Baroko epochos bruožai

1. Epochos ribos. Manoma, kad baroko terminas yra kilęs iš portugalų kalbos ( perola barocca- tai netaisyklingos formos perlas). Ši sąvoka pabrėžia netaisyklingumą, neatitikimą taisyklei. Vakarų Europoje ( Ispanijoje, Italijoje, Anglijoje, Nyderlanduose) barokas egzistuoja 17 a., Lietuvoje – daugiau 18 a. I p. Barokas padarė įtakos visoms meno rūšims, mokslui, filosofinei minčiai, kasdieniniams žmonių gyvenimui. Baroko menas siejamas su kontrreformacijos judėjimu – tuo metu įsigali baroko stiliaus bažnyčių architektūra. Bet baroko laiku bažnyčia labai sustiprėjo, tarsi atgimė Viduramžiai. Atsiranda giltinės simbolis.
2. Žmogaus jausena. Nepastovi, chaotiška istorinė situacija, susidariusi Vakarų Europoje 17 a., griovė ankstesnį humanistų tikėjimą neribotomis žmogaus galimybėmis. Žmogaus ir visuomenės harmonijos koncepciją keičia žmogaus ir aplinkos disharmonijos samprata, humanistų žavėjimąsi gera ir gražia žmogaus prigimtimi, kurioje jausmai ir protas, kūnas ir siela papildo ir praturtina vienas kitą, keičia mintis apie žmogaus silpnumą ir blogio viešpatavimą pasaulyje, asmenybės autonomijos ir laisvos saviraiškos idėją – fatališko aplinkybių vaidmens, atsitiktinumo reikšmės iškėlimas. Žmogus paliovė jaustis esąs pasaulio pagrindas ir pirmąkart taip ryškiai pamatė ir sąmoningai suvokė visą savo gyvenimo sudėtingumą ir prieštaringumą. Kartais barokas vadinamas tragišku humanizmu, nes žmogus atsiduria privatinėje visuomenėje, kur lemia egzistenciją tavo galimybės išlikti stipresniam. Todėl šiame pasaulyje žmogus jaučiasi esąs menka smiltelė, bet kartu jam būdingas didelis pasitikėjimas savimi, nes jis mano, jog sugebėjo įsiskverbti į sudėtingos pasaulio sandaros paslaptis. Ieškant tiesos prioritetas teikiamas ne protui, bet jausmui, dar labiau nuojautai. Todėl čia dažni sapnai, fantazijos, kurie jungiami su realybe. Kalderonas sakė:” Kas yra gyvenimas? Beprotybė. Iliuzija, šešėlis, fikcija ir net didžiausias gėris mažai ko vertas, nes visas gyvenimas – tik sapnas”.Baroko žmogui būdinga askezė, pamaldumas.
3. Įdomi to meto žmonių apranga: ilgų garbanotų plaukų perukas, platus pūstas drabužis su daugybe nėrinių; po kaklu šilkinis šalikas; raudonas apsiaustas; baltos kojinės, ploni lakiniai bateliai su kaspinu- tai Liudviko XIV apranga.
4. Kas būdingiausia menui. Nesiliaujantys karai ir religinė nesantaika...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!