Savęs vertinimas "Aš organizacijoje"

1. SAVĘS VERTINIMAS Kėkvienas žmogus turi gyvenime tikslų. Gyvenimo tikslais galima laikyti įvairius dalykus, tokius kaip: susirast gerai apmokamą darbą; sukurt šeimą; nusipirkt automobilį; pabaigti mokslus; pasistatyt namą ir t.t. Kai kurie žmonės net susikuria strategijas kaip tuos tikslus įgyvendinti. Aš taip pat neatsilieku, turiu įvairių tikslų. Pagrindiniai mano dabartiniai tikslai, kuriuos tikiuosi įgyvendinti yra: sėkmingai baigti universitetą ir susirast gerai apmokamą darbą. Be abejo pas mane yra daugiau svajonių ir norų, jie nuolat kinta, nuolat didėja. Pavyzdžiui, susiradęs gerai apmokamą darbą, norėčiau įsigyti geresnį automobilį, Kai mokiausi mokykloje, siekiau ją kuo geriau pabaigti. Pabaigus mokyklą atsirado tikslas susirasti darbą. Paskui supratau, kad reikia siekti aukštesnių mokslų. Kai pabaigsiu universitetą tikiuosi susirasti geresnį ir geriau apmokamą darbą. Taigi manau, kad su kėkvienu gyvenimo tarpsniu tikslai kinta, norai didėja. Kažkurį tikslą įgyvendinęs atsiranda kitas ir pan. Yra toks populiarus posakis “valgant apetitas didėja” t.y. Kuo daugiau turi tuo daugiau nori. Žmogus visiškai gyvendamas be tikslo, gyvena ramų, tačiau nemanau, kad įdomų gyvenimą. Manau čia tinka A. Kamiu mintis: Netekti gyvybės - menkas dalykas <...> bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas - štai kas nepakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. Yra nemažai nepanaudotų galimybių, kurių dėka galbūt galima įsitvirtinti žymiai geriau organizacijoje ar kur kitur. Aš dirbu pardavimų srityje. Manau, kad dar daug yra neišnaudotų galimybių, kaip geriau realizuoti prekes, kuriomis prekiauja įmonė, kuriai šiuo metu priklausau. Bet aš esu optimistu, tai manau, kad dar ateityje bus galima panaudoti, tai kuo dar nepasinaudojome. Aš stengiuosi išnaudoti visas galimybes, kad neišnaudotų liktų kuo mažiau. 1.2. Mano stipriosios pusės Savybės kurias vertinu kaip turtą Yra nemažai savybių mano nuomone, kurias būtų galima vertinti, kaip turtą. Svarbiausios iš jų manyčiau yra: 1. Sąžiningumas. 2. Komunikabilumas. 3. Draugiškumas. 4. Darbštumas. 5. Atsakingumas. 6. Iniciatyvumas. 7. Lankstumas. 8. Gebėjimas pamatyti ir spręsti problemas. 9. Novatoriškumas. 10. Organizuotumas. 11. Nekonfliktiškumas. 12. Ir kt. Yra begalės daug savybių, kurių dėka žmogus tampa asmenybę ir yra pilnavertis pavyzdžiui, organizacijos narys. Aš daugelį savybių laikau turtu, ir kartais sunku vieną savybę įsivaizduoti be kitos, pavyzdžiui atsakingas privalo būti kartu ir sąžiningas, nes nesąžiningas žmogus vargu ar bus itin atsakingas kai kuriais atvejais, ir pan. Manau, aš turiu daugelį iš prieš tai išvardintų savybių, todėl savimi esu pakankamai pasitikintis, be abejo ne visais atvejais, būna gyvenime tokių situacijų, kai sunku savimi pasitikėti, bet stengiuosi, kad tokių situacijų iškiltų kuo mažiau. Esu pakankamai nekonfliktiška asmenybė, bet gebu apginti savo nuomonę ir manau tai man suteikia šansą kopti karjeros “laiptais”. Esu pakankamai lankstaus proto, todėl mėgstu ir naujoves. Manau, kad turiu tam tikrų organizacinių sugebėjimų, padedu spręsti įmonės, kurioje dirbu, problemas. Manau esu sąžiningas savo ir kitų atžvilgiu, nesistengiu meluoti, apgaudinėti. Pakankamai manau sunku išvardinti savybes, kurias manyje mato kiti. Darbdaviai manimi šiuo metu yra visiškai patenkinti, nes mano, kad esu atsakingas, darbštus, sąžiningas, todėl manimi visiškai pasitiki. Mano darbe tokios savybės, kaip komunikabilumas, darbštumas, kruopštumas yra būtinas, todėl manau, kad šias savybes taip pat darbdaviai manyje įžvelgia. Pažįstami mano, kad esu draugiškas, organizuotas, iniciatyvus ir nekonfliktiškas žmogus. Manau, organizacijoje pritampu ir esu mėgstamas. Genetiniai veiksniai, tai tokie veiksniai, kurie labiau glūdi išorėje arba viduje, tik jie yra nulemti dar mums net ne gimus. Sunku tokius veiksnius valdyti, bet šiais laikais viskas yra įmanoma. Nemanau, kad mano genetiniai veiksniai gali man sukliudyti, kažkurioje gyvenimo situacijoje. Nemanau, kad ir kitiems, bent jau mano atžvilgiu gali kas nors sukliudyti. Neesu rasistas ir visiškai tik išorės vertintojas. Taip pat manau, kad žmogus gali kovoti su tam tikrais veiksniais, kurie visgi gali sukliudyti. Jei iš prigimties esi uždaro būdo ir pakankamai ramus, sunku būtų dirbti tokiame darbe, kur reikalingas aktyvus žmogus. Aš pavyzdžiui, visgi negalėčiau dirbti darbe, reikalaujančio visiško susikaupimo ir ramaus būdo. Tarkim, išvaizdą žmogus gali pasikeisti, šiais laikais viską pakeisti galima nuo plaukų spalvos iki nosies dydžio. Fiziologiniai veiksniai, tai svarbiausi pirminiai poreikiai (maistas, drabužiai, pastogė ir pan.), kurių patenkinimo lygis lemia pačią žmogaus išgyvenimo galimybę. Kol šios grupės poreikiai bent iš dalies nėra patenkinti, į kitas grupes dėmesys nekreipiamas. Todėl šie veiksniai pakenkti gali dažniau. Manau, kad organizacija turėtų atsižvelgti į darbuotojų fiziologinius poreikius. Jei darbuotojas yra, pavyzdžiui, alkanas jis bus irzlus ir gali pakenkti organizacijos veiklai, sukelti konfliktą ir pan. Prastai atrodantis, pavyzdžiui, prastai apsirengęs gali pakenkti organizacijos įvaizdžiui ir pan. Aišku organizacijai yra lengva padaryti pietų pertraukėles, bet sunkoka priversti darbuotoją apsirengti taip kaip dera, tarkim, jei darbuotojas jaučiasi nepatogiai su tam tikra apranga. 1.3. Mano silpnosios pusės Kaip ir kėkvienas, taip ir aš turiu silpnų pusių, kurios kartais man kenkia. Kai kurie mano charakterio bruožai yra net gi nepakenčiami. Kai kuriems asmenims nepatinka drąsiai išsakyta nuomonė, kuri prieštarauja jų nuomonei. Kartais per daug ginu savo nuomone, net gi tokiais atvejais kai tai yra visiškai nebūtina. Kartais esu pernelyg tinginys, kad padaryčiau tai kas yra reikalaujama iš manęs padaryti. Mėgstu atidėti kai kuriuos būtinus darbus, kas man naudos nedaro. O kartais esu net gi perdaug persidirbantis, dėl to paskui būnu labai pavargęs ir irzlus. Esu pakankamai spontaniškas, tad kartais darau, neapgalvodamas pasekmių. Kartais darau itin atviras ir pernelyg kritiškas pastabas, kurios kartais priveda prie konflikto, nors jau kaip minėjau neesu itin konfliktiška asmenybė. Problema (gr. problema - uždavinys, užduotis) gali būti suprantama kaip: • situacija, kuri netenkina tačiau nežinoma kaip ją įveikti (nesuformuluotas spręstinas uždavinys); • sudėtinga situacija; • sunkiai išsprendžiamas uždavinys (dėl išteklių trūkumo arba sprendimo būdo nežinojimo); • uždavinys, iškylantis žmonių tikslingoje veikloje ir reikalaujantis teorinio arba praktinio sprendimo; Problematika (gr. problematikos - susijęs su uždaviniu) - kurios nors srities problemų, neišspręstų uždavinių, visuma. Kartais iškyla gyvenime tokių problemų, kurias sunku spręsti, bet privaloma. Stengiuosi visas problemas spręsti iš karto, kad per vieną problemą neatsirastų šimtas kitų. Problemos būna įvairios: nuo smulkių problemų iki visiškai neįmanomų išspręsti problemų. Problemų turime visi, tik vieniems lengviau su jomis susidoroti, kitiems kur kas sunkiau. Manau esu pakankamai stipri asmenybė, todėl manau, kad su savo problemomis kol kas susitvarkau. Kai iškyla problema pirmiausiai ieškau dėl ko ji atsirado, o tik paskui ieškau kas kaltas dėl to. Dažniausiai dėl savų problemų, pats kaltas ir esu, nors, be abejo būna, kad bereikalingų problemų pridaro ir kiti asmenys. Dažniausiai problemos kyla dėl smulkmenų. Jei kalbėtume apie mažas problemas, tai mano problemos tokios pat kaip ir kitų: įvairūs konfliktai; trūkumas arba perteklius kažko ir t.t. Nors daugelis problemas įžvelgia net ten kur kitas net nesugalvotų, kad tai problema. J. V. Gėtė: Sakoma, kad tarp dviejų priešingų nuomonių glūdi tiesa, - Jokiu būdu! Tarp jų glūdi problema! Man dabar pavyzdžiui, kyla problemos todėl, kad aš noriu sėkmingai pabaigti universitetą kartu dirbdamas. Tai darbą turiu aukoti vardan mokslų ir atvirkščiai. Be abejo, dėl to esu pats kaltas, tačiau atsisakyti nei vieno nei kito dalyko nesinori. Mokslas šiais laikais būtina, o be to ir pats noriu tobulėti, o darbas man yra būtinas, kad patenkinčiau savo fiziologinius poreikius. Be abejo, su tokia pačia problema susiduria ne vienas studentas, todėl galiu tik pasiguosti, kad kol kas pavyksta suderinti visa tai. S. Halifaksas žodžiais: paprastai viltis - blogas vedlys, nors geras pakeleivis. Aš turiu daug vilčių ateičiai, bet stengiuosi ne tik viltimis pasikliauti, bet ir daryti, kad tos viltys taptų realios. Aš siekiu įvairių dalykų. Jau ankščiau esu išvardijęs pagrindinius savo siekius: 1. Pabaigti universitetą; 2. Susirasti gerai apmokamą ir perspektyvų darbą. Visomis jėgomis stengiuosi mokintis kuo įmanoma stropiau ir gerai viską įsisavinti. Na šis siekis yra pakankamai realus, nes jau studijuoju ir kol kas viskas sėkmingai. Nors sėkme retai pasikliauju, labiau pasikliauju savo įdėtu darbu. Susirasti gerai apmokamą ir perspektyvų darbą, manau taip pat realus siekis. O truputėlį mūsų visuomenė jau tobulėję ir bedarbystė mažėja. Manau, vis gi yra tokių darbų Lietuvoje, kurie turi pakankamai perspektyvos ir gerai apmokami darbai. Jau dabar po truputį ieškau, neblogų pasiūlymų, dalyvauju pokalbiuose. Gerai apmokamas darbas ir perspektyvus tuo pačiu metu, manau, suteiks galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą ir suteiks man pasitenkinimo. Kiti mano siekiai yra šie: 3. Pasistatyti namą. Tai galbūt ir nėra visiškai realus noras, nes pasistatyti namą reikia nemažai pastangų ir lėšų. Bet jei ateityje dirbsiu gerai apmokamą darbą, tai manau šis siekis bus pakankamai realus. 4. Pabaigti magistratūra ir doktorantūra. Šis siekis bus realus jei nepritruks jėgų toliau studijuoti ir be abejo, jei sėkmingai užbaigsiu bakalauro studijas. 2. NORIU BŪTI TOKS Manau visi mes norime būti idealiais ir dauguma būtent to ir siekia. Bet aš esu realistas ir žinau, kad visiškai idealių nebūna, nors čia ir sąlyginai, nes kėkvienas idealumą suvokiame skirtingai. Aš pavyzdžiui, norėčiau būti perspektyvus darbuotojas lipantis sėkmingai karjeros “laiptais”. Kaip skelbia Dao filosofija - kadangi mums nereikia eikvoti jėgų puikavimuisi ar padėties tvirtinimui, galime lavinti geriausius savo asmenybės bruožus. Tai ir stengiuosi daryti. Stengiuosi tobulėti tose srityse, kuriose aš save matau. Pavyzdžiui, aš norėčiau būti perspektyvus vadybininkas, kuris organizacijai neštų maksimalų pelną. Tai gi, aš tobulėju, studijuodamas, papildomai mokydamasis, semdamasis patirties dirbdamas dabartiniame darbe, kuo maksimaliau bendrauju su klientais ir t.t. Stengiuosi kuo daugiau domėtis kas vyksta Lietuvoje ir Pasaulyje. Stengiuosi kuo daugiau sužinoti ko reikia, kad organizacija sėkmingai gyvuotų. 3. GYVENIMO PRASMĖ Aš kaip ir daugelis santykiuose su bet kokiu žmogumi ieškau prasmės, jei tie santykiai neprasmingi aš stengiuosi tokių santykių nepuoselėti ir netvirtinti. Mes praktiškai kėkvieną dieną susiduriame, kur beeitume, ką be darytume su žmonėmis. Santykių gali būti įvairių: draugiškų; nedraugiškų; susijusių tik su darbo reikalais; kartais santykiai visiškai nesuprantami ir t.t. Su vienais žmonėmis santykiai yra gilūs su kitais paviršutiniški. Gilūs santykiai aš manau yra tokie, kurie paremti pasitikėjimu ir supratimu. Prasmingų santykių pagrindas – pasitikėjimas. Bet kokiems santykiams pasitikėjimas būtinas. Nors pasitikėjimui atsirasti reikia laiko, būtent nuo pasitikėjimo iš esmės priklauso artimi bei prasmingi santykiai. Tokius santykius su žmogumi bandome išlaikyti ir puoselėti. Aš asmeniškai būtent tai ir vertinu labiausiai, nepriklausomai kas tai per žmogus, su kuriuo mane sieja tokie santykiai. Dažniausiai žmonės traukia mus iš vidaus, kartais net sunku apibūdinti, kodėl vieni patinka, o kiti ne. Žmonės artimi būna savo vertybėmis, mintimis, siela, jausmais ir pan. Vertybes dažnai suvokiame skirtingai nei kiti, tačiau, manau, jei nors kelios vertybės sutampa su kitų mes su tokiais žmonėmis daugiau bendraujame ir jie mums labiau patinka. Tačiau kartais galime pastebėti, kad mes perimame kažkokias vertybes iš to žmogaus su kuriuo ilgai bendrauji. Na jei esi tarkim, visiškai nesusidomėjęs kažkokiu reiškiniu, o tau kasdieną nuolatos bus pasakojama apie jį, ilgai netrukus arba tu jį pradėsi vertinti arba tu apie jį iš vis nieko nebenorėsi žinoti. Dažnai mes perimam tradicijas, kurios taip yra kažkam vertybė. Tai gal dažniausiai yra perimamos vertybės. Man patinka nuolatinės naujos pažintys, ypač tos kurios kažkada ateityje gali būti naudingos, arba ypač tos kurios man suteikia pasitenkinimą dvasiniam poreikiams. Aš dirbu tokiame darbe, kuriame nuolatinės pažintys yra ne naujiena, nes tenka bendrauti su klientais, kurie dažniausiai yra nenuolatiniai klientai. Nes dirbu nekasdieninės paklausos prekių parduotuvėje. Man patinka darbas su žmonėmis, todėl daugumą pažinčių vertinu. Didžiausias darbinis man iššūkis būtų pakeisti patį darbą. Nes dirbu nedideliame miestelyje ir nedidelėje įmonėje. Karjeros čia nepadarysiu. Mano dabartinio gyvenimo prasmę apibūdintų Č. Dikenco žodžiai: nėra prasmės prisiminti praeitį, jei ji neturi įtakos dabarčiai. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Cava R. - Kaip Elgtis su sunkiais žmonėmis, 2005m. 2. Sakalas A. Personalo vadyba, 1998m. 3. Vijeikienė B., Vijeikis J. Komandinio darbo pagrindai, 2000m. 4. Belešiūnas A. - Ieškant gyvenimo prasmės, 2004m. 5. Exley H. - Amžinosios vertybės, 2005m. 6. Robbins St. P. - Organizacinės elgsenos pagrindai, 2003m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!