Simonas Stanevičius "Žmogus ir levas" analizė

Vienas žymiausių XlX a. padžios pasakėtininkų yra Simonas Stanevičius.Jis sukūrė šešias pasakėčias. Viena iš jų -“Žmogus ir levas”.Pasakėčia buvo pavadinta ˛emaičių pasaka,nes kūrinio kalbos pagrindas yra gyvoji liaudies kalba-žemaičių tarmė.Pasakėčioje autorius daugiausiai dėmesio sutelkia į veikėjų psichologinį motyvavimą,mažiau į detalesnį įvykio apibūdinimą.Pasakėčioje taip pat spred˛iami moraliniai klausimai.
Tuojaus iš piktumo velniu vadino”.
Žmogaus emocijų protrūkis liūtui suteikia ne tik fizines, bet ir dvasines kančias. Žmogus kirviu pažeidžia liūtui koją. Taip baigiama pirmoji pasakėčios dalis.
Vis¹ laik¹ nuosekliai vystytas veiksmas pakeičiamas ekskursu į ateitį. Nuo čia ir prasideda antroji kūrinio dalis – moralas.
ˇinok tai, o ˛mogau galingas !
Piktesnis už kirtį žodis neteingas
Užmiršau skausmą ronos, kad ir daug kentėjau,
O piktą žodį, kurį nuo tavęs girdėjau,
Pakol mirsiu,
Neu˛miršiu.
Pasakėčios moralas: labiau ˛eid˛ia ne suteiktas fizinis skausmas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!