Šeimos santykiai literatūroje (Šatrijos Ragana, Savickis, Kafka)

Šeima žmogui yra bene didžiausia atrama gyvenime. Šeimoje dažniausiai nuoširdžiai rūpinamasi vienas kitu, teikiama pagalba, o kartais jei prireikia šeimos nariai gali net pasiaukoti dėl vienas kito. Tokia tradicinė šeimos samprata, tačiau kartais atsiranda šeimų, kurių nesieja stiprūs tarpusavio ryšiai, žmonės jaučiasi nereikalingi vienas kitam, nesaugūs. Vis dėlto, turbūt kiekvienam žmogui yra svarbi jo šeima, kiekvienas trokšta gerų santykių joje. Galbūt todėl ši tema dažna literatūroje. Ji atsiskleidžia ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių rašytojos Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“,lietuvių modernisto Jurgio Savickio novelėje „Kova“ ir vieno žymiausių katastrofinės literatūros rašytojų, austroFranco Kafkos novelėje „Metamorfozė“ . Nors šiuos kūrinius sieja ta pati tema, tačiau juose išreiškiamas požiūris yra skirtingas, vienuose šeimos santykiai yra tobuli, o kituose priešingai - toksiški.
Idealūs šeimos santykiai yra vaizduojamiXIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių rašytojos neoromantikės Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“, kurioje pasakojama apie stiprų mamos bei vaikų ryšį, pagrįstą meile ir rūpesčiu. Jos apysaka „Sename dvare“ – autobiografinių motyvų turintis ilgesio ir paradimo kūrinys, parašytas gyvenimo pabaigoje. Ypatinga kūrinio nuotaika nulemta grįžimo į praeitį, pastangų susigrąžinti mylimus žmones. Šatrijos Ragana – vienintelė lietuvių rašytoja gimusi ir augusi dvare. Todėl apysakos veiksmas vyksta dvare. Mamatė Marija yra dvasinga bei jautri moteris, besąlygiškai mylinti savo vaikus ir savo laimę aukojanti dėl jų gerovės. Mamatei džiaugsmą teikia muzikavimas, bet ji tai daro retai, nes savo laiką skiria vaikams, bendravimui su jais ir jų auklėjimui. Ji stengiasi su vaikais praleisti kuo daugiau laiko: skaito jiems pasakas, moko prižiūrėti gėles irgražinti aplinką, taip diegdama jiems vertybes.Mamatė nori, jog jos vaikai būtų dori ir geri žmonės, aiškina jiems, jog žmogaus vertė priklauso ne nuo kilmės, o nuodoros. Marija nori, kad vaikai nepamirštų lietuvių kalbos, todėl neišleidžia Irusios gyventi pas vyro seserį Karusią, nes Karusia ir jos vyras Boleslovas yra tuščiagarbiai, sulenkėję miesčionys. Diegdama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!