Senovės graikų dramos teatras

(2)Visiškai kaip ir šiuolaikinis teatras, graikų dramos teatras turėjo aktorius, dekoracijas ir pastatą, kuriame vykdavo spektakliai, tik šie buvo kiek kitokie. Teatrai buvo statomi po atviru dangumi ir primindavo dabartines cirko, sporto, koncertų arenas. Pačiame viduryje buvo apvali aikštelė, o viduryje jos buvo aukuras dievui Dionisui, ten dainuodavo choras ir vaidindavo vienas ar keli aktoriai. Aktoriams persirengti ir pasiruošti buvo statomos skenės. Teatro pastatai dažniausiai būdavo statomi prie šventyklų ar ten kur kadaise stovėdavo šventykla.
(3)Pačiuose pirmuose spektakliuose pasirodydavo choras (tragedijos chorą iš pradžių sudarė 12, paskui 15 žmonių, komedijos 24), kuris šlovindavo Dionisą, prašydavo jo malonės. Vėliau prie choro atsirasdavo aktorius ir taip tarp jų užsimezgė dialogas. Galų gale choro vaidmuo menko, nes atsirado antras, o poto trečias aktorius. Dažniausiai teatre vaidindavo 3 aktoriai, visi jie buvo vyrai, kurie galėjo vaidinti net kelis asmenis. Veikėjo lyčiai, amžiui ir dvasinei būsenai atspindėti buvo dėvimos kaukės, jeigu keisdavosi veikėjo emocijos, keisdavosi ir kaukės. Vaidinimo metu, kad būtų geriau matomi, dramos aktoriai avėdavo specialius storapadžius apavus- koturnus, devėjo pėdas siekiantį ryškiaspalvį prašmatnų apdarą, o komedijų aktoriai nedevėjo koturnų, vilkėjo trumpą, juokingai kimštą tuniką, aptemptas kelnes.(4)Dekoracijų nenaudodavo arba naudodavo labai mažai. Su Sofoklio spektakliais siejamas tapytų dekoracijų atsiradimas. Naudoti gana sudėtingi mechanizmai nuleisti į sceną dievams ar herojams.
(5)Tada, kaip ir dabar, kiekvienai dramai buvo reikalinga dramos struktūra ir laikas kuomet vyksta vaidinimas. Kadangi spektakliai buvo rengiami dievo Dionizo garbei, prieš kiekvieną vaidinimą žynys ant aukuro paaukodavo paršiuką ir šlakstydavo jo kraują susirinkusiuosius į teatrą, turtingesni atnešdavo paaukoti materialinių dalykų: vazų, tauriųjų metalų. Prasidėjus spektakliui pirmas visada turėdavo būti prologas, sudarytas iš monologo ir dialogo. Po prologo į sceną žengdavo choras ir atlikdavo parodą. Trečiąją dalį sudarydavo epeisodijai – veikėjų pokalbiai, po kurių visada eidavo stasimai – choro giesmės, nutraukdavusios veikėjų pokalbius. Komedijose yra dvi papildomos dalys, tai parabasė ir agonas. Abi dramos baigiasi egzodais,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!