Kristijono Donelaičio "Metų" ištraukos interpretacija (Pričkaus samprotavimai apie žmogaus amžių)

K. Donelaitis – pirmojo grožinio kūrinio lietuvių kalba autorius, gyvenęs 18 amžiuje Mažojoje Lietuvoje. Poemoje rašė apie būrų gyvenimą. Donelaitis atspindi švietimo epochai svarbią proto ir mokslo galią. Ištraukoje jis kalba seniūno Pričkaus lūpomis apie žmogaus amžių. Iš ištraukos paaiškėja, kad rašytojas ne visus amžiaus tarpsnius vertina vienodai. Šioje interpretacijoje bandysiu įrodyti, kad Kristijonas Donelaitis nevertina jaunystės ir vaikystės.
„Metuose“ aprėpiamas visas žmogaus gyvenimas – nuo vaikystės iki senatvės, tačiau Donelaitis nevertina vaikystės. Rašytojas pasirenka Pričkų pasakojimui apie vaikystę ir jaunystę, nes jis yra subrendęs, daug patyręs ir matęs žmogus. Vaikystės vaizdai aprašyti labai tikroviškai. Vaikai bando pamėgdžioti suaugusiuosius. Pavyzdžiui. Mergaitės mėgdžioja savo mamas, rūpinosi lėlėmis, lyg jos būtų tikros: „Bet mergaitės pačios dar privalydamos auklių/ jau iš lopų margas sau lėles madaravo, ir aukodamos ant alkūnių garbino bostrą“. Iš savo žaidimų vaikai pradeda mokytis. Tačiau pasakotojas neįvertina šių žaidimų prasmės, naudos, mano, kad žaidimai yra tik laiko švaistymas.
Pričkus, mąstydamas apie žmogaus vaikystę, dažnai kartoja. Kad visi gimė tokie pat, kad būrų ir ponų vaikystė yra vienoda – pilna nerūpestingumo ir džiaugsmo, bet tuo pačiu pilna vargo: „ Juk ir ponų vaikesčiai, taip jau per subinę gauna, kad jie kaip kiti vaikai į patalą mežą “....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!