Senovės Romos meno apžvalga

Pasak legendos, Romą 753 m. pr. Kr. įkūrė Romulas ir Remas, kuriuos išaugino vilkė.
Vidurinės Europos dalį, Mažąją Aziją, Siriją, Palestiną.
Senovės Romos dailės raida skirstoma į du etapus.
Romos respublikos laikotarpiu (I a. pr. Kr. - I a.) išryškėjo realistinė (būdinga skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji (mėgdžiojanti senovės graikų meno pavyzdžius) kryptys. Romos imperijos laikotarpis (I – V a.) pasižymėjo architektūros ir technikos pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai, akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos, cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas statybines medžiagas bei konstrukcijas.
Antikinis romėnų menas – Romos imperijos menas. Mene, ypač architektūroje, stengtasi visokeriopai parodyti pasauliui nenugalimą imperijos galybę.
Iš etruskų romėnai perėmė mūrų, arkų ir skliautų sistemą, kurią savaip pertvarkė.
Iš Graikijos perėmė išorines dekoracijas, tris orderius (dorėnišką, jonėnišką ir korintišką).
Kolonos romėnams buvo reikalingos ne pastatų konstrukcijai, o jų puošimui.
Praktiškieji romėnai žmogaus potraukį grožiui ir meno pasauliui tiesiogiai siejo su potraukiu malonumui,
nors grožio šaltiniu, kaip graikai, jie laikė proporcijas, simetriją, harmoningus sudėtinių dalių santykius.
Dauguma Romoje dirbusių menininkų buvo graikai, o daugelis romėnų kolekcininkų pirkdavo didžiųjų graikų meistrų darbus arba jų kopijas (šių kopijų dėka mes sužinome, kaip atrodė originalai).
Pirmieji romėnų mūrai buvo iš džiovinto molio. Pastatams perdengti romėnai statė akmens arkas, paprastus skliautus ir kupolus, akmenų sutvirtinimui pradėjo naudoti klinčių skiedinį (cementą), išrastą I a.
Romėnų netenkino lygios monumentalaus statinio sienos. Jas puošė graikiškų architektūrinių orderių elementais.
Kilęs tarp dviejų civilizacijų – etruskų ir didžiosios Graikijos – romėnų menas išsivystė veikiant Vakarų ir Rytų įtakoms.
Piliõrius (kolona, stulpas), konstrukcinis statinio elementas; masyvi keturkampio arba daugiakampio skerspjūvio atrama iš tašyto akmens, plytų arba betono. Remia pastato perdangą, kupolą, skliautus ir kt.
Atsirado senovės Egipte, taikyta antikos architektūroje. Paplito romanikos, gotikos, renesanso, baroko ir kt. sakraliniuose pastatuose.
Piliastras – architektūros elementas. Kolonos arba stulpo pavidalo vertikalus sienos kyšulys.
Puskolonės – per pusę ar trečdaliu į sieną įleista kolona. Stiprina sienos konstrukciją, puošia statinį. Atsirado senovės Romoje, taikyta renesanso, klasicizmo, baroko, neostilių architektūroje.
Romoje kilo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!