Juostiniai pamatai ir juostinių pamatų konstrukcija

Įvadas Pastatas- tai antžeminis įrenginys, turintis vidinę erdvę, skirtą gyventi, dirbti ir teikiančią vienokius ar kitokius žmogaus visyomenės poreikius, vidinė pastato erdvė dažniausiai būna suskirstyta į atskiras patalpas. Patalpų, kurių grindys yra viename lygtje, visuma sudaro pastato aukštį. Šios ir kitos patalpos yra pastato tūrio ir plano elementai arba dalis, pastato kevalą sudaro tarp savęs surištos konstrukcijos. Tai savarankiški pastato elementai, kurių kiekvienas turi savo paskirtį: pamatai, sienos, perdangos, stogas ir kt. Pastato elementai susideda iš atskirų mažų elementų, pagamintų iš anksto- statybinių gaminių, atvežamų į statybvietę (surenkamieji pamatų blokai, plokštės, stogo elementai ir kt.), arba gaminama (statoma) vietoje iš statybinų medžiagų. Konstrukciniai pastato elementa skirstomi į laikančius ir atitvarinius. Toks skirstymas susijęs su šių elementų paskirstymu ir priklauso nuo jų elgsenos pastato struktūroje, perimant ir atlaikant vienokius ar kitokius poveikius ir apkrovas, jų derinius, veikiančius ir statomą, ir ekspoatuojamą pastatą bei jo konstrukcijas. Pastato laikančiųjų konstrukcinių elementų arba, kaip vadinama, laikančiųjų konstrukcijų paskirtis- atlaikyti įvairias apkrovas ir kitokius išorės poveikius, kurie gali atsirasti pastate ir per pamatus juos perduoti grunti. Pamatai- tai požeminiai konstrukciniai pastato elementai, kurie perima visas viršuje esančių vertiklaiųjų laikančiojo pastato skeleto (karkaso) konstrukcijų apkrovas ir perduoda jas pagrindui. Grunto masyvas, atlaikantis pastato su visomis jį veikiančiomis apkrovomis svorį, vadinamas natūraliu pagrindu. Jeigu natūralus pagrindas yra silpnas ir neatlaiko pastato slėgio, jis stiprinamas, įrengiant dirbtinį pagriną- gruntinį arba polinį. Gruntai taip pat sutvirtinami naudojant cemento skiedinį. Pamatai Pamatas – tai pastato ar statinio dalis, kuri perduoda jų apkrovas į pagrindą. Pamatai pagal sąlyčio su pagrindu pobūdį skirstomi į: 1) Sekliuosius. Jie statomi iškastoje duobėje, kuri, pastatčius pamatą, užpilama gruntu ir sutankinama. Tokie pamatai perduoda pasteato pakrovą pagrindui padu. Sėkliųjų pamatų gylis dažniausiai būna ne didesnis kaip 3-5 m. 2) Polinius. Pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda polių galais ir šonais, reikalingi ten, kur geras gruntas yra giliai). 3) Giliuosius. Pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai. Jie pastato aprovą pagrindui perduoda padu ir šonais. Pagal pastato konstrukcija pamatai gali būti: 1) juostiniai, atskirieji (pavieniai) 2) ištisiniai po visu pamatu. Juostiniai pamatai Po ištisinėmis sienomis pamatai daromi nepertarukiamos juostos pavidalo, todėl vadinami juostiniais. Juostiniai pamatai būna dviejų rūšių: 1) pamatai po sienomis 2) pamatai po kolonomis Juostinių pamatų konstrukcijos Sienų juostiniai pamatai daromi monolitiniai ir surenkamieji. Monolitiai gelžbetoniai naudojami retai. Juostinių pamatų konstrukcija susideda iš dviejų elementų: betoninio ar gelžbetoninių, pado bloko (papėdės) ir betoninių pamatų blokų, kurie kartu būna ir rūsio siena. Tokie pamatai gali būti lygiagretūs arba susikertantys. Surenkamieji sienų juostiniai pamatai (1- betoninis pado blokas, 2- gelžbetoninis pado blokas) Pamato pado blokai gali būti vientiso skerspjūvio, briaunoti ir tuštyminiai. Jų betono klasė B15. dažniausiai naudojami trapecinio skerspjūvio pado blokai. Pamato padas, keičiant jo įgilinimo gylį, daromas laiptuotas. Pakopos aukščio ir jos ilgio santykis turi būti ne mažesnis kaip 1:2 rišliems gruntams ir ne mažesnis kaip 1:3 nerišliems gruntams. Jų apatinis ruožas armuojamas tinklu. Pado blokai gali būti dedami išilgai sienos, glaudžiant vienas prie kito arba paliekant tarpus. Juostiniai pamatai su tarpais daromi tada, kai stiprus gruntas, kai grunte gali susidaryti arkos efektas ir pasiskirstyti pado bloko slėgis. Pado bloko unifikuotas ilgis l yra 2380 ir 1180, o plotis b- kartotinis 200mm. Plotis b=אN/[l0(Rg-ץmdf)] čia א=0,7… 0,9- koeficientas, kuriuo įvertinamas tarpuoto pamato arkos efektas; N- apkrova, tenkanti l0 ilgio sienos ruožui; l0 – atstumas tarp pado blokų centrų; ץm- betono ir ant pamato pado esančio grunto vidutinis vienetinis svoris; df- pamato įgilinimas. Kai gruntas silpnas, rekomenduojama daryti gelžbetoninius monolitinius juostinius sienų pamatus, Monolitiniai sienų juostiniai pamatai (2- gelžbetoninis pado blokas) o kai gruntas stiprus, galima pamatus daryti iš smulkių betoninių blokų, natūralaus akmens arba nearmuoto betono. Monolitiniai sienų juostiniai pamatai (3-monolitinis gelžbetoninis pamatas, 4- monolitinis betoninis pamatas) Pastaruoju atveju pado iškyšulio ilgio c ir pamato gylio hf santykį reikia imti tokį, kad įtempimų pasiskirstymo pamate ribinis kampas α= 50.. 650. Šio kampo didumas priklauso nuo pamato medžiagos stiprumo ir grunto reakcinio slėgio didumo. Kai medžiagos silpnesnės, kampas turi būti didesnis. Surenkamųjų pamatų blokai tipizuoti. Tam nustatyti perduodamų apkrovų intervalai ir tam tikri intervalai. Kuriais keičiami blokų matmenys. Skiriamios apkrovų grupės: 0,15; 0,25;0,35 ir 0,45 Pa. Lietuvoje gaminamų pado blokų galimi matmenys pateikti lentelėje: Industrinių gaminių katalagose blokai žymimi raidėmis ir skaičiais: raidės rodo elemento tipą, skaičiai- matmenis ir laikomąją galią (FL 6.12-4, FL- juostinis pamatas, 6- pamato plotis (600mm), 12- ilgis (1180mm), 4- ketvirtos grupės laikomoji galia (R= 0.45MPa)). Kolonų juostinių pamatų konstrukcija Juostinis kolonų pamatas paprastai yra monolitinis gelžbetoninis tėjinis su lentyna apačioje. Jis gali būti atskiras po kolonų eile arba kryžminis, Kolonų monolitinių juostinių pamatų fragmentas Kai reikia suvienodinti statinio dalių nuosėdį. Pamatų betono klasė ne žemesnė kaip B15. Parenkant pamato briaunos plotį b, atsižvelgiama į kolonų skerspjūvio matmenis. Plotis padidinamas tose vietose, kur turi būti lizdai surenkamoms kolonoms įtaisyti. Pamato aukštis hf ir jo briaunos aukštis daromas toks, kad juostinis pamatas būtų pakankamai standus. Pamatas laikomas standžiu, kada jo nuosėdis įvairiose ruožuose skiriasi ne daugiau kaip 1/1000 atstumo tarp kolonų ašių. Pado plotis bf ir skerspjūvio aukštis hff nustatomas taip pat kaip ir kolonos atskiro pamato. Plotis bf parenkamas pagal grunto po pamatu deformacijų, o aukštis hff – pagal atsparumo praspaudimui bei skersinei jėgai skaičiavimo rezultatus. Kirpimo įtempimus, kuriuos sukelia reakcinis grunto slėgis, turi perimti pado betonas be skersinės armatūros. Pamato briauna armuojama suvirintais arba surištais strypynais: apatinės ir viršutinės išilginės armatūros klasė A-III. Kolonų monolitinių juostinių pamatų armavimas; skaičiuojamosios schemos Jei reikia sumažinti atsiveriančių plyšių plotį, naudojama A-II klasės armatūra: kai briaunos plotis b≤400mm, turi būti ne mažiau kaip du; kai 400

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!