Savižudybės problema ir analizė

Apibrėžti, kas tai yra savižudybė, literatūra ypatingai daug dėmesio neskiria, nes tai yra visiems gana aiškus ir suvokiamas dalykas. Kiekvienas iš mūsų išgirdęs žodį „savižudybė“, nutikusį įvykį įsivaizduojame panašiai.
Pagal „Sociologijos žodyną“ (1993) savižudybė – tai tyčinis savo gyvybės nutraukimas.
Tikriausiai niekas neprieštarautų, kad savižudybė pirmiausia yra visus ryšius su gyvenimu praradusio žmogaus nevilties aktas. [9] Bet, pasak E. Durkheim’o, “iš tikrųjų žmogus tebėra susietas su gyvenimu net ir paskutinę akimirką, bet tai nesukliudo jam iš gyvenimo pasitraukti; beje, visi atvejai, kai gyva būtybė savo valia atsisako to, kas jai buvo brangiausia, neabejotinai turi esmingų bendrų bruožų”. [1, 5] Visoms galimoms šio lemtingo atsisakymo formoms būdinga tai, kad toks poelgis yra aiškiai apgalvotas, apsvarstytas; nežiūrint į tai, kokie to poelgio motyvai, prieš save pakėlęs ranką žmogus, veiksmo akimirką žino, kokia bus šio veiksmo baigtis. Tai ypatybės, kurios skiria savižudybę nuo kitų atvejų, kai žmogus eina mirties link nesąmoningai; pvz.: kareivis stoja mūšio lauke, netyčinis iškritimas per langą ir pan.
Iš šio apibrėžimo galima suprasti, jog savižudybė užima tam tikrą vietą doroviniame žmogaus gyvenime.
Savižudybė – sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimų. Ją dažniausiai sukelia biologinių, genetinių, psichologinių bei aplinkos veiksnių visuma. Sunku paaiškinti, kodėl vienas žmogus žudosi, o kitas, atsidūręs panašioje ar net blogesnėje padėtyje, to nedaro.
Savižudybių priežastys ir motyvacija būna labai įvairi. Kiekvienas suicidinis ketinimas yra skirtingas. Kartais savižudybė yra ilgai planuotas, ruoštas aktas, kai žmogus grūmėsi su mintimis nusižudyti ar ne, kol pagaliau ryžosi jai, tačiau neretai savižudybė yra impulsyvi, neapgalvotas veiksmas, staiga kilusių emocijų sukeltas elgesys; ne visais atvejais norima mirti, kartais siekiama pagalbos, sulaukti kitų dėmesio, manipuliuoti kitais. Pagal dominuojančius motyvus net mėginama išskirti kelis savižudybių tipus – atviros ir slaptos savižudybės, ūmios ir chroniškos, tikrosios, tariamosios ir manipuliacinės.
Vieni, paprastai išgyvenantys ūmią egzistencinę krizę, stiprų sielvartą, patiria tokią sunkią būseną, kad trokšta mirties, sąmoningai ją pasirenka,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!