Seimo pirmininko Artūro Paulausko kalbos analizė

Seimo pirmininko (teisininko) Artūro Paulausko kalba visuotiniame Teisėjų asociacijos narių susirinkime 2003 10 03. Gerbiamos teisėjos, gerbiami teisėjai, gerbiami jubiliejinio visuotinio Lietuvos teisėjų asociacijos narių susirinkimo dalyviai ir svečiai, kolegos! Sveikindamas nedidelio, bet labai svarbaus Lietuvos teisėjų asociacijos jubiliejaus proga, jaučiu, kaip nelengva atrasti žodžius, kurie būtų patys svarbiausi. Suprantu, kad kiekvieną kartą panašius jausmus išgyvena ir teisėjai, spręsdami konkrečias bylas ir ieškodami tinkamiausio atsakymo, tinkamiausio teisės normos pritaikymo, kad byla būtų ne tik išspręsta, o išspręsta vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo princi­pais. Todėl šia proga noriu prisiminti Konstitucijos žodžius. Konstitucija byloja, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o Lietuvos Respublikos teisėjų etikos taisykles antrina, kad jį įgyvendina teisėjai. Ar dažnai susimąstome, kiek daug prasmės šiuose paprastuose. o kartu ir labai įpareigojančiuose žodžiuose... Praėjo jau daugiau nei dešimt metų po Lietuvos valstybes atkūrimo. Mūsų valstybė, atkūrusi nepriklausomybę, ėmėsi teisės reformos ir kaip vieną svarbiausių tikslų įvardijo būtinybę užtikrinti piliečių teisių ir laisvių apsaugą. Esame bendruomenė, kurios žmonių teisės pusę amžiaus buvo pamintos. Šiandien Lietu­vos bendruomeninį gyvenimą turime grįsti dviem nuostatom: teisingumu ir teisėtumu. Tvirtos demokratijos valstybių istorija parodė, kad pagarba žmogaus teisėms tiesiogiai sąlygoja demokratijos lygį, o kartu ir piliečių gerovės augimą. Mūsų valstybės esminis teisinės reformos uždavinys yra nuosekliai užtikrinti prigimtines teises. Šiame procese, be abejonės, labai svarbus vaidmuo tenka ir teisėjams. Svarbus mūsų siekis buvo ir lieka – suderinti Lietuvos teisę su Europos teisės aktais, o tai pareikalavo ir dar pareikalaus ne tik profesinių pastangų, bet ir visų mūsų mentaliteto permainų. Dėl naujų Lietuvos kodifikuotų teisės aktų priėmimo ir jų įsigaliojimo didelės permainos įvyko ir Lietuvos teisėjų profesinėje veikloje, o įvairiapusis skirtingų valstybių teisėjų bendradarbiavimas dar labiau skatina naujai mąstyti ir veikti, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį Jau prieš šimtmečius ir dar seniau tiek Rytuose, tiek Vakaruose išminčiai svarstė ir galvojo, koks žmogaus ir įstatymo santykis. Šiandien, kai Lietuva žengia į iš esmės naują teisinės sistemos reformos etapą, aplinkybės verčia mus iš esmės naujai pažvelgti ir į daugiau nei dešimtmečius trunkantį Lietuvos teisėkūros procesą. Ne tik pažvelgti, bet ir sukurti naują, nes ankstesnė teisės aktų leidyba negalėjo pretenduoti į tokią, kokios iš mūsų tikisi dauguma Lietuvos žmonių. Kartu reikia pagalvoti ir apie naują periodą Lietuvos teisėjų asociacijos veikloje. Šis dešimties metų jubiliejus – puikus atskaitos taškas. Ypač turint omenyje, kad mūsų valstybė pasirinko iš esmės aiškų kelią į vieningą Europą. Tai naujų darbų ir išbandymų metas visiems. Todėl galiu pasidžiaugti, kad dar 1997 me­tais Lietuvos teisėjų asociacija buvo priimta į tarptautinę Teisėjų asociaciją, kad aktyviai dalyvauja Europos teisėjų asociacijos bei Baltijos teisėjų tarybos veikloje, kad bendradarbiauja su Lietuvos teisės ir kitais universitetais, užsienio valstybių ambasadomis, Teisingumo ministerija, Atviros Lietuvos fondu, kitomis institucijomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje. Tai rodo, kad per gana trumpą laiką Jūsų pasiekimus jau įvertino ne tik Lietuvoje. Švenčiant kiekvieną garbingesnį jubiliejų, paprastai aptariama, kas ir kaip buvo, kas pavyko arba nespėta įgyvendinti. Linkėdamas visos Lietuvos teisėjams toliau sėkmingai dirbti valstybės labui, nuoširdžiai tikiu, kad žvalgytis atgal turime tik tam, kad pasimokytume iš praeities klaidų ir gautume naudos iš brangiai įgytos patirties. Dėkoju už dėmesį. Artūro Paulausko kalba, pasakyta 2003-10-03 Teisėjų asociacijos narių susirinkime yra užrašyta. Tai buvusio prokuroro kalba, kurią aš priskirčiau prie monologinių, proginių kalbų rūšies, nes ji yra pasakyta Lietuvos teisėjų asociacijos jubiliejaus proga. Šiai kalbai būdingas pakilumas, emocingumas bei individualumas. Buvęs valstybės kaltintojas, Artūras Paulauskas teisėjų, visuotinio Lietuvos teisėjų asociacijos narių susirinkimo dalyvių, svečių bei savo kolegų akivaizdoje gražiais ir įtaigiais žodžiais pradėjo savo kalbą, kreipdamasis į visus susirinkusiuosius (savo klausytojus). Pasakytos kalbos tikslas – buvo pasveikti visus susirinkusius su jau minėto jubiliejaus proga visuotiniame Teisėjų asociacijos narių susirinkime 2003-10-03. Pats teksto autorius, kaip jau minėjau buvęs žymus teisininkas, Lietuvos generalinis prokuroras 1990-1995 metais, sukūręs savarankišką Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemą, įkūręs padalinius kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. 1995–1997 m. – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas. 1997 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. 1997–2000 m. vertėsi advokato praktika. 2000–2004 m. – VIII Seimo narys, VIII Seimo Pirmininkas, išrinktas pirmajame Seimo posėdyje 2000 m. spalio 19 d. 2002 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. Nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2004 m. liepos 12 d. ėjo laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Iš trumpo biografinio aprašymo, darau išvadą, kad A. Paulauskas užėmė ir dabar užima aukštą statusą visuomenėje, yra autoritetinga, pasižyminti kaip labai aukšto profesinio bei intelektinio lygio asmenybė. Kalbos adresatas taip pat yra žinomas – tai teisėjai, teisėjos, visuotinio Lietuvos teisėjų asociacijos narių susirinkimo dalyviai ir kiti svečiai. Taigi tekstas taip pat orientuojamas aukšto profesinio lygio adresatams. Kadangi kalbėtojas yra buvęs teisininkas, jo kalba, jei galima taip išsireikšti, „nėra svetima“ klausytojams, nes, kaip žinia, teisininkams būdinga savotiška terminologija, kuri kartais gali būti suprantama tik jiems. Kalbos tekste labai aiškiai išsiskiria pagrindinės kalbos dalys. Visų pirma, kreipimasis į klausytojus: „Gerbiamos teisėjos, gerbiami teisėjai, gerbiami jubiliejinio visuotinio Lietuvos teisėjų asociacijos narių susirinkimo dalyviai ir svečiai, kolegos!“. Antra, įžanga, kuria kalbėtojas aiškiai nurodo, kokia proga jis šią kalbą sako. Kalbėtojas pradeda savo kalbą pirmuoju asmeniu, taip išreikšdamas klausytojų jausmų supratimą (jaučiu suprantu...). Ieškodamas tinkamų žodžių savo kalbai, jis palygina save su teisėjais, lyg įsijausdamas į jų „vaidmenį“, kurie taip pat išgyvena panašius jausmus „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!