Šiuolaikinės teisės sociologijos teorijos

Šiuolaikinės teisės sociologijos teorijos grindžiamos bendrosios sociologijos specializuotais (teoriniais) požiūriais į teisės veikimą. Išskiriami makro – ir mikrosociologiniai požiūriai. Makrosociologinį požiūrį į teisės veikimą dažniausiai išreiškia dvi seniai konkuruojančios paradigmos – funkcionalizmas ir marksizmas. Mikrosociologiniai požiūriai į teisės veikimą remiasi socialinio veiksmo, simbolinės sąveikos, fenomenologijos, etnometodologijos paradigmomis.
Makrosociologiniai požiūriai į teisę susiję su visuomenės ir teisės ryšio analize, kurioje iškyla teisės tikslo ir funkcijų ryšio problema. Todėl aptarsime tikslo ir funkcijų ryšį teisėje. Labai svarbu nesutapatinti tikslą su jo įgyvendinimo funkcija. Paprastai funkcija suprantame tam tikrą veiklos kryptį, būdą. Taigi tikslo įgyvendinimas tam tikra veiklos kryptimi yra funkcija, pavyzdžiui, teisės integracinė funkcija, reguliacinė funkcija ir t.t. Mintyse turime fiksuoti dvejopą situaciją: 1) ko teisė turi siekti ir 2) kaip ji tą siekimą įgyvendina. Šis skirtumas teisės dalykuose dažnai supainiojamas, todėl bandoma neteisingai teisės socialinį tikslą arba paskirtį apibrėžti, pavyzdžiui, per jos reguliacinę funkciją.
Iš tikrųjų yra skirtingo lygio teisės tikslai: teisės socialinės orientacijos tikslas ir atskirų teisės formų bei teisę įgyvendinančių institucijų tikslai. Tam tikro visuomenės raidos tarpsnio teisės socialinis tikslas turėtų būti bendras ir subordinuoti visus kitus dalinius -įstatymų leidybos ir teismų ar kitų teisės įgyvendinimo institucijų tikslus. Bet teisinėje tikrovėje oficialiai nėra socialinio teisės tikslo. Jis yra nujaučiamas arba išreiškiamas kaip moraliai būtinas tikslas, į kurį turėtų orientuotis teisė.
Todėl daliniai teisės tikslai, kurie kyla iš, pavyzdžiui, įstatymų leidėjų valios, gali būti skirtingai vertinami, skirtingu metu jie gali egzistuoti dėl visiškai kitokių priežasčių, kurios nurodomos konkrečiuose įstatymų leidybos ir teismų pateisinimuose. Be to, pagal Timaševą, daug įstatymų gali neturi kokio nors išskirtinio tikslo ir jie egzistuoja galbūt iš, pavyzdžiui, tradicijos, įstatymų leidybos inercijos ar poreikio radikaliai sutaikyti skirtingų interesų grupių tikslus 1.
Todėl teisės paskirties ir funkcijų atskyrimas yra pakankamai komplikuotas dalykas. Jų ryšio analizėje teisės sociologija pabrėžia socialinę (bendruomeninę) prasmę: teisės funkcijų ryšį su visuomenės bendruomeniškų poreikių apsauga (socialiniu teisės tikslu),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!