Šeima bei šeimos pedagogika

* ruošti vaikus savarankiškam gyvenimui.
4. Suvokti vaikų ugdymo šeimoje esmę, tikslus ir uždavinius.
Auklėjimas, tai asmenybės ugdymas, jos prigimties plėtojimas, dorinimas (Z. Bajoriūnas).
Auklėjimas yra vaikų ir tėvų sąveika vertybių pagrindu.
Reikia auklėti vaiką taip, kad jis pasidarytų neimlus blogiems pavyzdžiams. Svarbi pačių tėvų dorovinė pozicija. Šeimos ir aplinkos pavyzdžius vaikas pasirenka pats arba juos atmeta. Tėvai auklėdami vaiką turi būti įsitikinę savo idėjų teisingumu, jų atitikimu gėrį.
Auklėti vaiką reiškia:
1) Tobulinti jo prigimtį
2) Dorinti asmenybę
3) Bendradarbiauti su juo vertybių pagrindu
4) Tikslingai organizuoti visos šeimos gyvenimą ir elgesį.
Sprendžiant vaikų auklėjimo šeimoje uždavinius, tėvai turėtų laikytis bendrų psichologinių – pedagoginių reikalavimų:
1) Pats bendriausias šeiminio auklėjimo uždavinys – pasiekti, kad jis būtų organiškai individualus.
2) Vaikas turi vystytis ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp bendraamžių.
3) Vaikas turi būti auklėjamas nuolat jam bendraujant su gamta.
5. Analizuoti šeimos tyrimo metodus.
Šeima tyrinėjama įvairiais aspektais:
1) Edukologinis aspektas (vaikų socializacija, tėvų švietimas)
2) Psichologinis a. (šeimos narių gyvenimo psichologiniai ypatumai)
3) Psichoterapinis a. (šeimos psichinė sveikata)
4) Demografinis a. (šeimos rodikliai, kokybiniai ir kiekybiniai pokyčiai)
5) Ekonomikos a. (šeimos ištekliai)
6) Teisinis a. (teisinis šeimos narių santykių reguliavimas)
Šeimos tyrimo metodai gali būti klasifikuojami įvairiais požiūriais
1) Laiko požiūriu (trumpalaikius, ilgalaikius, tendencijų tyrimus)
2) Tiriamųjų imties požiūriu (vienos šeimos tyrimai; statistiškai patikimo skaičiaus šeimų tyrimai; masiniai ir visuotiniai tyrimai.
Vienos šeimos tyrimas – itin vertingas ir sudėtingas, teikiantis daug informacijos, tačiau sunkiai organizuojamas, todėl yra itin retas. Labiausiai paplitę ir lengviausiai organizuojami – statistiškai patikimo skaičiaus žmonių tyrimai. Masiniai tyrimai dažniausiai organizuojami pagal tarptautinius projektus.
3) Tyrėjo dalyvavimo tyrimo situacijoje požiūriu skiriamas konstatuojamasis tyrimas ir eksperimentas.
Konstatuojamojo tyrimo metu, tyrėjas maksimaliai stengiasi išvengti įtakos tiriamiesiems.
Eksperimentas – tai tyrėjo tiesiogiai valdomas tyrimas
4) Kontakto su tiriamaisiais požiūriu skiriami tiesioginiai ir netiesioginiai metodai.
Tiesioginiai, kai tyrėjas bendrauja su tiriamuoju ,,akis į akį“.
Netiesioginis – telefonu, susirašinėjant, per tarpininkus.
5) Teorijos ir praktikos požiūriu tyrimas gali būti teorinis ir empirinis.
Teorinis – juo siekiama nagrinėti tarpusavyje susietus mokslo faktus ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!