Šešėlinės ekonomikos funkcionavimas

Pastaruosius du tris dešimtmečius ir Vakarų, ir Rytų šalyse galima matyti nuolat didėjantį fenomeną – šešėlinę ekonomiką. Daug ūkio subjektų savo veiklą iš finansinės, administracinės, mokestinės, statistinės “šviesos” perkelia į privačios veiklos namų ūkiuose (savęs aprūpinimo ekonomika) arba į pelno siekiančios neregistruotos veiklos (neoficiali ekonomika) šešėlį.
Šešėlinė ekonomika nėra nei naujas, nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas reiškinys. Nors valstybė visada stengiasi nubrėžti ekonominę ir juridinę ribą tarp oficialaus ir neoficialaus ūkio sektorių, tačiau toks dvilypumas glaudžiai susijęs su valstybės gyvavimu – be valstybės nebūtų ir neoficialaus ūkio. Šešėlinė ekonomika atsirado iškart, kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo “tvirtą ranką” administruodama ir normuodama jų veiklą. Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė ir priklauso nuo valstybės aktyvumo ir šalies ūkio sistemos.
Per pastaruosius 20 metų atlikta daug šešėlinės ekonomikos tyrimų ir parašyta darbų, bet labai nedaug padaryta plėtojant metodologiją, skirtą apibrėžti ir sistemiškai įvertinti šešėlinę ekonomiką. Atlikti tyrimai buvo pagrįsti epizodine informacija, kuri nesudarė galimybių padaryti tikslesnių išvadų apie neoficialią ekonominę veiklą arba taikyti netiesioginius matavimo metodus makroekonominėje aplinkoje. Šešėlinei ekonomikai stengiamasi skirti daugiau dėmesio, tačiau dar neįmanoma tiksliau nustatyti jų dydžių ir charakteristikų. Taip yra todėl, kad tyrimų metodai nėra pakankamai tobuli norint surinkti reikiamą socialinę ekonominę informaciją apie neoficialų užimtumą ir neoficialią ekonominę veiklą.
Planinėje ekonomikoje valstybė buvo dominuojantis gamintojas. Dabartiniame pereinamajame etape vis didesnė gamybos dalis pereina į privatų sektorių, bet tam tikra dalis dar išlieka valstybinė. Dalis kainų dar nustatomos valstybinių institucijų arba bent jau jos kontroliuojamos. Kadangi tokiu atveju kainos paprastai yra mažesnės negu pusiausvyros sąlygomis, rinkoje susiformuoja paklausos perteklius. Čia veikia ir struktūriniai siūlomų ir norimų prekių arba paslaugų skirtumai. Paklausos perviršį didina ir politiniai sprendimai, dažnokai populistiniai. Naudos maksimilizavimas verčia ūkio subjektus atitinkamai reaguoti, ir tai yra vienas iš šešėlinės ekonomikos atsiradimo ir didėjimo veiksnių.
Šešėlinė veikla pereinamajame etape atsiranda susidūrus pakankamam ekonominiam potencialui ir stipriems motyvacijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!