Selmo samprotavimų apie tėvų gadynę interpretacija

Selmo samprotavimų apie tėvų gadynę interpretacija Kristijono Donelaičio epinė poema „Metai“ yra pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrinys. Kaip ir įprasta epinėms poemoms, kūrinyje aprėpiama tautos gyvenimo visuma. Tautą čia reprezentuoja būrai. Kūrinyje kalbama bendražmogiškomis temomis: apie Dievą, žmogaus gyvenimą, tautiškumą – tai, kas domino žmones visais laikais. Ištraukoje labiausiai akcentuojamas tautiškumas. Tai K. Donelaičiui yra viena iš aukščiausių vertybių, todėl jis būro Selmo lūpomis piktinasi dėl savų tradicijų atsižadėjimo, gailisi prabėgusių laikų: „Ak, kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės“. Selmas retoriniu kreipiniu kreipiasi į tuos dingusius laikus, kurie vertinami kaip moraliai tvirtesnis, darnesnis pasaulis, (stilistinė klaida) pavyzdinis laikas. Selmas pateikia prūsų, kurie išmoko kalbėti vokiškai, pradėjo nešioti kurpes ir sopagus (batus), atsisakė savo tradicijų ir dėl to nutautėjo, pavyzdį kaip tai (stilistinė klaida), kas laukia ir lietuvių būrų, jei jie negerbs savo papročių. Ištraukoje svarbus tautinės tapatybės ženklas yra ne tik kalba, bet ir lietuviška apranga, apavas: „Klumpės <...>/ Rods taip jau lietuvninkams nešiot nepritinka“. Selmas neigiamai žiūri ir kritikuoja būrus, perėmusius svetimtaučių madas ir nebenešiojančius vyžų. Selmas piktinasi tuo, kad moralinės vertybės būrų gyvenime yra pakitusios ir jiems Dievas tampa vis mažiau svarbus. Būrai, neatsparūs išorinio pasaulio poveikiui, susižavi svetimomis madomis, bažnyčią iškeičia į karčemą: „Į bažnyčią vos išgirst ką kyšteria galvas,/ O paskui tuo žaist ir šokt į karčemą bėga“. Karčema tampa nemoralumo, moralinio degradavimo simboliu. Tai – žemiškų malonumų buveinė, kur renkasi dvasiškai skurdūs žmonės. Laikas ištraukoje perteikiamas kontrasto principu: anksčiau ir dabar. Anksčiau žmonės buvo geresni, nors neturėjo mokyklų ir nepažino „nei pybelių, nei katgismų“, bet labiau gerbė Dievą, šventomis dienomis visada eidavo į bažnyčią. Dabar plinta vokiečių kalba ir prancūziškos manieros, būrai bėga į karčemą ir girtuokliauja. Selmas atvirai ir griežtai prieš tai pasisako. Jis aiškiai leidžia suprasti, kad pasimeldus nederėtų eiti į smuklę. Būras su nostalgija prisimena tuos laikus, kai tėvai gyveno pagal „šventus mokslus“, duotus Dievo. Praeities ir dabarties kontrastas sukuria ir erdvę. Ji yra uždara, apima tik kaimą Vyžlaukio valsčiuje. Selmas – kaimo religijos mokytojas. Jis perteikia paties K. Donelaičio pasaulėžiūrą į žmogaus dorovines nuostatas, akcentuoja lietuviškumo ir religingumo vertę. Ištraukoje jaučiami didaktiniai elementai (reikėtų parašyti, kur). Selmo kalboje ryškus praeities ir dabarties kontrastas gali priversti kitus būrus susimąstyti. Problemos, apie kurias kalbama ištraukoje, buvo itin aktualios tuometinei Mažajai Lietuvai. K. Donelaitis, šia ištrauka įamžindamas senojo gyvenimo būdo supratimą, suformavo tikrojo lietuvio elgesio kodeksą. Tikras lietuvis turi būti religingas, mylėti, gerbti ir saugoti savo gimtąją kalbą bei papročius. To mums visiems dar reikėtų pasimokyti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!