas ir kt.... O gėlėse skendinčios miestų, miestelių ir kaimų kapinės ir toliau liudija išskirtinę mūsų pagarbą mirusiems su visomis iš to išplaukiančiomis pasaulėžiūrinėmis paradigmomis. Paradoksalu, tačiau XX a. pirmosios pusės lietuvis ūkininkas buvo kur kas arčiau kosmopolitinių ano laikmečio Europos kultūrinių standartų nei daugelis šių dienų miestiečių. Kodėl taip atsitiko, kad šiandieną mes vėl esame arčiau žemdirbiškosios tradicijos nei tarpukario žemdirbiai? Dalis atsakymų, matyt, slypi XX a. II pusės Lietuvos istorijos peripetijose.
• prieškarinės Lietuvos elitas - politikai, pramonininkai, stambieji ūkininkai, žymūs visuomenės, mokslo bei kultūros veikėjai represuojami arba emigruoja. Jų socialinis - kultūrinis vaidmuo ženkliai sumenksta.
• kolektyvinio sprendimo prioritetas iškeliamas prieš bet kokias individualumo apraiškas.
• miesto gyventojų gretos papildomos darbo migrantais iš kaimo.
Šių pokyčių poveikis etninei tradicijai:
• pokario kovų ir kolūkinės santvarkos sąlygomis galutinai sunyksta bendruomeninės kalendorinių papročių formos ( tradiciniu - vakaro - laiku negali vykti suaugusių persirengėlių vaikštynės, kolūkiams rekvizavus arklius - sunyksta Užgavėnių pasivažinėjimai ir kt. );
• etninė Lietuvos gyventojų sudėtis pakinta nežymiai: sovietinėje respublikoje gyvena daugiau nei 80 proc. lietuvių. Sovietinės partinės nomenklatūros vidaus vartojimui skirtame leidinyje Kaunas net buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!