Pamatai ir pagrindai

1.1. Pagrindų ir pamatų tipai. Skirstomi: natūralius ir dirbtinius. Natūralus –nat. GR, kurio stiprumas pakankamas priimti pastato apkrovas ir užtikrinti normalų jo eksploatavimą. Silpno (dirbtinio) GR stiprumą galima padidinti. GR skirstomi į stiprius ir silpnus sąlyginai, nes pagrindo stiprumas priklauso ne tik nuo jį sudarančio GR savybių, bet ir nuo pastato k-jos jautrumo nevienodiems pamatų sėdimams. Pamatai skirstomi į sekliuosius, polinius ir giliuosius. Seklieji: statomi iškastoje duobėje, po to užpilami. Jie perduoda pastato apkrovą pagrindui tiktai padų, gylis 3-5m. Poliai: kalami į GR. GR apie juos sutankėja, apkrovą pagrindui poliai perduoda padu ir šonais, ilgis 6-12m. Gilieji: santykinis gylis d/b2. Įrengiami GR arba į jį įgilinami, apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais. 1.2. Pagrindų ribiniai būviai (RB). Pagrindai ir pamatai skaičiuojami RB metodu pagal dviejų grupių ribinius būvius. I grupės RB apibūdinama laikomoji galia ir pastovumas, II grupės RB –pagrindo ir pastato tinkamumas normaliai eksploatuoti. Pagrindo RB pasiekiamas tada, kai pasiekiamas pastato k-jos RB. Pagrindas ir pamatas sudaro nedalomą vienetą, jie veikia vienas kitą, jų deformacijos bendros. Reikia apriboti deformacijas, pamatų matmenys parenkami tokie, kad būtų patenkinama sąlyga ssu; s -skaičiuojamoji deformacija, su – ribinė tos deformacijos reikšmė. Laikomosios galios RB: NI0cFu/n; NI0 – skaič pagrindui perduodama jėga, Fu –RB laikomoji galia, c –pagrindo darbo sąlygų koef, n –pastato patikimumo koef. 1.3. Apkrovos, deriniai, apkrovimo schemos. Projektuojant reikia turėti išsamius duomenis apie pagrindą ir pastatą: GR savybės, geologiniai procesai, hidrogeologinės sąlygos. Mechaninių savybių rodikliai: sankabumas c ir vidinės trinties kampas , deformacijos modulis E ir skersinės deformacijos koef , GR vienetinio svorio rodiklis . Naudojami skaičiuojamieji GR savybių rodikliai, jie gaunami norminius rodiklius padalijus iš GR patikimumo koef. g. Kai skaičiuojama pagal deformacijas g1, pagal laikomąją galią: sankabumo g1,5, vidinės trinties kampo smėliams g1,1, moliniams GR g1,15, vienetinio svorio g1,0. Pagrinda skaičiuojant pagal deformacijų ribinius būvius, apkrovas reikia dalinti iš apkrovos patikimumo koef f: apkrovoms nuo k-ijų masės f1,1, tiltinio krano ir vėjo apkrovoms f1,2. Apkrova, perduodama per pamatus į pagrindą, t.b. apskaičiuota pagal pastato statinę schemą. Apkrovos derinys: nuolatinės ir laikinos ilgalaikės ir trumpalaikės apkrovos. Apkrovų vienalaikio veikimo tikimybė įvertinama apkrovų derinio koef d. 1.4. Bendros deformacijos. Ribinės reikšmės. Tipai: 1)vieno pamato nusėdimas 2)pastato vidutinis nusėdimas 3)gretimų kolonų ar sienų pamatų santykinis nusėdimų skirtumas 4)pamato arba pastato posvyris 5)pastato santykinis įlinkis 6)įlinkusio pastato kreivis 7)pastato sąsūkos santykinis kampas 8)pamato arba viso pastato horizontalus poslinkis. Pastato vid nusėdimas skaičiuojamas remiantis ne mažiau kaip 3 tipiškų pamatų, išskirtų pagal pagrindo GR sluoksniavimąsi ir savybes, apkrovų didumą ir pobūdį, pamato tipą, jo pado didumą ir formą, nusėdimus: sms1A1+ s2A2+...+ snAn/A1+A2+...+An; s1, s2, s3 –vieno atskiro pamato nusėdimai, A4, A2, A3 –tų pamatų plotai. Gretimų pamatų santykinis nusėdimų skirtumas: s/l(s1-s2)/l; s1, s2 –gretimų pamatų nusėdimai, l –atstumas tarp pamatų ašių. Ribinės reikšmės nustato projektinė organizacija, atsižvelgdama į pastato k-jos ar atskirų jos elementų laikomosios galios atsargą ir t.t. 1.5. Priemonės nuosėdžiams sumažinti. Paprasta ir efektyvi priemonė nusėdimams suvienodinti yra GR tankinimas. Galima įrengti smėlio paklotą. Dažniausiai taikomos k-nės priemonės, kurios mažina pastato k-ijų jautrumą nevienodiems sėdimams: k-ijų stiprinimas, standinimas arba liaunumo didinimas. Erdvinis standumas didinamas įrengiant juostinius ar kryžminius pamatus po kolonų eilėmis arba ištisinį pamatą po visu pastatu. Pastato standumas didinamas sudalijus nusėdimo pjūviais į atskirus blokus, kurie gali būti standžiais ir mažai jautriais nevienodiems nusėdimams. Siekiant išvengti nevienodu nusėdimų žalingos įtakos, statomi liauni karpytų k-ijų pastatai. 2.2. SP gylis. Pamato gylis parenkamas pagal techninius ir ekonominius reikalavimus. Mažiausias konstr gylis 0,5m žemiau projektinio planiruoto žemės paviršiaus, 0,2-0,5m žemiau rūsio grindų, 0,1-0,5m į pagrindu pasirinktą laikantįjį GR sluoksnį. Sezoninis įšalo gylis: dfkhdfn; kh –temp koef, dfn –norminis sezoninio įšalimo gylis. dfnd0tm’; d0 –įšalo gylis cm, tm -neigiamų mėnesio vidutinių temp per žiemą absoliutinių reikšmių suma. Dydis d0 priklauso nuo GR: moliams ir priemoliams d023, priesmėliams d028, žvyriniams smėliams d030, gabaliniams GR d034cm. 2.3.Pamato gylio parinkimas pagal geol. sąlygos. 4 Tipiniai pagrindo pjūviai: 1.Kai nuo žemės paviršiaus storu sluoksnių slūgso stiprus GR. 2.Nuo žemės paviršiaus storu sluoksniu slūgso silpnas GR. Sekliųjų pamatų projektuoti negalima, geriau poliniai arba gilieji pamatai. 3.Žemės paviršiuje slūgso silpno GR sluoksnis, o giliau –storas stipraus GR sluoksnis. Geriausia pamatą įgilinti per visą silpno GR sluoksnį, jį statyti ant stipraus GR. 4.Žemės paviršiuje slūgso stipraus ir silpno GR sluoksniai, o giliau –storas stipraus GR sluoksnis. Geriausia jį įgilinti mažai ir statyti ant viršutinio stipraus GR sluoksnio. Nerekomenduojama pamatus įgilinti žemiau gruntinio vandens lygio, nes reikės imtis papildomų priemonių apsaugoti pamatus. 2.4.Pamato gylio parinkimas šalia esamų pamatų. Rekomenduojama įrengti vienodame lygyje su esamais pamatais. Kai projektuojame pastate yra rūsys, kurio grindys žemiau negu esamo pamato padas, jo sienos pamatą įgilinti galima taip, kad gretimų pamatų pado aukščių skirtumas būtų: ha(tg1+c1/1); a –atstumas nuo viršutinio pamato krašto iki žemyn nukasto šlaito apačios, 1 ir c1 –GR vidinės trinties kampo ir sankabumo skaičiuojamosios reikšmės, 1 –vidutinis įtempimas po viršutinio pamato pado. Kad nepažeisti esamu pastato pamatų pagrindo pastovumą, gerai tinka plūnkiamieji poliai, gilieji pamatai, įrengiami tranšėjinės sienos būdu ir kt. Esama pamatą galima sustiprinti cementuojant, silikatinant, polimerinėmis dervomis, elektrocheminiu būdu. 2.5. Sekliųjų pamatų konstrukcijos. Daromi iš g/b, betoniniai, kartais akmenbetonio ar akmenų mūro. Klasifikacija: monolitiniai ir surenkami. Konstrukciniai tipai: 1.Atskiri kolonų pamatai. Monolitinis kolonos pamatas daromas laiptuotas su 1,2,3 pakopomis. Jų aukštis 300-400mm, 50mm kartotinis. Pamato pado matmenys t.b. 100mm kartotiniai. 2.Juostiniai sienų pamatai, susideda iš 2 tipų elementų: g/b pado bloko ir betoninių sienų blokai. Pado bloko skerspjūvis stačiakampis arba trapecinis. 3.Juostiniai kolonų pamatai: įrengiami, kai pagrindą sudaro silpni ar nevienodai suspaudžiami GR arba kai kolonas perduoda dideles apkrovas. 4.Ištisiniai pamatai. Būna: bebriaunė plokštė arba dėžiniai pamatai. 5.Masyvūs pamatai: perduoda pagrindui dideles koncentruotas apkrovas. Pagal standumą: standūs, pagrindui deformuojantis, nesideformuoja (mažai deformuojasi); liauni: deformuojantis pagrindui, linksta. 2.6. Skaičiuojamasis pagrindo stiprumas. T.b. patenkinama sąlyga: IIR; II –vidutinis įtempimas po pamato padu. Suradus apytikslį pamato pado ploti b, randamas skaičiuojamasis pagrindo stiprumas R, R(c1c2/k)[MkzbII+MqdII’+(Mq-1)dbII’+MccII]; c1 –pagrindo darbo sąlygų koef, priklausontis nuo GR savybių, c2 –pastato darbo sąlygų koef, priklausantis nuo pastato k-jos standumo ir pagrindo GR savybių, k –koef, priklausantis nuo GR savybių skaičiuojamųjų rodiklių nustatymo būdo, M, Mq, Mc –bemačiai pagrindo stiprumo koef, priklausantis nuo GR vidinės trinties kampo skaičiuojamosios reikšmės II, II ir II’ –GR žemiau ir aukščiau pamato pado vienetinio svorio svertinė skaič reikšmė, b –pamato pado plotis, kz –koef, įvertinantis pamato pado pločio įtaką pagrindo skaič stiprumui, d –pamato gylis nuo suplaniruoto žemės paviršiaus, kai be rūsio, (redukuotas): d1hs+hcfcf/II’; hs –GR sluoksnio virš pamato pado rūsyje storis, hcf –rūsio grindų storis, cf –rūsio grindų vienetinis svoris, db –rūsio gylis. GR savybių rodikliai II, cII, II imami svertiniai vid. GR sluoksniams po pamato padu 0,5b gylyje, kai b4m ir 0,33b gylyje, kai b>4m. Nustačius R reikšmė, vėl pagal ANII/(R-md); NII –ašinė jėga pamato viršaus lygyje, m –vidutinis pamato ir GR ant jo pakopų vienetinis svoris, randamas patikslintas reikalingas pamato pado plotas. 2.7.Pamato pado matmenų apskaičiavimas. Skaičiuojam priartėjimo būdu, tam reikia žinoti: 1)apkrovas pamato viršaus lygyje įvairuose pagrindinio derinio apkrovimo variantuose 2)pamato gylį ir aukštį 3)pamato pado formą (kraštinių santykį l/b) 4)pagrindo GR savybių skaič rodiklius II, cII, II. CENTRIŠKAI. Veikia 3 ašynės jėgos. Plotas A randamas ANII/(R-md); NII –ašinė jėga pamato viršaus lygyje, m –vidutinis pamato ir GR ant jo pakopų vienetinis svoris. Skaičiuojant pagal tą lygtį, randamas apytikslis reikalingas pamato pado plotas A. Žinant santykį l/b nustatomi jo kraštinių apytiksliai didumai: kvadratiniam pamatui l/b1, Albb2, bA’; stačiakampiam pamatui l/b, Ab2, bA/’; juostiniam pamatui l1, A1bb, bA. Po to skaičiuojam R. NECENTRIŠKAI. Skaičiuojam taip pat. Skaičiuojama pagal didžiausią pamatui perduodamą ašinę jėgą, neatsižvelgiant į lenkimo momentą, nes jo įtaką dažniausiai atsiveria leidžiamas įtempimų po labiau apkrautu pamato kraštu padidinamas iki 20. Jeigu lenkimo momentas labai didelis ir netenkinamos sąlygos, projektuojamas nesimetrinis pamatas. 2.8.Įtempimų diagrama trapecinė. Necentriškai apkrautus pamatus konstruoti ir jų pado matmenis parinkti reikia taip, kad įtempimų po pamato padu diagrama būtų trapecinė, artima stačiakampei, t.y. kad ekscentriškumas pamato pado lygyje būtų: eII0l/6. Pastatuose su didelė keliamosios galios tiltiniais kranais, atvirų estakadų kolonų pamatus, taip pat kaminų ir bokštinių statinių pamatus reikia projektuoti tokius, kad GR įtempimų po pamato padu trapecinės diagramos kraštinių įtempimų santykis būtų IImin/IImax0,25, tai pat, kai skaičiuojamasis pagrindo stiprumas Rl/6, įtempimų po pamato padu diagrama dviženklė, ties neigiama diagramos dalimi pamatas keliamas aukštyn. Pastatas neekonomiškas, galima projektuoti pastatams be tiltinių kranų, o įtempimų diagramos nulinė ordinatė nuo pamato pado lygyje t.b. ne toliau 0,25l, t.y.. apkrovos ekscentriškumas t.b. eII00,25l. Kai ekscentriškumas l/6

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!