Mąstymo istorijoje filosofijos atsiradimas buvo labai reikšmingas dalykas, nes filosofija pradeda mokslinio pažinimo istoriją. Nors tarp filosofijos ir mokslo negalima dėti lygybės ženklo, nors tarp jų vėliau išsivystė tikras antagonizmas, kai kiekviena pusė stengėsi įrodyti savo pranašumą, filosofijos formavimosi metu to nebuvo ir negalėjo būti jau vien todėl, kad filosofija buvo vienintelis mokslas.
„Filosofija formuojasi ant pirmykštės pasaulėžiūros pagrindo. Ji daugiau ar mažiau sąmoningai priešstato save mitologiniam, magiškam mąstymo būdui, grynai religiniam pasaulio aiškinimui, pagaliau, paprastam, naiviam, kasdieniam mąstymui”.
„Perėjimas nuo pirmykščio mitologinio mąstymo prie mokslinio pažinimo (šitą perėjimą visų pirma žymi filosofijos atsiradimas) buvo perversmas žmonijos sąmonės raidoje”.
Pirmykštė visuomenė ir jos sąmonė – tai labai ilgas ir sudėtingas laikotarpis. Palyginus su juo mums žinomas istorijos laikotarpis tėra visai nežymus.
Pirmykštės mitologinės sąmonės savitumui suprasti būtina nepamiršti dviejų dalykų: pirmykščių žmonių santykio su gamta ir jų tarpusavio santykių.
Pirmykščių žmonių poreikių tenkinimo būdas yra ne tiek ekonominis, kiek gamtinis. Šių žmonių pragyvenimas priklauso beveik vien nuo gamtinių procesų. Šie procesai visai nepriklauso nuo žmogaus valios, ir žmogus, remdamasis savo menku patyrimu tik stengiasi panaudoti tų procesų rezultatus. Žmogaus priklausomybė nuo gamtos dar tokia didelė, kad žmogus dar negali jai savęs priešstatyti, tad ir suvokia save kaip gamtos dalį.
Pasaulio daiktai žmogui dar nėra griežtai apibrėžti, jie nepastovūs, kiekvienas gali virsti bet kuriuo kitu. Pirmykštis žmogus remiasi tuo, ką jam sako jutimai, o šie neduoda nieko pastovaus, ir sąmonė neturi kuo remtis, negali nubrėžti griežtesnių linijų. Toks mąstymo būdas rudimentų forma yra išlikęs daugelyje vietų, ir dėl to šiuolaikiniam žmogui, civilizuotam, mitologija atrodo keista ir paslaptinga. Bet žiūrint to meto žmogaus gyvenimo sąlygų, jo patirties požiūriu, ji yra jo gyvenimo padarinys ir atspindys.
Žmogus suvokia pasaulį pagal analogiją su geriausiai jam žinomu dalyku – savo paties veikimu. Žmogus įžiūri „veikėjus” ir gamtos procesuose. Tokie veikėjai įžiūrimi iš pradžių pačiuose stebimuose reiškiniuose, įasmeninami patys paprasčiausi fiziniai daiktai (fetišizmas),...
Šį darbą sudaro 36694 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!