Senovės Kinijos tapybos pagrindiniai bruožai

Tolimųjų Rytų menas įvairiais laikotarpiais veikė Europos meną. XIX a. europiečiai atkreipė dėmesį į aukštą estetinę Kinijos ir Japoni­jos kaligrafijos ir meno vertę. Pirmieji kinų porcelianu, japonų ksilografine graviūra, medžio raižiniais, tapyba susidomėjo meno žinovai ir kolekcionieriai. Vėliau japonų estampais susižavėjo impresionistai, japonų meno įtaka atsispindėjo E. Manė, K. Monė, E. Dega, V. van Gogo kūryboje. Nors tuo metu Rytų menu domėtis buvo madinga, ta­čiau impresionistai to nelaikė mados dalyku. Juos domino, kaip rytie­čiai menininkai geba perteikti erdvę, keliais štrichais sudaryti regimąjį įspūdį. Pasipriešinę akademizmui, pabodusiam natūralistiniam vaizdui, impresionistai Rytų mene rado naują meninį pasaulį, kuris jiems padėjo turtinti savo kūrybą naujomis išraiškos galimybėmis. Rytų kul­tūrai būdingi meno principai ryškūs ir postmodernizmo kultūroje. Stiprų poveikį Rytų menas padarė abstrakčiajam ekspresionizmui, kuris glau­džiai susijęs su kaligrafija. Kaligrafija, net ir nesuprantant hieroglifų reikšmės, lengvai suvokiamąją nesunku estetiškai interpretuoti kaip gra­finio vaizdo grožį. Rytų įtaka ypač akivaizdi Džeksono Poloko, Marko Tobio, Hanso Hartungo kūryboje.
Kinijos kultūra siekia priešistorinius laikus. Jau apie IV – III tūks­tantmetį pr. Kr. Kinija buvo suformavusi savarankišką kultūrą ir ištisus tūkstantmečius saugojo ir tęsė savo tradicijas. Kinų kultūra darė įtaką daugeliui Rytų šalių, padėjo pamatus Japonijos, Korėjos, Indokinijos kultūrų ir meno raidai.
Tūkstantmečių senumo kinų meno estetiniai pokyčiai ir principų kaita nebuvo taip aiškiai pastebimi kaip Europos mene, kuriame kiekvie­na epocha turėjo ryškų, naujų idėjų formuojamą stilių. Nors skirtingais amžiais Kinijoje vyravo skirtingos meno rūšys – muzika, poezija arba įvairios dailės šakos, tačiau ryškiausiai tautos dvasia atsiskleidžia pei­zažinėje tapyboje, kurios pagrindinis siekis – apmąstyti pasaulio būtį.
Rytų ir Vakarų šalių požiūris į meną ir grožį iš pirmo žvilgsnio at­rodo visai skirtingas. Europiečio akis įpratusi prie meno, kurio raidą skatino tradicijos ir pasaulėžiūra. Europoje dailininko kūryba vertinta pagal tai, kaip menininkas gebėjo perteikti pasaulio tikroviškumą; ki­nų menininkui reikšmingesnis buvo pats kūrybinis procesas, o pamėg­džiojimas ne toks svarbus. Skirtinga pasaulėžiūra ir meno samprata lė­mė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!