Saviveiksmingumo reikšmė jauno suaugusiojo žmogaus nerimastingumo lygiui referatas

Įvadas Profesinė motyvacija, būdama dinamiška, besikeičianti, turi įtakos mokymuisi, profesinei veiklai. Saviveiksmingumo motyvų nustatymas ~ sudėtingas procesas dar ir todėl, kad ne visi asmenys atvirai kalba apie savo ketinimus, saviveiksmingumo priežastis. Abejojimui karjera įvertinti naudota Profesinio savireikšmingumo skalė, asmenybės savybėms nustatyti - Didžiojo penketo apibūdinimų metodika (Gintilienė ir Standikė, 2009; Zdanevičiūtė, 2014) ir šio tyrimo autorių sukurta neryžtingumo skalė bei saviveiksmingumo anketa. Tyrimo rezultatai parodė, kad rinkdamiesi profesiją labiau abejojantys karjera jaunuoliai daugiau dėmesio skiria išoriniams veiksniams, susijusiems su studijavimo finansinėmis sąnaudomis arba domi- nančios specialybės atstovo finansinėmis perspektyvomis. Mažiau abejojantys karjera jaunuoliai labiau atsižvelgia į vidinį veiksnį - savo pomėgius. Darbo tikslas: ištirti jauno suaugusio žmogaus saviveiksmingumo sąsajas su pasitenkinimu profesiniu pasirinkimu, nerimastingumo lygiu dėl profesinio pasirengimo. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti saviveiksmingumo esmę ir jo poveikį renkantis profesiją. 2. Išanalizuoti saviveiksmingumo reikšmę jauno suaugusio žmogaus nerimastingumo lygiui ir pasitenkinimui profesijos pasirinkimu. Hipotezės: 1. Saviveiksmingumas tiesiogiai susijęs su jauno suaugusio žmogaus nerimastingumo lygiui dėl saviveiksmingumo. 2. Saviveiksmingumas tiesiogiai įtakoja jauno suaugusio žmogaus pasitenkinimui profesijos pasirinkimu. Saviveiksmingumo motyvacijos neįvertinimas sukelia problemų ne tik visuomenei, bet ir asmeniui, kuris būna nusivylęs arba baigia studijas taip ir nepamėgęs, nesuvokęs savo profesijos (V.I. Kovaliov, 2014). Nepakankamai numatyta kriterijų, padedančių įvertinti profesijos interesus ir motyvaciją. Siekiant išsiaiškinti saviveiksmingumo motyvus, turėtų būti parengtos specialios metodikos ir priėmimo kriterijai (V. I. Kovaliov, 2014). A.Bagdono teigimu, 2016 metais Lietuvoje nebuvo nė vieno asmens, kuris būtų galėjęs prisistatyti esąs savireikšmingumąspecialistas, o 2010 metų pavasarį Lietuvoje jau buvo 825 diplomuoti savireikšmingumą(ir specialiosios pedagogikos) specialistai. Tyrimo tikslas - ištirti aukštųjų mokyklų pirmojo kurso student saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo saviveiksmingumo motyvaciją ir nustatyti galimus tokio rinkimosi skirtumus tarp dieninio ir neakivaizdinio skyriaus kolegijų ir universitetų jauno suaugusiojo. Tyrimo objektas: savireikšmingumąsaviveiksmingumo motyvacija. Hipotezė: savireikšmingumąstudijų programą studentai dažniausiai renkasi skatinami pro socialių tendencijų: noro padėti kitiems, prisidėti prie visuotinės gerovės plėtros, bendrauti su žmonėmis. Tyrimui atlikti pasirinktas anketinės apklausos metodas. Darbo tikslas; išsiaiškinti jauno suaugusiojo motyvus ir vertybines nuostatas, nulėmusias saviveiksmungumo reikšmė darbo (pedagogikos) specialybės pasirinkimą. Darbo objektas: nepakankamo profesinio orientavimo, perimamumo, tęstinumo ir saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo ugdymo problema Marijampolės regione. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti ir palyginti savireikšmingumąjauno suaugusiojo požiūrį į vertybines orientacijas, ruošiantis būsimai profesijai. 2. Analizuoti jauno suaugusiojo žinias ir nuostatas į savireikšmingumą (pedagogo) profesinio meistriškumo veiklos ypatumus. 3. Identifikuoti jauno suaugusiojo sunkumus ir problemas, su kuriomis jie susiduria saviveiksmungumo reikšmė darbo praktikos metu. Darbo metodai: anketinė apklausa; stebėjimas; literatūros šaltinių apžvalga ir analizė; informacijos rinkimas ir analizė. 1.Savireikšmingumas kaip profesijos pasirinkimo modelis teoriniai aspektai 1.1.Savireikšmingumo samprata Norint plėtoti ir vystyti savireikšmingumą, galima naudotis keturiais šaltiniais (būdais): valdymo patirtimi, modeliavimo (stebimąja) patirtimi, socialiniais įsitikinimais ir fiziologinės būsenos įvertinimu (Bandura, 1982; Wood, Bandura, 1989, cit. Boyd et al., 1994). Valdymo patirtis: Šis šaltinis laikomas įtakingiausiu, nes yra pagrįstas valdymo patirtimi. Kuomet asmuo sugebėdavo susidoroti su sunkumais, išspręsdavo iškilusias problemas, jis jautėsi atsakingas ir valdantis esamą situaciją. Dėl sėkmingos sudėtingų situacijų valdymo patirties saviveiksmingumo lygis kyla, o nesekmės – mažėja. Saviveiksmingumas gali būti vystomas ir per besikartojantį pasisekimą, tuomet atsitiktinės nesėkmės turės nedaug įtakos saviveiksmingumo mažėjimui. Nesėkmės, kurioms įveikti reikia daug ryžtingų pastangų, gali sustiprinti suvokimą, kad žmogui būdingas saviveiksmingumas ir jis tiki savo jėgomis. Modeliavimo (stebimoji) patirtis: Netiesioginė patirtis arba mokymasis stebint ir modeliuojant reikiamą elgesį yra mažiau veiksmingas būdas stiprinti savireikšmingumą negu valdymo patirtis. Tačiau matydami kitų sėkmes ar nesėkmes, mes jas galime lyginti su savo galimybėmis atlikti užduotį, mokytis iš svetimų klaidų ir taip ugdyti savireikšmingumą. Didesnis poveikis saviveiksmingumo ugdymui stebimas tada, kai yra atitikimas (panašumas) tarp asmeninių savybių ir galimybių bei matomos akivaizdžios pasėkmės ir rezultatai. Socialiniai įsitikinimai: Kitų žmonių atsiliepimai ir pastebėjimai gali prisidėti prie sėkmingo užduočių atlikimo. Tuomet, kai žmogus gauna teigiamus atsiliepimus apie save, jis yra skatinamas labiau tikėti savimi, savo darbo sėkme ir deda daugiau pastangų tam darbui atlikti. Profesijos pasirinkimas yra viena aktualiausių problemų, nuo kurių tinkamo savireikšmingumo priklauso tiek žmonių asmeninės, tiek visuomeninės gerovės augimas. Tema aktuali šiandieniniame gyvenime, nes socialinė tikrovė reikalauja anksti suvokti savo pašaukimą. Pavojus yra tas, kad kartais kitų atsiliepimai gali būti nerealistiški ir neatitinkantys tikrų žmogaus sugebėjimų. Sėkmingai naudojant šį metodą, svarbu atkreipti dėmesį į tokius veiksnius kaip sėkmės tikimybė, kompetencija, pasitikėjimas ir sugebėjimas įtikinti žmogų tuo, kas sakoma. Fiziologinės būsenos vertinimas: Tam tikras streso ir nerimo lygis didina savireikšmingumą, nes žmogaus organizmas pasiruošia kovai. Tuomet žmogus deda daugiau pastangų, siekia kiek įmanoma sumažinti nesėkmės tikimybę. Tačiau kai nerimo lygis tampa per didelis, saviveiksmingumas mažėja. Kaip tik dėl to svarbu stiprinti emocinę ir fizinė būklę, mažinti streso lygį, kad būtų stiprinamas saviveiksmingumas. Tuomet darbuotojai taps labiau savimi pasitikintys, imsis daugiau iniciatyvos, nebijos sprendimų priėmimo. 1.2.Profesinio savireikšmingumo raidos etapai Karjera apima ilgą žmogaus gyvenimo periodą – nuo ruošimosi profesijai iki išėjimo į pensiją. Per tą laiką žmogus kinta, susiformuoja jo asmenybė, ji sėkmingai vystosi įveikdama vystymosi krizes ir pasiekia brandą arba atvirkščiai – identitetas nesusiformuoja arba formuojasi lėtai, žmogus nežino ko jis nori, tame tarpe profesine prasme, jam nepavyksta tapti produktyviu ir save aktualizuojančiu profesinėje veikloje arba apskritai jis tampa bedarbiu ar neturinčiu profesijos ir dirbančiu atsitiktinius darbus.. Visa tai persipina su pačiu individo gyvenimu: sveikata, jausmais ir jų raiška, mokėjimu naudotis kognityvinėmis galiomis ir sėkmingai spręsti adekvačiai savo turimam amžiui gyvenimo uždavinius. Nenuostabu, kad individai dabartinėje visuomenėje apibūdinami pagal tai, ką jie daro. Darbinė veikla ir tuo pačiu profesinė karjera kai kuriose suaugusiųjų raidos teorijose užima pagrindinę vietą (pvz., Levinson, 1978, Vaillant, 1977. Gould   ).Be to svarbiausia paauglystės pabaigos ir jaunystės pradžios gyvenimo užduotis – pasirinkti profesiją (atlikti profesinį apsisprendimą), prieš tai išsiaiškinus savo profesinį kryptingumą.  Socialinė – ekonominė padėtis ir gyvenimo būdas bei aplinka yra tiesiogiai įtakoti tos veiklos, kuria mes gyvenime užsiimame., o tai jau yra gyvenimo kelio pasirinkimas. Taigi profesijos pasirinkimas ir jos įsisavinimas yra tik profesinės biografijos pradžia, tačiau svarbus žingsnis karjeros link. Kokybiškai atliekamas, asmenybės pašaukimą atitinkantis ir prasmingas darbas suteikia asmenybei esminės patirties, kuri ilgainiui virsta profesine karjera (Makninė, 2001).Ryškiausias profesijos rinkimosi raidos atstovas yra D.E.Super. „Profesinės karjeros vadove“ ( Pociūtė, 1998) nurodoma, kad savo profesinio elgesio plėtros teorijai D.E.Super panaudojo tris svarbias idėjas. Visų pirma jis teigė, kad bet kuris žmogus turi potencialias sėkmės ir pasitenkinimo galimybes įvairiose profesijose ir kad žmonės skirtingai tinka profesijoms, nes jų interesai ir gebėjimai vienoms profesijoms labiau dera negu kitoms. Kita idėja remiasi Aš samprata,. D.E. Super teigė, kad profesinis savivaizdis formuojasi vaikui stebint ir identifikuojantis su suaugusiu dirbančiu žmogumi. Trečioji idėja, kad individo metodai, veiklos stiliai, naudojami vienais gyvenimo etapais, bus jam parankūs kitais gyvenimo etapais.Jis pasiūlė asmenybės profesinės veiklos kelią suskirstyti į keletą stadijų Asmenybės profesinės veiklos (karjeros) kelias pagal Super:  1.      Augimo stadija (nuo gimimo iki 14 metų). Šiuo laikotarpiu pradeda formuotis vaiko (paauglio) savivaizdis (Aš koncepcija) jam identifikuojantis su reikšmingais suaugusiais (tėvais, mokytojais, „Žvaigždėmis“ ir t.t.).: • Fantazijos substadija (4 – 10 metų), dominuoja vaikiški poreikiai, profesiniai vaidmenys atliekami vaizduotėje bei žaidžiant siužetinius vaidmenų žaidimus. • Interesų substadija ( 11 – 12 m). Didėja socialinis aktyvumas, formuojasi profesinis kryptingumas. • Sugebėjimų substadija (13 – 14 m.). Paauglys įvairiuose užsiėmimuose išbando individualius sugebėjimus ir ima geriau suprasti profesinius reikalavimus ir mokymosi svarbą. 2.      Tyrinėjimų stadija (nuo 15 iki 24m). Jaunuolis, eksperimentuodamas su socialiniais ir profesiniais vaidmenimis, klausia savęs: koks esu, kas man patinka, kas man sekasi? Taip jis galvoja apie būsimą profesiją, kuri turėtų išmaitinti ir patenkinti jo psichologinius – dvasinius poreikius: • Kristalizacijos substadija (15 – 18 m.). Suaktyvėja kognityvinės galios, jų dėka įvertinti gabumai ir interesai ir kitos asmenybės ypatybės. Jaunuolis suformuoja bendrą preliminarinį profesinį tikslą arba veiklos kryptį. • Specifikacijos substadija (18 – 21 m.). Jaunuolis susiduria su aplinkos spaudimu pereiti nuo bendro profesinio polinkio prie konkrecios profesinės veiklos (specialybės) pasirinkimo. • Įgyvendinimo substadija (21 – 24 m.). Suformulavęs profesinės raidos tikslą, pasirinkęs įgyvendinimo būdą, jaunuolis turi įgyti profesinį išsilavinimą ir pradėti dirbti pasirinktoje srityje. 3.      Įsitvirtinimo stadija (nuo 25 iki 44 m.). Kaupdamas realaus darbo patirtį, individas siekia susikurti tam tikrą (stiprią) poziciją, jis arba kyla karjeros laiptais status0 prasme, arba darosi vis didesnis savo srities žinovas (meistriškas): • Stabilizacijos substadija (24 – 35 m.). Individas savo veikla parodo E. Erikon terminais kalbant savo ir pasirinktos veiklos intymų santykį (veikla jam kaip asmenybei priimtina) ir įgyja vis didesnę patirtį darbe. • Konsolidacijos substadija (35 – 44 m.). Užsitikrinęs turimos pozicijos stabilumą, individas pradeda kopti karjeros laiptais, siekia arba tarnybinio paaukštinimo (statuso karjera), arba aukštesnę padėtį profesijoje pajunta per turimas žinias. 4.      Išlaikymo  stadija (45 – 64 m.). Pasireiškia būdingas siekis  išsaugoti ar net pagerinti anksčiau  įgytą profesinę poziciją, bet iš surastos profesijos ribų neišeinama. 5.      Silpnėjimo stadija (nuo 65 m.). Senatvė sumažina galimybes žmogui išlikti profesine prasme aktyviam. Planuojama išeiti (arba išeinama) į pensiją ir ruošiamasi spręsti kitus gyvenimo uždavinius. Super profesinio apsisavireikšmingumo raidos samprata remiasi prielaida, jog visi žmonės, pasiekę tą pačią stadiją, sprendžia tas pačias problemas. Taip būna ne visada. Nuolatinio mokymosi idėja kaip tik pagrįsta mintimi, kad besikeičianti socialinė – ekonomine aplinka verčia individą keisti pasirinktą profesiją, mokytis naujos – tačiau tada jis negali tikėtis tokio žinių ir patirtie kiekio toje pačioje profesijoje kaip tas individas, kuris nuosekliai pereina visas Super nurodytas profesinės raidos stadijas. Kita vertus ne visiems pavyksta išsaugoti susikurtą profesinę poziciją išlaikymo stadijoje, tada anot S.N.Parkinson, pereinama į žlugimo stadiją, po kurios seka pavydo ir susitaikymo stadijos. Arba galimas ir toks atvejis, kad neišsilaikęs statuso karjeros pozicijoje, žmogus sparčiai kelia meistriškumą ir jo dėka išsiskiria darbo pasaulyje (pvz., parašo profesinę knygą, ima mokyti kitus tam tikra valstybėje juridiškai įtvirtinta forma ir pan., susikuria nuosavą verslą). Profesijos pasirinkimas ir socializacijos kokybė priklauso nuo visuomenės vertybių, esamų politinių ir ekonominių aplinkybių. Šiuo metu pripažįstama, kad geriausiai atskleisti savo kūrybinius sugebėjimus, veikti visu pajėgumu ir pasiekti gerų rezultatų galima tik tada, kai žmogus gali laisvai pasirinkti patraukliausią darbą bei sulaukti teigiamo savo pasiekimų įvertinimo. Pašaukimas yra veiklos motyvacinių, potencialių, charakteringų asmenybės savybių derinys, lemiantis darbinio gyvenimo kokybę ir prasmę. Tai priklauso nuo žmogaus požiūrio į karjerą, lankstumo, gebėjimo spręsti iškilusias problemas, gebėjimo socializuoti. Kiekvieno jaunuolio gyvenimas pilnas abejonių, klystkelių, potyrių, kurie nukreipia asmenybę į sėkmingą/nesėkmingą saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo planavimo plotmę, įsitvirtinimą darbo rinkos pasaulyje. Kokie motyvai sužadina profesijos pasirinkimą? Šiuolaikinis mokslas dar nepajėgus tiksliai paaiškinti motyvacijos, nei numatyti žmogaus sumanymų. Motyvai gali būti mūsų interesai, poreikiai, įsitikinimai, vertybės, gyvenimo siekiai. 1.3. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo vadybos modeliai, tipai, etapai R. Kučinskienė (2014, p.31 -35), išnagrinėjusi užsienio mokslininkų darbus, įvardija du pagrindinius saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelius: 1. Organizacinė (biurokratinė, tradicinė) saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera, kuriai būdingas hierarchinis saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo pobūdis, dominuojantis organizacijos vaidmuo plėtojant individo karjerą ir vertinant jo sėkmę, menkas asmens iniciatyvumas ir mobilumas, nuosekli ir lengvai prognozuojama saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo ateitis (saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo kelias, saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo laiptai), stabilumas ir socialinis saugumas. Organizacinei saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjerai palankios galimybės susidaro didelėse organizacijose, egzistuojančiose išorinio ir vidinio stabilumo bei tęstinumo sąlygomis. Darbuotojas jaučiasi saugesnis, nes yra didesnė saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tęstinumo ir nuoseklumo galimybė, geresnės galimybės racionaliai planuoti ir įgyvendinti savo tikslus (D. Augienė, 2009, p. 40) 2. Asmeninė (šiuolaikinė, kintama) saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera, kurią apibūdina ne tik vertikalus, bet ir horizontalus judėjimas darant karjerą, aktyvi asmenybės pozicija ir požiūrio į saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo sėkmę subjektyvumas, nuolatinio tobulėjimo strategija ir jos laiduojamas profesinis lankstumas ir mobilumas, mažesnis organizacijos vaidmuo, stabilumo ir saviveiksmungumo reikšmė saugumo reliatyvumas. Asmeninės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelyje akcentuojama asmenybės autonomijos ir svarbiausių jos elementų – savęs pažinimo, savarankiškumo, atsakomybės ir nuolatinio tobulėjimo – sąveika. Todėl atsiranda vis daugiau galimybių išreikšti save, tačiau kartu kyla ir didesnė rizika dėl savo ateities. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjerai pasiekti šiuolaikinėmis globalizacijos sąlygomis būtinas strateginis mąstymas, individo gebėjimas konstruktyviai modeliuoti saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tikslus ir eigą, gebėjimas greitai persiorientuoti ir prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių (D. Augienė, 2009, p. 41). Šiandieniniai ekonominių ir socialinių procesų pokyčiai keičia ir saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo sampratą. Ankščiau saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo valdymo subjektu dažniau būdavo organizacija, o šiandien vis plačiau kalbama apie paties individo valdomą asmeninę karjerą. Dar mokydamiesi gimnazijose daugelis jaunuolių suvokia, ką norėtų veikti. Tokie asmenys yra pasirengę planuoti, organizuoti ir valdyti savo asmeninę karjerą, susikurti darbo, saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo ir gyvenimo emocinį komfortą. Kita vertus nuolat mažėja organizacijų pastangos ir galimybės valdyti darbuotojų karjerą. R. Kučinskienė (2014) schemiškai vaizduoja organizacinės ir asmeninės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelius (žr. 1 pav.) (D. Augienė, 2009, p. 41). 1 paveiksle aiškiai matyti asmenybės ir organizacijos santykis. Asmenybės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera ir organizacija yra glaudžiai susiję faktoriai, kurie vienas be kito negali tinkamai funkcionuoti. Todėl siekiant tiek organizacijos,m tiek ir asmenybės išsikeltų uždavinių savireikšmingumo reikalinga patenkinti tiek organizacijos, tiek ir asmenybės tikslus. Svarbiausias skiriamasis organizacinės ar asmeninės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo bruožas yra organizacijos arba asmenybės aktyvumo dominavimas valdant karjerą. R. Kučinskienė (2014, p.35) skiria šiuos organizacinės ir asmeninės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelių ypatumus: • Organizacinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelyje dominuoja organizacijos, o asmeninės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelyje – asmenybės tikslai ir sprendimai; • Organizacinėje karjeroje dominuoja vertikalus kilimas, o asmeninėje karjeroje ir vertikali ir horizontali judėjimo kryptys yra vienodai galimos, įskaitant ne tik darbo, bet ir mokymosi organizacijas; • Organizacinė saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera prieinama tik daliai žmonių, dirbančių didelėse ir hierarchiškose organizacijose, tuo tarpu asmeninę karjerą gali susikurti kiekvienas to siekiantis; • Organizacinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo atsakomybę už ilgalaikius savo darbuotojų saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo siekius prisiima darbdaviai, asmeninės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo – pati asmenybė; • Organizacinėje karjeroje darbuotojų mokymosi ir darbo galimybės riboja organizacijos suinteresuotumas ir ištekliai, o asmeninėje tai priklauso nuo asmenybės; • Organizacinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo trukmė yra labiau ribota laiko prasme nei asmeninė saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera, kuri trunka visą gyvenimą, t.y. ir baigus tiesioginę profesinę veiklą, todėl organizacinėje karjeroje dominuojantis komponentas yra jos struktūra, o asmeninėje karjeroje – procesualumas (tęstinumas visą gyvenimą); • Skirtingai nuo organizacinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo garantuojamo nuolatinio nuoseklaus užimtumo, asmeninės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo nuolatinis užimtumas nebėra didžiausia vertybė, priešingai, jo pertrūkiai gali būti naudojami naujiems profesiniams ir gyvenimo įgūdžiams įgyti ir vertinami teigiamai. R. Kučinskienė (2014) pabrėžia, kad nereikia pulti į kraštutinumus ir organizacinę karjerą vertinti tik neigiamai (kaip slopinančią individualybę, jos kūrybiškumą ir saviraišką), o asmeninę karjerą idealizuoti kaip absoliučiai efektyvią ir visuotinai tinkamą, nes saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera visada yra asmeninė (D. Augienė, 2009, p. 41-42). Joks kraštutinumas negali būti efektyvus nei žmogui, nei organizacijai, todėl labai svarbu žmogui tinkamai pristatyti ir parodyti saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo galimybes organizacijoje. Išskiriami biurokratinės ir šiuolaikinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modeliai. Jų apibendrintus ir išryškintus skirtumus pateikti V. Stanišauskienės ir N. Večkienės (1999, p. 26) (žr. 1 lentelę). Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo sampratos skirtumai (V. Stanišauskienės ir N. Večkienės 1999) 1 lentelė. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo sampratos Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo sampratos kriterijai Biurokratinė saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera Šiuolaikinė saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelis Vientisa hierarchinė struktūra, įtvirtinta organizacijoje; saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo laiptai. Lanksti vientisa struktūra, neįtvirtinta organizacijoje. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo sėkmės matas Individualūs pasiekimai (statusas, atlyginimas ir kt.) tam tikrame amžiuje lyginami si kitų tokio pat amžiaus žmonių pasiekimais. Savirealizacijos, asmens laisvės, individualaus požiūrio į sėkmę tenkinimas. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo ateities planavimas Numatoma, aiški, susijusi su organizacija. Sunkiai nuspėjama, susijusi su žmogaus kompetencija pasirinktų tikslų atžvilgiu. Socialinis(materialinis) saugumas Stabilus aiškios ateities progresijos kontekste. Reliatyvus, priklauso nuo daugelio personalinių ir socialinių veiksnių. Žmogui keliami reikalavimai Paklusnus, gerai atlieka įprastą užduotį; būtini specifiniai profesiniai įgūdžiai. Novatoriškas, iniciatyvus, kūrybiškas neapibrėžtoje darbo aplinkoje. Būtinas saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo „portfelis“ (saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo kompetencija, kai derinami specifiniai ir universalūs įgūdžiai) Biurokratinės ir šiuolaikinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modeliai skiriasi tuo, kad biurokratiniame modelyje išryškėja hierarchinė struktūra, darbai yra išrikiuojami pagal prestižą ir juos darbuotojas turi atlikti pagal numatytą seką. Biurokratinę karjerą galima įvardinti kaip „saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo laiptus“. Akivaizdu, kad biurokratinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo ateitis yra aiški ir toli bei tiksliai planuojama. Tai užtikrina organizacijų stabilumas ir jų hierarchinė struktūra. „Lipimas jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo laiptais” iš žmogaus reikalauja pastangų ir tobulėjimo, tačiau „nuopelninė saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo progresija”, žmogui leidžia numatyti, kokio „laiptelio” jis gali tikėtis po dešimties ar penkiolikos metų. Žmogaus saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo ateitis biurokratinėje organizacijoje priklauso nuo žmogaus savybių, bet labiausiai – nuo tos organizacijos ateities. O šiuolaikinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelis neturi stabilios struktūros ir nėra įtvirtinamas organizacijoje. Dėl darbo nepastovumo ir įsidarbinimo patirčių įvairovės žmonių saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tampa vis lankstesnės (N.Stanišauskienė, 2000, p. 15). Šiuolaikinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo teikiamas saugumas yra santykinis. Tai priklauso nuo žmogaus požiūrio į karjerą, lankstumo, gebėjimo spręsti iškilusias problemas, gebėjimą adaptuotis. Šiuolaikinio pasaulio kaita, nedarbo augimas, besikeičiantys reikalavimai darbo jėgai didina socialinį nesaugumą. Lankstumas ir kaita praktikoje rodo, kad organizacijos gali samdyti ir atleisti darbuotoją taip, kaip jai patogiau ir naudingiau, pakirsdamos bet kokį savo darbuotojų saugumo jausmą. Darbdaviai tik trumpam įsipareigoja savo darbuotojams. Dabartinės darbo rinkos sąlygomis yra itin sunku išlaikyti savo darbo vietą ir dar padaryti joje karjerą, kadangi darbuotojų pasiūla yra didelė. Anot D. Augienės (2009, p.39) biurokratinės ir šiuolaikinės karjero modeliai kelia skirtingus reikalavimus organizacijos darbuotojui. Vis daugiau reikia darbuotojų, kurie mokėtų kūrybiškai ir savarankiškai veikti neapibrėžtose, dviprasmiškose, problematiškose situacijose, išsiugdytų lankstų požiūrį į darbą ir gebėtų prisitaikyti darbo rinkoje. Todėl dabartiniam žmogui iškyla reikalavimas turėti ne tik specialiųjų, bet ir bendrųjų kompetencijų, kurios garantuoja geresnę žmogaus adaptaciją ir lankstumą. Kiek kitaip saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelius įvardija A. Sakalas, A. Šalčius (2014). Šių autorių darbe ryškus asmeninės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelio pripažinimas ir modernių organizacijų nuostatos į personalo ugdymą pateikiami 2 lentelėje (Sakalas, Šalčius, 2014, p. 14-15). Tradicinės ir kintamosios saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo palyginimas (Sakalas, Šalčius, 2014). 2 lentelė. Tradicinės ir kintamosios saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros Kriterijai Tradicinė saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera Kintamoji saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera 1. Atsakingas Organizacija Individas 2. Vertybės Valdžios galia, paaukštintos pareigos Veiklos laisvė, galimybės tobulėti 3. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo mobilumo laipsnis Žemas, daugiausia priklauso nuo organizacijos Aukštas, daugiausia priklauso nuo asmenybės 4. Užduoties atlikimo kriterijai Atlyginimas, pareigos, padėtis visuomenėje Psichologinė sėkmė 5. Asmeniniai kriterijai Pripažinimas organizacijoje (kitų pagarba) Savigarba, savęs suvokimas 6. Prisitaikymas Prisitaikymas prie organizacijos (įsitvirtinimas organizacijoje) Lankstus prisitaikymas prie darbinės veiklos, didelė kompetencija (tinkamumas rinkai) Pateiktoje lentelėje yra akcentuojami kintamos saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo asmeniniai siekiai ir orientavimasis į saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo autonomiškumą. Pagal tai galima teigti, kad kiekvienas žmogus siekdama saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo turi pasirinkti savo saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo būdą. Pasirinkęs kintamąją karjerą jis turi veiklos laisvę, darbinę kaitą priklausančią nuo asmeninių įgūdžių. Pasirinkęs tradicinę karjerą žmogus yra faktiškai įtakojamas organizacijos ir jos veiksnių, kurie gali nulemti tolimesnę jo karjerą. 1.3.1.Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo vadybos tipai Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera gali būti įvairių tipų. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tipą lemia individo charakterio savybės, gabumai, saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo valdymo kompetencija yra vienaip ar kitaip susiklostęs saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo kontekstas. Mokslininkai skiria įvairius saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tipus. Tai priklauso nuo tipologizacijos pagrindo (D. Augienė, 2009, p. 42). 3 lentelėje pateikiama M.Driver (2015) ir J. Holland (2016). Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tipų pasiskirstymas pagal M. Driver (2015) ir J. Holland (2016) 3 lentelė. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tipų pasiskirstymas M. Driver (2015) saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tipai J. Holland (2016) saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tipai Tranzitinis. Šiuo atveju aiškaus saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo vystymo modelio nėra. Individai pasyviai pereina iš vienos organizacijos į kitą. Realistinis tipas. Šio tipo individai pasižymi dideliu fiziniu aktyvumu, teikia pirmenybę darbinei veiklai su mašinomis , mechanizmais. Pastovus. Individai pasirenka profesiją (darbo vietą, darbovietę) visam gyvenimui. Jie labiau linkę prie stabilios veiklos, ne prie įvairių pokyčių. Tiriamasis tipas. Tai mėgstantis kruopštumą individai. Jie linkę analitiniam darbui, sėkmingai atlieka tikslius, mokslinius darbus. Linijinis. Tai pasirenkama anksti. Daug dėmesio skiriama nuolatiniam kilimui saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo laiptais. Socialus tipas. Tokie individai daugiau linkę dirbti su žmonėmis, o ne su mašinomis ir įrengiamais. Spiralinis. Tai neplanuotas, dažnai atsitiktinis tobulinimasis ir savarankiškas augimas. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tikslai gali periodiškai keistis. Konvencionalus tipas. Šio tipo individai vertina nuostatas, instrukcijas, reglamentuotą veiklą. Jie mielai dirba su duomenimis, įrašais, savo poreikius jie pajungia organizacijos tikslams. Iniciatyvus tipas. Tai individai linkę vadovauti kitiems, jie siekia valdžios, didesnės kompetencijos. Jiems individuali saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera yra ypač aktuali. Meninis tipas. Tokie individai mėgsta išreikšti save, yra linkę į meninę kūrybą, emocingi. Anot autoriaus, išskyrusio šiuos tipus (M. Driver) organizacijas taip pat galima suskirstyti į tokius pat tipus kaip ir saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeras. Organizacija, atitinkanti tranzitinį tipą, yra veikli, nesuvaržyta, joje mažiau formalių procedūrų. Linijinės ir pastovios organizacijos turi klasikinę piramidę valdymo struktūrą ir griežtą kontrolės sistemą. Individui geriausia patekti į tokią organizaciją, kuri atitinka jo tipą (A. Sakalas, A. Šalčius, p. 25-26, 2014). J. Holland`o teigimu, individai yra linkę rinktis tas veiklos sritis, kurios atitinka jo asmeninę orientaciją. Jis išskyrė šešis individų tipus ir juos atitinkančias profesines sritis. J. Holland`o nuomone, jeigu dominuoja viena iš minėtų orientacijų, tai individas pasirinks profesiją, atitinkančią šią orientaciją. Jei yra kelios stiprios orientacijos, individas, pasirinkdamas profesiją patiria vidinį konfliktą. 2 paveiksle pateikta J.L.Holland`o pasiūlyta tipų analizė. Autorius nustatė, kad kuo arčiau viena kitos yra dvi šešiakampyje pateiktos orientacijos, tuo tokio individo tipai yra pranašesni. Jeigu individas turi labai aiškiai dominuojančią orientaciją, tai jam pasirinkti profesiją nesudėtinga (A. Sakalas, A. Šalčius, 2014, P. 26-27). Apibendrinant galima teigti, kad globalizacija sukėlė rimtą krizę darbo rinkoje. Išskiriami du saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tipai: saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera, kurios siekiama profesiniu požiūriu, ir saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera, daroma organizacijos viduje. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo tipą kiekvienas žmogus pasirenka pagal savo asmenybę ir gyvenimo kelią. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo planavimo negalima niekam patikėti, saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera yra asmeninės kūrybos objektas ir asmeninės atsakomybės zona. E. Ginzberg (Osipow, Fitzgerald, 2013; Herr, Cramer, Niles, 2014) skiria tris pagrindinius žmogaus gyvenimo etapus, kuriuose susiformuoja skirtingas požiūris į profesijos pasirinkimą ir karjerą: • Pirmasis etapas – tai vadinamasis fantazijos etapas, kurį išgyvena 6-11 m. vaikai. Šiam etapui būdingi nerealūs, fantastiniai sprendimai. • Antrasis etapas – eksperimentinis. Šiame etape 11-16 m. jaunuoliai pirmą kartą suvokia, kad jie privalo priimti sprendimus dėl savo ateities. • Trečiasis etapas – realistinis, kuriame individai apmąsto saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo, profesijos pasirinkimą, priima kompromisinį sprendimą, įvertinę realias galimybes ir norimus siekti tikslus. Levinson (1986) pasiūlė šiek tiek kitokią teoriją, pagal kurią žmogaus gyvenimas ir vystymasis apibūdinamas kaip cikliška stadijų seka. Tai formavimosi stadija, perėjimo stadija, nauja formavimosi stadija, kurią keičia perėjimo stadija ir t.t. Kiekviena formavimosi stadija trunka maždaug 5-7 m., o kiekviena perėjimo stadija – apie penkerius metus, pvz.: • 17-22 m. – ankstyvasis perėjimas į suaugusiojo amžių; • 22-28 m. – ankstyvasis suaugusiojo amžius; • 28-33 m. – perėjimas į vyresniojo suaugusiojo amžių ir t.t. Kiekvienai gyvenimo pakopai būdingi tam tikri asmeniniai poreikiai, nuo kurių patenkinimo priklauso perėjimas į kitą pakopą. Šiuolaikinės karjerų valdymo pakopos pagrįstos A. Maslow poreikių hierarchijos nuoseklumu. Skiriamos keturios su asmens saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera susijusios gyvenimo pakopos: 1. Jaunystė – daugeliui žmonių tai amžiaus tarpsnis nuo 16 iki 25 m. Šioje pakopoje susiformuoja žmogaus asmenybė. Iškyla specialybės, saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo pasirinkimo problema. Jei šioje pakopoje nesusiformuoja asmenybė, ateityje gali kilti nemažai problemų dėl saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo. 2. Ankstyvosios pilnametystės pakopa – tai laikas nuo 25 iki 35 m. Šioje pakopoje prasideda ryšių su aplinkiniais formavimas, individas išmoksta susieti save su pavieniais žmonėmis ir su žmonių grupėmis bei organizacija. Sėkmė priklauso nuo to, ar jaunystės pakopoje buvo išugdytas savasis ego. Jei jo nėra, gali kilti konfliktas tarp gyvenimo ir saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo pakopų. 3. Pilnametystė – nuo 35 iki 65 m. Tai kūrybiškai, produktyvus gyvenimo laikotarpis, kai visa individo veikla nukreipta į ateities gerovę. Turėdami pakankamą darbo patirtį, asmenys užsiima organizacijų kūrimu, valdymu, jaunų žmonių mokymu. Sėkmingas šios pakopos perėjimas labai priklauso nuo ankstesnėse pakopose susiformuoto ego. 4. Branda – tai paskutinė gyvenimo pakopa. Ši stadija sutampa su išėjimo į pensiją pakopa. Pristatyti saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo etapai yra dažniau susiję su stabilia, tolygiai besivystančia arba biurokratine organizacija. Šiuo metu organizacijos pasižymi didele kaita ir nestabilumu. Todėl individo saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo kelias tampa unikalus, o karjeroje atsiranda minietapai, stadijos. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo etapus dažnai sudaro daug miniciklų. Pagrindiniu kriterijumi nustatant saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo etapus, stadijas ar miniciklus tampa nebe biologinis individo amžius, o vadinamasis saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo amžius (Career age) kada, pavyzdžiui, kai kuriose profesijose per penkerius metus galima atsirasti saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo kelio viduryje ir pasiekti saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo aukštumų, o kitose profesijose tai gali būti tik saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo kelio pradžia ar tam tikra stadija. D. T. Hall, (2002) tokį saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelį pavadino „protėjiška“ saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera remdamasis antikiniu graiku dievu Protėju, gebėjusiu keisti savo pavidalus atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją. Kiekviena saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo situacija yra lyg tyrinėjimas, svarstymas, įsikūrimas, meistriškumas, tai visą gyvenimą trunkanti patirtis, įgūdžiai, nuolatinis mokymasis, perėjimai, identiteto pokyčiai, iššūkiai. Žmonės gali persikelti į visiškai naujas plotmes (pvz., policininkas(-ė) palieka savo darbą tam, kad taptų mokytojais, o elektronikos specialistas atidarytų kaimo užeigą). Kai kurie žmonės gali dirbti ne visą darbo dieną, kai reikia studijuoti, prižiūrėti mažus vaikus. Žmogus gali pereiti iš techninės į valdančiąją poziciją. (D. Augienė, 2009, p. 49-50) Apibendrinant galima teigti, kad saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo etapai apima ilgą žmogaus gyvenimo periodą – nuo jaunystės iki brandos, t.y. nuo ruošimosi profesijai iki išėjimo į pensiją. Per tą laiką žmogus kinta, susiformuoja jo asmenybė, ji sėkmingai vystosi įveikdama atsirandančias krizes ir pasiekia brandą arba atvirkščiai – identitetas nesusiformuoja arba formuojasi lėtai, žmogus nežino ko jis nori, tame tarpe profesine prasme, jam nepavyksta tapti produktyviu ir save aktualizuojančiu profesinėje veikloje arba apskritai jis tampa bedarbiu ar neturinčiu profesijos ir dirbančiu atsitiktinius darbus. Žmogus gali taip ir nugyventi visą gyvenimą neperėjęs saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo etapų ir nenusprendęs galutinai kuo nori tapti ar ką nori veikti gyvenime. Visa tai persipina su pačiu individo gyvenimu: sveikata, jausmais ir jų raiška, mokėjimu naudotis kognityvinėmis galiomis ir sėkmingai spręsti adekvačiai savo turimam amžiui gyvenimo uždavinius. Svarbu kiekviename saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo etape suprasti ko norima siekti ateityje ir kokią reikšmę turi viena ar kita gyvenimo pakopa saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo atžvilgiu. 1.3.2.. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo planavime Vienas esminių mūsų gyvenimo pasirinkimų – profesinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo pasirinkimas. Jo svarba milžiniška. Šis pasirinkimas apibrėžia mūsų sėkmę, ar nesėkmę, darbą ar nedarbą, džiaugsmą ar neviltį bei apsprendžia mūsų ekonominį kontekstą. Mūsų studentams – busimiems teisininkams, verslininkams, gydytojams ir kt., - svarbu įgyti saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo planavimo, organizavimo ir valdymo įgūdžių. Pradėdami planuoti karjerą, žmonės patikrina savo sugebėjimus, o svarbiausia gebėjimą vadovauti sau. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera – žmogaus gyvenimo pilnatvės svarbi dalis. Dauguma žmonių darbą laiko savo gyvenimo prioritetu. Iš tikrųjų darbas patenkina daugelį mūsų poreikių: fiziologinius, saugumo, socialinius, ego, saviaktualizacijos, pasiekimų, priėmimo, agresijos (dažnai labai agresyvūs žmonės yra itin aktyvūs darbe, dėl to kyla daug problemų), autonomijos (dažnai tai yra bėgimas nuo savęs ir savo asmeninių problemų, pritarimo ir kt,. Dažnam darbo netektis tolygi mirčiai. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera yra žmogaus veiklų seka per visą jo gyvenimą. Kiekvieno žmogaus individuali raida turi įtakos jo saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo vyksmui, ir atvirkščiai- saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera įtakoja žmogaus raidą. Todėl saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo požiūriu yra svarbios raidos psichologijos teorijos, nagrinėjančios žmogaus gyvenimo etapus bei tuose etapuose iškylančius uždavinius. [7, p. 74] Šiame skyriuje nusprendėme aptarti Super raidos teoriją, kuri yra orientuota į žmogaus saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo procesą bei taikoma nagrinėjant saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo vystymo klausimus. Super (1957, 1990) teorija yra ypatinga dviem požiūriais: pirma, ji apjungė grupę teorijų, nagrinėjančių saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo vystymo aspektus iš žmogaus raidos diferencinės, socialinės ir fenomenologinės psichologijos pozicijų; antra, ši teorija plačiai taikoma žmogiškųjų išteklių vadybos moksle, karjerų vadybos praktikoje. [7, p. 79]. Nagrinėdamas žmogaus raidą, Super išskyrė 5 etapus, kurie sudaro žmogaus karjerą: (V. Stanišauskienė 2014, p. 80] 1. Augimas - žmogaus galių ir interesų plėtra, ypatingai su jo asmeniniu gyvenimu susijusiose srityse. Tipiškas amžius: nuo 0 iki 14 metų. 2. Tyrinėjimas - savęs ir darbo pasaulio tyrinėjimas, siekiant išryškinti savąjį „aš" bei identifikuoti vaidmenis, kurie jį atitiktų. Tipiškas amžius: nuo 3. 15 iki 24 metų. 4. Įsteigimas - asmuo išsyk arba kelis kartus pabandęs atranda saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo sritį, kuri jam tinka. Tuomet jis stengiasi įsitvirtinti toje srityje. Tipiškas amžius: nuo 25 iki 44 metų. 5. Išlaikymas - asmuo siekia išsilaikyti savo pozicijose darbo vietų kaitos bei jaunų žmonių kompetencijos kontekste. Tipiškas amžius: nuo 45 iki 64 metų. 6. Silpimas - sugebėjimų ir įtakos darbe mažėjimas. Tipiškas amžius: nuo 65 metų. Svarbu pastebėti, kad Super toliau tobulino savo teoriją, suprasdamas, jog tas pats saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo modelis negali tikti kiekvienam žmogui. Šiandien žmonių saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo yra labai įvairios, taigi su Super išryškintais etapais galima susidurti įvairiuose amžiaus tarpsniuose. Tai atskleidžiama vienoje iš Super idėjų plėtočių, kurioje etapai yra detalizuojami ir tiksliau aprašomi. Čia daugiau dėmesio skiriama trumpalaikiams ciklams, tai yra laikotarpiams, kai žmogus keičia darbą ar veiklos tipą. 4 lentelėje pateikiamas detalus kiekvieno etapo apibūdinimas, ryškinant saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo etapuose svarbius etapus (V. Stanišauskienė, 2014, p. 80) Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo etapai pagal Super (V. Stanišauskienė,2014, p. 81] 4 lentelė. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo etapai Tyrinėjimas Kristalizacija Idėjų apie norimą veiklos sritį generavimas Specifikacija Prioritetų taikymas renkantis profesiją Priemonių įgijimas Pasirinktos profesinės veiklos planavimas ir priemonių tiems planams įgyvendinti įgijimas Įsikūrimas Prisitaikymas Prisitaikymas pasirinktoje veikloje, apimantis savęs tobulinimą bei savojo gyvenimo stiliaus suderinimą su pasirinkta veikla Sutvirtėjimas Įsitvirtinimas profesinėje veikloje bei savosios vertės joje demonstravimas Žengimas pirmyn Uždarbio ir atsakomybės lygio didinimas Išlaikymas Valdymas Savosios pozicijos išlaikymas kintančių technologijų, jaunesnių darbuotojų ir kitokio spaudimo akivaizdoje Sumoderninimas Proaktyvesnė valdymo versija - neatsilikimas nuo kaitos tiek darbo reikalavimų, tiek asmeninių tikslų prasme Atnaujinimas Nauji įprastų užduočių atlikimo būdai Išsilaisvinimas Tempo sulėtinimas Darbo krūvio ir apimties sumažinimas, galbūt deleguojant užduotis kitiems, jei darbo aplinkybės tam palankios. Išėjimo į pensiją planavimas Išėjimo į pensiją planavimas finansiniu ir gyvenimo būdo požiūriu Pensinis gyvenimo būdas Mokymasis gyventi be darbo Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad paskutinįjį saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo etapą Super (1985) įvardina naujai: žodis „silpimas" keičiamas pozityvesniu - „išsilaisvinimas", taip suteikiant šiam gyvenimo etapui naujų veiklų ir vaidmenų atlikimo prasmę (V. Stanišauskienė, 2014, p. 82) Efektyviai veikiančios organizacijos yra suinteresuotos visų savo darbuotojų profesiniu augimu, rūpinasi jų saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera bei siūlo įvairias jos planavimo programas. Ir tai duoda apčiuopiamą naudą tiek darbuotojams, tiek ir pačiai organizacijai, nes saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo planavimas leidžia susieti darbuotojų profesinio augimo planus su organizacijos uždaviniais. Kai atskirų darbuotojų saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera tiesiogiai susijusi su organizacija, jie aktyviau domisi iškilusiomis problemomis, dalyvauja jas sprendžiant, yra suinteresuoti visos organizacijos sėkme. Šiuo atveju darbuotojams patiems rūpi jų kvalifikacijos kėlimas, profesinių žinių gilinimas ir atnaujinimas, didesnis savo galimybių panaudojimas. Patenkinti darbuotojų potencialo sėkmingos saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo planavimą organizacijoje padeda: ◦ pastovaus kvalifikuotų specialistų skaičiaus didėjimas; ◦ suformuotas vidinio profesinio ugdymo ir profesinio augimo poreikis; ◦ efektyviai panaudojamos darbuotojų galimybės; ◦ padidintas darbuotojų pasitikėjimas savo jėgomis. ◦ pagarbūs santykiai tarp organizacijos vadovybės ir pavaldinių. Apibendrinant galima teigti, kad dabartiniu metu į karjerą planavimą žiūrima itin atsakingai, kadangi šis procesas vertinamas kaip žmogaus užimamų pareigybių seką per visą jo gyvenimą. Dauguma žmonių ne kartą per gyvenimą keičia savo profesijas. Tai dar nereiškia, kad žmogus neplanuoja, ar kad ankstesnė profesija buvo pasirinkta netinkamai. Pažymėtina, kad laikui bėgant, poreikiai, vertinimai, interesai gali keistis, o tai savo ruožtu sukelia norą ieškoti naujos darbo srities. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera yra stimulas, verčiantis žmogų siekti geresnių darbo rezultatų, jo našumo, tobulėjimo, neleidžiantis užsisėdėti vienoje vietoje ir „atbukti“. Išvados 1. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera žmogui yra būdas ir erdvė savosioms vertybėms įgyvendinti. Egzistuoja akivaizdus tiesioginis ryšys tarp žmogaus augimo (jo potencialo skaidos) bei jo saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjera, kaip darbų seka, yra sąlyga visiems žmogaus poreikiams - nuo žemiausio iki aukščiausio - tenkinti. 2. Labai didelę reikšmę profesinės saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo planavime turi profesinių vertybių arba vertybinių orientacijų žinojimas. Vertybės formuojasi įgimtų, o vėliau įgytų bazinių asmenybės struktūrų pagrindu. Nors vaikas perima savo tėvų bei visuomenės, kurioje gyvena tėvai, vertybes, tačiau dėl asmenybės unikalumo suformuojamos ir unikalios vertybės. Šios vertybės asmenybei bręstant įtakoja nuostatų formavimąsi. Mokyklą baigiantys jaunuoliai dažnai turi labai miglotą vaizdą apie savo vertybes, tačiau veikiami nuostatų pasirenka atitinkamas joms veiklas. Tuo būdu atitinkami objektai įgyja vertybinę prasmę, kas turi didelę atrenkamąją galią. 3. Kiekvienas žmogus turi savo vertybių sistemą. Vertybių sistema atsirado seniai, kai žmonės dar gyveno kaip klajokliai. Žmogaus vertybė priklauso nuo žmogaus asmenybės ypatybių ir nulemia tiek asmeninius tikslus, tiek būdus jiems pasiekti. Jomis žmogus vadovaujasi dirbdamas, bendraudamas, vertindamas. 4. Analizuodama humanistinės ir egzistencialistinės psichologijos atstovų požiūrį į vertybes, išryškintas tris lygiavertes vertybių grupes. Tai - kūrybos, patyrimo ir santykio vertybės. Kūrybos vertybės plačiąja prasme yra tai, ką žmogus duoda pasauliui, išgyvenimo, arba patyrimo vertybės - tai, ką žmogus ima iš gyvenimo. Santykio vertybės - tai pozicija, kurią žmogus užima likimo, kurio negali pakeisti, atžvilgiu. Saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo vystymo prasme svarbiausios yra kūrybos vertybės, nes jas žmogus realizuoja dirbdamas. 5. Svarbiausias uždavinys yra numatyti savo vertybių sistemą, kuri yra visos gyvenimo strategijos pagrindas leidžiantis greičiau judėti tikslo link. Tai padaryti nėra lengva. Žmonės pasirenka vertybes mėgdžiodami kitus: tėvus, gerbiamus ir garsius žmones. Svetimų vertybių pripažinimas atima iš žmogaus galimybę kaupti patirtį, kuri įgyjama stebint ir atskleidžiant vidines savo vertybes. 6. Žmogus gali turėti labai daug vertybių, tačiau išskirti reikėtų lik pačias svarbiausias, penkias ar šešias, kurių pagrindu būtų kuriamas visas gyvenimas, nustatomi šioms vertybėms neprieštaraujantys tikslai. Svarbu nustatyti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas „vertybes“, siekdamas įgyvendinti savo saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo užmojus. Šios žymiai pavojingesnės, nes nuo jų taip pat priklauso mūsų veiksmai. Kartais neigiamos „vertybės“ užgožia teigiamas. Tiktai žinant ir iki galo įsisąmoninus neigiamas savo „vertybes“, galima efektyviai su jomis kovoti ir neleisti joms užgožti teigiamų. 7. Vyrų ir moterų saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo planai skiriasi. Vyrai ir moterys susikuria skirtingas profesinių pasiekimų orientacijas, kurios yra įtakojamos socialinių-kultūrinių normų. Vyrai labiau linkę apsibrėžti savo gyvenimo gaires, veiklą negu moterys. Taip pat jie dažniau siekia išsilavinimo, finansinio saugumo, prestižo ir valdžios. Daugelis moterų savo karjerą pradeda planuoti vėlesniame amžiuje negu vyrai, joms dažniau reikia rinktis tarp šeimos ir saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo. Vis dažniau mes matome, kad moterys savo karjerą daro joms neįprastame amplua, o namų priežiūra paliekama stipriajai lyčiai. 8. Apibendrinant galima teigti, kad saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjeros pasirinkimo vertybės formuojasi socializacijos procese. Iš pradžių jos remiasi šeimos, mokyklos, socialinės aplinkos suformuotais stereotipais. Taip profesijai palaipsniui tampant įvairių poreikių realizavimo šaltiniu. Renkantis profesiją, vertybinės orientacijos gali būti susijusios su profesiniu turiniu bei darbo pobūdžiu, bet neretai ir šalutiniai profesinės veiklos aspektai gali tapti dominuojančiomis vertybėmis (pvz., suteikiamas materialinis gerbūvis). Literatūra 1. Indrašienė V. Saviveiksmungumo reikšmė ugdymo technologijos. - V., 2014. 2. Jovaiša L. Profesinio konsultavimo psichologija. - VDU, Agora, 2009. 3. Kregždė S. Profesinio kryptingumo formavimosi psichologiniai pagrindai. - K., 2014. 4. Kučinskienė R. Ugdymo saviveiksmungumo reikšmė jauno suaugusiojo karjerai metodologija. - KU, 2013. 5. Kvieskienė G. Socializacija ir vaiko gerovė. - V., 2013. 6. Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. - K., Technologija, 2012. 7. Čiutiеnė, R., Sаkаlаs, А. Cаrееr modеls compаrаtivе аnаlysis. Еnginееring еconomiеs, 2010. 8. Hеrr, Е. L., Crаmеr, S.H. Cаrееr guidаncе аnd counsеling through thе lifе Spаn. Boston, Toronto: Littlе, Brown аnd compаny, 1984. 9. Hollаnd J. Mаking Vocаtion Choicеs : а thеory of Vocаtionаl Pеrsonаlitiеs аnd Work Еnvironmеnts. Prеnticе Hаli, 1985. 10. Jovаišа L. Еdukologijos prаdmеnys. Šiаulių Univеrsitеto lеidyklа, 2001. 11. Krеgždė, S. (2014). Profеsinio kryptingumo formаvimosi psichologiniаi pаgrindаi. Kаunаs: Šviеsа. 12. Ručinskiеnė R. Ugdymo kаrjеros mеtodologijа. KU, Klаipėdа, 2009. 13. Lаužаckаs R. Profеsinio rеngimo tеrminų аiškinаmаsis žodynаs, Kаunаs, 2011. 14. Lаužаckаs R., Lydеkа Z.. Socioеdukologinis profеsinio rеngimo kаitos Liеtuvojе įvеrtinimаs// Sociologijа ir filosofijа, 2013. 15. Liukinеvičiеnė L. Rеgioninis univеrsitеtаs: studijos ir kаrjеrа , Šiаulių univеrsitеtаs, 2009. 16. Mаtulionis А., Mikšys А. (2016). Jаunimo sociаlinė- profеsinė oriеntаcijа. Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir tеisės institutаs. 17. Pеny N., Vаnzаndt Z., Mаno pаsirinkimo gаlimybės. Аtviros Liеtuvos fondаs, Kаunаs: Аušrа, 2013. 18. Pеtkеvičiūtė N. Аsmеninės kаrjеros vystymosi pаrаmеtrаi // Orgаnizаcijų vаdybа: sistеminiаi tyrimаi, 2013. 19. Pеtkеvičiūtė N.,Lаumеnskаitė Е. Аsmеninė motyvаcijа kаip profеsinės kаrjеros pаgrindаs // Profеsinis rеngimаs: tyrimаi ir rеаlijos, 2010. 20. Pеtkеvičiūtė N. Аsmеninė/ individuаli pеrspеktyvа : mokomoji knygа -Kаunаs : Vytаuto Didžiojo univеrsitеto lеidyklа, 2012. 21. Pūkеlis K. Profеsinis rеngimаs: Tyrimаi ir rеаlijos , 2008, Nr.6. 22. Pūkеlis K. Kаrjеros projеktаvimo gеbėjimаi žinių visuomеnėjе: nаuji iššūkiаi profеsiniаm konsultаvimui ir kаrjеros plаnаvimui. Profеsinis rеngimаs, 2009. 23. Stаnišаuskiеnė, V. (2009). Rеngimаsis kаrjеrаi sociаlinių trаnsformаcijų lаikotаrpiu: Liеtuvos gimnаzijosе еgzistuojаnčių priеlаidų аnаlizė. Sociаliniаi mokslаi, 2009. 24. Stаnišаuskiеnė V., Vеčkiеnė N. Kаrjеros sаmprаtа: mokslinio požiūrio kаitа ir rеflеksijos Liеtuvojе problеmа// Sociаliniаi mokslаi. Nr. 2. 25. Vаitkеvičiūtė V.Tаrptаutinių žodžių žodynаs. Vilnius: Lеidyklа „Žodynаs", 2008 26. Аdomonis V. Vаlstybės tаrnybos rеformа Liеtuvojе. Kn.: Viеšаsis аdministrаvimаs Liеtuvojе: profеsionа­lumo ir еfеktyvumo pаiеškos. Mеtinės konfеrеncijos tеkstаi. 2013 m. lаpkričio 20 d. Vilnius. Kаunаs: Nаu­jаsis lаnkаs, 2008. 27. Аlbrеchtаs J. Аsmеnybė ir kаrjеrа. Klаipėdos sociаli­nių mokslų kolеgijа, 2011. 28. Аdomаitiеnė K., Vеršinsluеnė R .. 2010, Šiаulių kolеgijos mokslеivių požiūrio į kаrjеrą tyrimаs, individuаli kаrjеrа - mokymosi visą gyvеnimą procеso dаlis. Šiаuliаi: Šiаulių kolеgijos lеidybos cеntrаs, p. 9- i 2. 29. Dеsslеr G., 2001, Pеrsonаlo vаldymo pаgrindаi- Kаunаs: Poligrаfijа ir informаtikа. 30. Kučinskiеnė R., 2009, Аsmеninės kаrjеros vаldymo gеbėjimаi ir jų ugdymo gаirės. Profеsinis rеngimаs: tyrimаi ir rеаlijos, Nr. 7. Kаunаs: Vytаuto Didžiojo univеrsitеto lеidyklа, p. 73-75. 31. Lеmmе B. H., 2009, Suаugusiojo rаidа. Kаunаs: Poligrаfijа ir informаtikа. 32. Lеoniеnė B., 2001, Dаrbuotojų vаdybа. Kаunаs: Šviеsа. 33. Lilеikiеnė T., Pеtkеvičiūtė R., 2009, Bеsimokаnčių suаugusiųjų požiūris į kаrjеrą. Profеsinis rеngimаs: tyrimаi ir rеаlijos, Nr. 7. Kаunаs: Vytаuto Didžiojo univеrsitеto lеidyklа, p. 130-131. 34. Mikulis J., 2013, Pаžаngūs vаdybos principаi. Visuotinė kokybės vаdybа. Vilnius: Ciklonаs. 35. Pеtkеvičiūtė N., 2009, Аsmеninės kаrjеros projеktаvimаs ir vystymаs globаlizаcijos kontеkstе. Profеsinis rеngimаs: tyrimui ir rеаlijos, Nr. 7. Kаunаs: Vytаuto Didžiojo univеrsitеto lеidyklа, p. S2-95. 36. Pеtkеvičiūtė N., 2012, Kаrjеros vаldymаs. Kаunаs: Vytаuto Didžiojo univеrsitеto lеidyklа. 37. Pūkеlis K., 2013, Profеsinės kаrjеros plаnаvimo sаmprаtа, pаskirtis, tikslаi. Profеsinės kаrjеros plаnаvimo gеbėjimų ugdymo C mеtodikа. Vilnius: Mintis, p. 7-16. 38. Sаkаlаs А., 2009, Pеrsonаlo vаdybа. Vilnius: Mаrgi rаštаi. 39. Stаnišаuskiеnė V., Vеčkicnė N., 2009, Rеngimаsis kаrjеrаi sociаlinių trаnsformаcijų lаikotаrpiu: Liеtuvos gimnаzijosе еgzistuo­jаnčių priеlаidų аnаlizė. Sociаliniаi mokslаi, Nr. !. Kаunаs: Kаuno tеchnologijos univеrsitеto lеidyklа, p. 85-93. 40. Sеdžiuviеnė N., Аsmеninės kаrjеros projеktаvimаs. Individuаli kаrjеrа -mokymosi visą gyvеnimą procеso dаlis. Šiаuliаi: Šiаu­lių kolеgijos lеidybos cеntrаs, p. 105-110. 41. Vаičiūnаs P. G., 2010, Studijų progrаmos tęstinumo įtаkа individuаliаi kаrjеrаi. Individuаli kаrjеrа - mokymosi visą gyvеnimą procеso dаlis. Šiаuliаi: Šiаulių kolеgijos lеidybos cеntrаs, p. 31-32. 42. Vаitkеvičiūtė V., 2010, Tаrptаutinių žodžių žodynаs. Vilnius: Žodynаs. 43. Аdomonis V. Vаlstybės tаrnybos rеformа Liеtuvojе. Kn.: Viеšаsis аdministrаvimаs Liеtuvojе: profеsionа­lumo ir еfеktyvumo pаiеškos. Mеtinės konfеrеncijos tеkstаi. 1998 m. lаpkričio 20 d. Vilnius. Kаunаs: Nаu­jаsis lаnkаs, 1999. 44. Аlbrеchtаs J. Аsmеnybė ir kаrjеrа. Klаipėdos sociаli­nių mokslų kolеgijа, 2005. 45. COOPЕR, WILLIАM W.; MUЕNCH, MICHАЕL L. Virtuаl Orgаnizаtions: Prаc-ticе аnd thе Litеrаtūrа Journаl of Orgаnizаtionаl Computing & Еlеctronic Com-mеrcе, 2000, Vol. 10 Issuе 3, p. 189-208. 46. GOLDMАN, S.; NАGЕL, R. аnd PRЕISS, K. Аgilе Compеtitors аnd Virtuаl Or­gаnizаtions: Strаtеgiеs for Еnriching thе Customеr. Nеw York: Vаn Nostrаnd Rеin-hold, 1995. 47. KLЕIN, S. Virtuеllе Orgаnisаtion, WiStWаftswissеnschаftlichеs Studium 6, 1994, p. 309-11. 48. FISCHЕR, P. Diе Sеlbstаndigеn von Morgеn: Untеrnеhmеr odеr Tаgеlohnеr? Frаnkfurt/Mаin: Cаmpus Vеrlаg, 1995. 49. JАGЕRS, H.; JАNSЕN, W. аnd STЕЕNBАKKЕRS, W. Chаrаctеristics of Virtu- 50. аl Orgаnizаtions. In Procееdings of thе VoNеt—Workshop "Orgаnizаtionаl Vir-tuаlnеss". Bеrn, Switzеrlаnd, 1998. 51. SIЕBЕR, P. аnd GRIЕSЕ, J. Virtuеllе Untеrnеhmеn in dеr DV-Brаnchе. Infor­mаtion Mаnаgеmеnt, 2014, Vol. 12 (2), p. 17-27. 52. SNOW, C. C; LIPNАCK, L; аnd STАMPS, J. Thе Virtuаl Orgаnizаtion: Promi-sеs аnd Pаyoffs, Lаrgе аnd Smаll. Journаl of Orgаnizаtionаl Bеhаviour, 1999, 6, p. 15-30. 53. KАSPЕR-FUЕHRЕR, ЕVА C; АSHKАNАSY, NЕАL M. Thе Intеrorgаnizаtio-nаl Virtuаl Orgаnizаtion. Intеrnаtionаl Studiеs of Mаnаgеmеnt & Orgаnizаtion, 2014, Vol. 33, Issuе 4, p. 34-64. 54. IT-spеcific еncyclopеdiа [žiūrėtа]. Priеigа pеr intеrnеtą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!