Seklieji ir poliniai pamatai

Projektuosime sekliuosius ir polinius pamatus pramoninam vienaaukščiui pastatui. Jis bus trijų angų po 18 m. Visose angose bus įrengti tiltiniai kranai. Kolonų žingsnis, tiek vidinių, tiek ir kraštinių, pastate 6 m. Kolonų aukštis – 9,6 m, plotis – 0,4 m, ilgis – 0,6 m.
1) nustatome grunto fizinius rodiklius; 2) nustatome apkrovų derinius; 3) apskaičiuojame pamato pado matmenis; 4) apskaičiuojame pamato nuosėdį, kurį palyginame su norminėmis reikšmėmis.
1) nustatome grunto fizinius rodiklius; 2) nustatome apkrovų derinius; 3) apskaičiuojame pavienio poliaus atlaikymo galią; 4) apskaičiuojame polių grupės laikomąją galią; 5) apskaičiuojame polinio pamato sėdimus, kuriuos lyginame su norminėmis reikšmėmis.
Natūralaus grunto vienetinis svoris γ=16, tai gruntas – smėlis.
Paskaičiuosime tokius grunto rodiklius:
• Grunto poringumas:
• Poringumo koeficientas
• Grunto prisotinimo vandeniu laipsnis
, tai gruntas mažai drėgnas.
• Granuliometrinė sudėtis, kai dalelių mm:
5
5-2
2-1
1-0,5
0,5-0,25
0,25-0,1
0,1
-
3,0
5,0
12,0
20,0
25,0
35,0
Išvada: gruntas – dulkinis, mažai drėgnas, vidutinio tankumo smėlis.
1.2. Vidinės kolonos apkrovų deriniai
Duotąjį seklųjį pamatą veikia statinio konstrukcijų savasis svoris, tiltinis kranas ir vėjas. Apkrovų deriniai sudaromi pagal STR 2.05.04:2003.
Pamatai projektuojami pagal geotechnines kategorijas, geotechninius pavojus bei pažeidimo lygį. Naudosime tik vieną iš kategorijų.
Pamato matmenų parinkimui naudosime charakteristinių apkrovų derinį, kurio bendra išraiška:
Čia: Gk,j – nuolatinių apkrovų charakteristinės reikšmės;
Qk,1,Qk,i – vyraujančių ir kartu veikiančių apkrovų kintamų apkrovų charakteristinės reikšmės;
Ψ0,i – kintamų apkrovų suderinimo koeficientas.
Sekliuosiuose pamatuose išskiriame tokius derinius:
1. maksimali ašinė jėga ir ją atitinkantis lenkimo momentas bei skersinė jėga;
2. maksimalus lenkimo momentas, jį atitinkančios skersinė bei ašinė jėgos;
3. maksimali skersinė jėga, jai atitinkantys lenkimo momentas bei ašinė jėga.
Užduotyje pateiktos skaičiuojamosios apkrovos, norint gauti charakteristines, jas dalijame iš perkrovos koeficiento (nuolatinėms apkrovoms – 1,35, laikinoms – 1,3).
Gautos tokios charakteristinės apkrovos:
Kolona
Nuo denginio ir kolonos savojo svorio
Nuo krano
Nuo vėjo
Mmax
Stabdymo
N
M
Q
N
M
Q
M
Q
M
Q
Vidinė
926
-
-
392
±39
±26
±9
±4
±65
±7
Sudarome pirmąjį derinį: nuolatinė apkrova, vyraujanti – kranas, Ψ0,i=0,6 vėjui.
Sudarome antrąjį derinį: nuolatinė apkrova, vyraujanti – vėjas, Ψ0,i=0,7 kranui.
Sudarome trečiąjį derinį:
Tolimesniuose skaičiavimuose naudosime tokius derinius:
Nmax
Qat
Mat
Mmax
Nat
Qat
Qmax
Nat
Mat
1318
±34,2
±87
±98,6
1156,3
±28
±28
1156,3
±98,6
1.3. Vidinės kolonos pamato pado matmenų skaičiavimas
Pamato pado matmenis parinksime priartėjimo keliu. Nežinome tikrojo grunto stiprio, nes jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!