BABILONIEČIŲ RELIGIJA, babiloniečių ir asirų religija, sen. Mesopotamijos tautų religinių pažiūrų, gyvavusių IV – I t-metyje pr. Kr., visuma. Atsirado anksčiau ten gyvenusių tautų, pirmiausia šumerų ir akadų, religijų pagrindu ir toliau plėtojo jų politeistines, antropomorfines sistemas. Pagal pirmykščius tikėjimus, iš pradžių buvusi gėlo (Apsus) ir sūraus (Tiamat) vandens begalybė, iš kurios atsiradusios svarbiausiųjų dievų triados – dangaus, žemės ir vandenų valdovai Anus, Enlilis ir Ea bei astralinės dievybės – Šamašas, Sinas ir Ištar. Aplink Ištar ir jos vyrą Tamūzą, atgimstančios gamtos dievą, grupavosi gyvybinių gamtos jėgų kultai. Agrarinėms dievybėms priklausė pirmiausia Adadas ir augalijos dievas Ninurta. II t-mečio pr. Kr. pradžioje, kuriantis centralizuotai karalių valdžiai, į panteono viršūnę iškilo regioniniai dievai: Babilonijoje - Mardukas, Asirijoje – Ašūras, ši religija įgavo monoteizmo bruožų. VIII – VII a. pr. Kr. Babiloniją valdant asirams, Ašūras iškilo kaip vyriausiasis dievas. Dievai buvo vaizduojami žmogaus pavidalo, su jo savybėmis, statytos jų statulos, su kuriomis buvo siejama jų galybė (dėl to priešai jas vogdavo). Buvo tikima geraisiais ir blogaisiais demonais, turinčiais įtakos žmogaus gyvenimui. Žmogus, kaip dievų kūrinys, turįs sielą, kuri po kūno mirties keliaujanti į mirusiųjų pasaulį – niūrius amžinos tamsos namus - deivės Ereškigalės viešpatiją. Neradusios čia ramybės, mirusiųjų sielos klaidžiodavusios kaip dvasios tarp gyvųjų, juos kamuodamos, kol aukomis, užkeikimais būdavo sugrąžinamos į Ereškigalės požemius. Sielos pomirtinis gyvenimas priklausęs tik nuo laidotuvių prabangumo, aukų, kurias giminės aukodavę dievams. Babiloniečių religija turėjo ir nuodėmės bei su ja susijusios bausmės sampratą. Bausmė lietė tik žemiškąjį gyvenimą, o jos išvengti buvo galima nuodėmės išpažinimu, maldomis, aukomis. Svarbų valdmenį vaidino žyniai ir žynės, kaip žmogaus ir dievo tarpininkai. Jie vadovavo apeigoms, ypač aukojimo; joms būdinga griežtas formalizmas. Savo pareigas žyniai ir žynės ėjo šventyklose, kurios buvo ne tik maldos namai, ne tik religinis, bet ir intelektualinio gyvenimo, mokslų centras. Dauguma švenčių buvo susijusios su gamtos gyvenimu, žemdirbyste,...
Šį darbą sudaro 2711 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!