Senovės Graikijos teatras

Senovės Graikijos teatro ištakos siejamos su religinėmis šventėmis, ypač Dionisijomis. Per šią šventę dalyvių choras pakaitomis su dainavedžiu giedodavo ditirambus; dainuotos ir komiškos falinės dainos (skirtos vaisingumui aukštinti). Jos, manoma, yra komedijos pradžia, iš ditirambų dialoginio atlikimo kildinama tragedija.
Pirmuoju tragiku laikomas poetas Tespidas (VI a. pr. Kr. antra pusė), kuris savo tragedijose iš choro išskyrė aktorių (protagonistas), atsakinėjantį į choro dainas. V a. pr. Kr. teatras tapo savarankiška meno šaka. Labiausiai teatro menas klestėjo Atikoje. 472 pr. Kr. dramaturgas Aischilas į tragediją įvedė antrą aktorių (deuteragonistas) paskatindamas dialogo raidą ir sumažindamas choro reikšmę. Apie 458 pr. Kr. Sofoklis įvedė trečią aktorių (tritagonistas). Protagonistą paskirdavo dramaturgas (kartais pats juo būdavo), deuteragonistą ir tritagonistą pasirinkdavo protagonistas. Nuo IV a. pr. Kr. protagonistas buvo renkamas burtų keliu.
Aktoriai avėdavo koturnus – aukštomis pakulnėmis batus, dėvėdavo kaukes, kurios apibūdindavo personažo lytį (vaidino tik vyrai), visuomeninę padėtį, emocijas. Ryškiai keičiantis emocijoms būdavo keičiama ir kaukė; tas pats aktorius spektaklyje vaidindavo kelis personažus. Vaidyba buvo grindžiama deklamavimu, dainomis ir šokiu. Vaidinimas vykdavo visą dieną, aktorius privalėjo būti stipraus balso, ištvermingas.
Senovės Graikijoje dramaturgas ir aktorius buvo labai gerbiami asmenys, galėjo užimti aukštas visuomenines pareigas, būdavo atleidžiami nuo mokesčių, karinės tarnybos.
Senovės Graikijos teatre svarbus veikėjas buvo choras (tragedijose choristų buvo 12–15, komedijose – 24) – jis dainuodavo, šokdavo, komentuodavo personažų veiksmus, perteikdavo dramaturgo nuomonę. Chorui vadovaudavo korifėjus. Chorą išlaikė turtingi piliečiai choregai (juos atleisdavo nuo mokesčių), nuo IV a. – valstybė. Helenizmo laikotarpiu kintant dramaturgijai choro reikšmė menko, jo buvo beveik atsisakyta.
Vaidinimai varžybų forma buvo rengiami kasmet per tris paskutines Dionisijų dienas. Už vaidinimų organizavimą buvo atsakingi polio aukščiausieji pareigūnai – archontai. Varžydavosi trys dramaturgai, chorai, nuo V a. pr. Kr. antros pusės ir protagonistai; rezultatai buvo surašomi specialiose lentelėse didaskalijose (pirmąsias varžybas 534 pr. Kr. laimėjo Tespidas). Buvo vaidinama trys kūriniai ir satyrų drama (komiškas mitologinės tematikos spektaklis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!