Senoji literatūra suteikia galimybę praeityje rasti bei plėtoti vertybes, kurios būtų svarbios dabartyje

Senoji literatūra suteikia galimybę praeityje rasti ir plėtoti vertybes, kurios būtų svarbios dabartyje. Pagrįskite šią mintį arba ją paneikite.
Ši įskaitos potemė yra lyg lakmuso popierėlis, išryškinantis naująją lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą. Prisipažinsiu, praėjusiais mokslo metais buvo sunkių momentų, kai reikėjo skaityti sunkius senosios literatūros tekstus, netgi autorių asmenvardžiai yra sunkūs: Husovianas, Sarbievijus ar Radvila Našlaitėlis. Prieš dvejus metus nebūčiau net pagalvojusi, kad šie autoriai gali būti kaip nors susiję su Lietuva, o šiandien esu pasiruošusi įrodyti, kad senoji literatūra yra tinkamas pavyzdys šiuolaikiniam žmogui, nes iš senosios literatūros galime pasimokyti iš naujo ugdyti meilę savo gimtajai kalbai, kuriai gresia pavojus išnykti, galime pasimokyti patriotizmo, kuris šiandien yra pamintas, taip pat iš senosios literatūros galime pasimokyti darbštumo. Tai yra tik trys vertybės, kurias pasirinkau aptarti plačiau, o visoje senojoje literatūroje glūdi dar daugiau vertybių, kurios mums jau darosi svetimos, o turėtų būti artimos.
Lietuvių tautą kėsintasi sunaikinti ne vieną kartą: rusų ir vokiečių okupacijos keitė viena kitą, vieni okupantai išėjo, o kiti jau veržėsi iš paskos; istorija liudija, kad 1941 m. lietuviai net nebežinojo, kurie okupantai ateina, tad pasitikdami juos naudojo tiek sovietų, tiek nacių ženklus – svastika ir pjūklas kabojo šalia. Ir kaip visi okupantai bandė sunaikinti tautą? Per gimtosios kalbos sunaikinimą. Tačiau lietuviai sugebėjo pasipriešinti visiems okupantams ir sugebėjo išsaugoti savo gimtąją kalbą. Ryškiausias lietuvių pasipriešinimo pavyzdys – spaudos draudimo metais veikęs lietuviškos spaudos gabenimas per sieną. O jei pažvelgtume į dar senesnius laikus, į XVI a. – rastume Mikalojaus Daukšos garsiąją ,,Postilės prakalbą į malonųjį skaitytoją“, kur jis sako, kad Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!