Simonas Stanevičius

Netoli Viduklės – Kanopėnų kaimas, kuriame Barboros Rimkevičiūtės ir Stanislavo Stanevičiaus šeimoje 1799m. spalio 26d. gimė įžymus lietuvių filologas, poetas Simonas Tadas Stanevičius, turbūt labiausiai išgarsinęs Stanevičių giminę. Apie Simono vaikystę mažai žinoma. Tikslių žinių, kur jis gavo pradinį išsilavinimą, nėra. Reikia manyti, kad jis 2-3 žiemas mokėsi vienoje seniausių šiame krašte Viduklės parapijinėje mokykloje, kurioje gimtąja kalba buvo mokoma skaityti, rašyti, aritmetikos ir tikybos. L. Jucevičiaus tvirtinimu, S. Stanevičius mokslus ėjęs Raseiniuose.
1767 m. vienuoliai pijorai čia įkūrė antrosios pakopos pradinę mokyklą, kurioje mokslas trukdavo 4-5 metus, buvo mokoma lenkų, lotynų, prancūzų kalbų, geografijos, algebros, daržininkystės, iškalbos, poetikos, fizikos ir logikos. Abiejų mokyklų programos buvo suderintos ir atitiko gimnazijų parengiamųjų I ir II klasių programas. Todėl manytina, kad S. Stanevičius išklausė abiejų pradinių mokyklų kursą. Tokia įvykių seka paaiškintų, kodėl jis, būdamas 17m. amžiaus, stojo į Kražių gimnazijos ne pirmą, o trečią klasę, kurioje jau reikėjo mokėti lotynų, lenkų, rusų ir kitas užsienio kalbas. Simonas buvo stropus mokinys, labai gerai mokėsi, o, norėdamas užsidirbti pragyvenimui, dirbo korepetitoriumi – mokė turtingesnių bajorų vaikus. Baigęs IV ir V klases, kaip vienas gabiausių mokinių jis įrašomas aukso knygon, o 1820m. jo pavardė paminima Vilniaus laikraštyje.
S.Stanevičius į Vilniaus universitetą įstojo 1822m. Prasidėjo reikšmingiausias jo kūrybinės biografijos laikotarpis. Vilniaus universitetas tuo metu buvo vienas žymiausių Rytų Europos mokslo ir kultūros židinių, jame profesoriavo daug įtakingų žmonių: G. E. Grodekas, I. Lobojka, I. Onacevičius, skatinę savo studentus domėtis gimtąja kalba, Lietuvos istorija. Universitete telkėsi žemaičiai – čia Simonas rado S. Daukantą, K. Nezabitauskį, E. Stanevičių ir kitus. Lietuva tada pergyveno sunkius laikus, nes lenkomanijos ir šlėktiškos kultūros banga baigė ją uždusinti. Būrelis patriotiškai nusiteikusių žemaičių imasi žadinti merdinčios tautos dvasią. Vienas pirmųjų prabyla S.Daukantas – 1822m. parašo pirmąją istoriją lietuvių kalba “Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių”. Tais pačiais metais S.Stanevičius parengia pirmuosius savo leidinius – T.Brandenburgo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!