Afrikos skulptūros pagrindiniai bruožai

Europiečių požiūris į Afrikos tautų meną smarkiai keitėsi: iš pra­džių jis laikytas „laukinių primityvizmu“, vėliau jį imta tyrinėti kaip primityvųjį meną. XX a. pradžioje, kai Afrikos menas padarė didelę įtaką Europos dailės raidai, jis buvo įtrauktas į pasaulinio meno kon­tekstą kaip labai įdomus ir sudėtingas reiškinys.
XX a. pradžios Europos mene vyko sudėtingi procesai, ieškota naujų išraiškos priemonių ir būdų. Daugelio dailininkų netenkino tie­siogiai fiksuojami savi išgyvenimai. Jie ieškojo naujų būdų ne tik savo jausmams ir pojūčiams išreikšti, bet siekė perteikti ir gilesnę vaizduo­jamų daiktų esmę. Todėl pažintis su egzotiškų šalių menu, nauja vizu­alinė patirtis padėjo sparčiau plėtotis profesionaliajai dailei. 1906 m. prancūzų dailininko M. Vlaminko įvertintomis Afrikos skulptūromis susidomėjo ir kiti menininkai. Subtilus ir savitas afrikiečių menas paveikė A. Matisą, Z. Braką, A. Dereną, P. Pikasą. Dailininkai ir ko­lekcionieriai pradėjo supirkinėti ir kolekcionuoti Afrikos skulptūras ir kaukes. Didelę afrikiečių meno kolekciją sukaupė ir Vokietijos me­nininkai. Ekspresionistai E. Kirchneris, E. Noldė ir kiti žavėjosi neg­rų menu ir kartais tiesmukiškai suteikdavo savo personažų veidams afrikiečių kaukių bruožų. Tačiau tai nebuvo vien egzotikos siekimas, dailininkai nekopijavo Afrikos meno pavyzdžių, - juos žavėjo pats kūrybos principas, technikos ir plastikos atradimai, kuriuos vėliau jie pritaikė savo kūryboje. Dailininkams atsivėrė naujas vaizduojamojo meno pasaulis, kuris iš esmės skyrėsi nuo renesanso tradicijos, vyra­vusios Europos mene. Afrikos skulptūra praplėtė estetinių vertybių skalę, susiformavusią Europos mene, atvėrė naujas galimybes plastiniam vaizdui tobulinti, padarė didelę įtaką atskirų dailininkų kūrybai ir meno kryptims – ku­bizmui, ekspresionizmui, geo­metriniam abstrakcionizmui.
Kai buvo susidomėta afrikiečių meno kūriniais, daugelis šio meno vertintojų pabrėžė tik jo re­liginę, maginę vertę, nes Afrikos skulptūros, kaukės, apeiginiai įrankiai turėjo ryškų ritualinį po­būdį. Ritualines skulptūras kūrė žyniai, šamanai arba tam tikros grupės meistrai, kuriems vadova­vo ir kuriuos kontroliavo religi­nių tradicijų saugotojai – ben­druomenės vadai ir žyniai. Daugelio skulptūrų, vaizduojan­čių įvairias dievybes arba jų sim­bolius, paskirtis – atlikti žemiš­kojo ir anapusinio, dvasinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!