Savanoriška veikla nevyriausybinėse organizacijose

ĮVADAS ,,Savanoris – tai žmogus, skiriantis dalį savo laiko bendruomenės nariams, neimantis už tai atlyginimo, atsakingas už veiklą, siekiantis tobulėti, įgyti naujos patirties bei gaunantis dvasinės naudos, kuria dalijasi su bendruomene” (Jonutytė, 2006). Socialinio darbo savanoris – žmogus, skiriantis savo laiką, žinias, patirtį, energiją darbui organizacijoje ir neimantis už tai piniginio atlyginimo. Kitaip tariant savanoriais laikomi tie žmonės, kurie teikia psichologinę, materialinę pagalbą tiems bendruomenės nariams, kuriems to reikia. Kiekvienas sąmoningas žmogus gali būti savanoriu. Savanoris gali dirbti įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse, kur reikalinga jo pagalba. P. Jordanas, M. Ochman (1998) pateikia tokius savanorių veiklos motyvus: • Nori padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos 61 proc. • Tikisi įgyti naujų įgūdžių 46 proc. • Nori turėti ką veikti 41 proc. • Nori jausti malonumą padėdami kitiems 31 proc. • Nori sutikti naujų žmonių 29 proc. • Nori atiduoti ,,skolą” kitiems, kuriems jaučiasi esą ,,skolingi” 11 proc. • Siekia konkretaus darbo 7 proc. • Turi daug laisvo laiko 4 proc. Darbo tikslas: susipažinti su savanoriška veikla nevyriausybinese organizacijose Darbo uždaviniai: • Apibrėžti kas yra savanoriška veikla • Išsiaiškinti kokios yra Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje, jų reikšmė ir funkcijos • Pristatyti pasirinktą NVO • Reflektuoti ir aprašyti savo patirtį 1. NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS LIETUVOJE 1.1. Nevyriausybinių organizacijų apibrėžimas ir pagrindiniai požymiai Nevyriausybinė organizacija ( NVO) – tai tarpininkas tarp piliečio ir valstybės. Nevyriausybinė organizacija – tai savarankiška, be Vyriausybės pagalbos įkurta ir dirbanti institucija, veikianti įstatymų numatyta tvarka. Lietuvoje nevyriausybinės organizacijas įprasta vadinti trečiuoju sektoriumi. Jos pagrindiniai požymiai yra šie : • savarankiškumas • valstybinių dotacijų ir subsidijų nebuvimus • demokratiškas valdymas • aktyvus dalyvavimas sprendžiant valstybės problemas. ( I.Leliūgienė 1997, 96). Visuomeninė vaikla jau pačiu pavadinimu pasako, kad tai nėra apmokama veikla – didžiausia dalis žmonių, dirbančių NVO, yra savanoriai. 1.2. NVO veikla ir finansavimo šaltiniai Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų spektras yra labai platus: tai politinės partijos, profesinės sąjungos, religinės organizacijos, tautinės organizacijos, meno – kultūros organizacijos, sportinės, socialinės, mokslinės, atskirų visuomenės grupių ( moterų, vaikų, jaunimo) organizacijos, tarptautinių organizacijų filialai, verslo grupių, teisėtvarkos organizacijos, sveikatos organizacijos. Šias organizacijas remia: a) užsienio šalių finansiniai šaltiniai, įvairios organizacijos b) privatūs asmenys c) vyriausybė ( I. Leliūgienė 1997, 99). 1.3. Savanoriškumas kaip pagrindinis NVO požymis Nevyriausybinė organizacija yra tarpininkas tarp piliečio ir valstybės valdymo mechanizmo. Tai leidžia daryti įtaką vyriausybės sprendimams ir lanksčiai atstovauti visuomenės interesams. Pagrindinis nevyriausybinės organizacijos požymis yra savanoriškumas, kadangi jie negauna valstybinių dotacijų ir supsidijų. Joje savanoriškai dirba aktyvūs žmonės, kurie nori spręsti socialines problemas, keisti visuomenę. Bendruomenės nariams teikia savanorišką pagalbą žmonės – savanoriai. Savanoris – tai žmogus, laisva valia atliekantis visuomenei naudingą darbą ir neimantis už tai piniginio atlygio. Savanoriška veikla nelaikomas darbas, atliekamas giminaičiams, draugams, pažįstamiems. Tokia nuostata galioja tik savanoriškos veiklos pradžioje, nes vėliau savanoriai tampa draugais, pažįstamais, o kartais ir giminaičiais. Savanoriška veikla – tai galimybė kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, realigijos, politinių įsitikinimų, amžiaus ar sveikatos, panaudoti savo sugebėjimus ir patirtį, įgauti naujų įgūdžių, susirasti naujų draugų, įsitraukti į darbą ir pakeisti socialinį gyvenimą. (P.Jordanas, M.Ochman, 1998,9). Ilgalaikiai savanoriai atsidavę idėjai ir organizacijai – turi stiprų priklausymo savanorių grupei jausmą, laiko save atliekamo darbo rezultatų saviniku. Savo vaidmenį deda daug asmeninių ir psichologinių jėgų. Į organizacją ateina patys, nes trokšta įgyvendinti savo idėjas arba todėl, kad turi artimus ryšius su jau esamų savanorių ratu. Daugeliu atvejų tokie savanoriai buvo tikrieji organizacijos kūrėjai: jie ilgą laiką dirbo savanorišką darbą, padėjo įkurti struktūrą, į kurią vėliau patys ėsijūngė. Trumplaikiai savaoriai nėra ypatingai susidomėję organizacija. Jie pritaria jos pritaria, bet savo veiklos nelaiko pagrindine gyvenimo dalimi. Paprastai į organizaciją jie pritraukiami kviečiant juos prisidėti prie konkretaus darbo, renginio, kuris juos domina. (S.McCurley, R.Lynch, 2001,16). 2. VŠĮ „ PARAMOS VAIKAMS CENTRAS“ 2.1. Įkūrimo istorija ir aplinkybės 1995 metais Paramos vaikams centras prasidėjo kaip Atviros Lietuvos fondo „ Big Brothers Big Sisters“ programa. Tais pačiais metais centro darbuotojai pradėjo teikti psichologinio konsultavimo paslaugas vaikams, turintiems emocinių ir elgesio problemų, rengti mokymus specialistams, dirbantiems su vaikais. Tuo metu pagrindinis organizacijos tikslas buvo sukurti teikiantį paslaugas vaikams, jų globėjams ir asmenims, dirbantiems su vaikais, centrą, kad būtų garantuota profesionali parama, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko ir šeimos psichologinius poreikius. Centro darbuotojai pradėjo teikti psichologinio konsultavimo paslaugas vaikams, turintiems emocinių ir elgesio problemų, taip pat rengti mokymus žmonėms, dirbantiems su vaikais. 2.2. Paramos vaikams centro misija ir veikla Misija: užtikrinti vaikų psichinę gerovę, teikiant profesionalią efektyvią kompleksinę pagalbą vaikams ir šeimoms. Vaikus ir šeimas gali konsultuoti psichologas, teisininkas, psichiatras ir socialinis darbuotojas. Centro teikiamos paslaugos: • Teikia psichologinę pagalbą prievartą patyrusiems vaikams ir suaugusiems; • Teikia psichologinę pagalbą vaikams, suaugusiems ir šeimoms, įveikiant psichologines krizes ir šalinant emocinius nesklandumus; • Vykdo prevencines vaikų prievartos ir psichologinių krizių programas; • Ugdo savanorius, globojančius vaikus, įgyvendina „ Big Brothers Big Sistrs“ programą; • Rengia ir įgyvendina profesinio tobulėjimo ir tarpžinybinio bendradarbiavimo programas švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos ir socialinio darbo specialistams; • Konsultuoja tėvus, globėjus, rengia ir įgyvendina švietimo programas, diegiant efektyvius atsakingos tėvystės, šeimos bendradarbiavimo ir vaikų ugdymo procesus; • Atstovauja vaikų interesus, diegiant reikalingus įstatymus, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą; • Telkia bendruomenę ir skatina jos narių dalyvavimą, ginant ir tenkinant vaikų poreikius. Paramos vaikams centras turi pačių išlaikomas patalpas, automobilį, internetinę svetainę. Vasarą rengiamos vaikų stovyklos, organizuojami įvairūs renginiai gausiam Didžiųjų ir Mažųjų Draugų būriui. Paramos vaikams centras šiuo metu vykdo šias programas ir projektus: • „ Big Brothers Big Sisters“ programa Tai yra viena seniausių, geriausiai žinomų ir efektyviausių programų pasaulyje, skirtų padėti vaikams. Tai unikali programa, kurios sėkmingumą užtikrina stabili vaiko ir savanorio draugystė, specialus savanorių paruošimas ir profesionali vaiko ir savanorio draugystės priežiūra. • Programa vaikams nukentėjusiems nuo smurto Kmpleksinė pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo smurto – tai prioritetinė Paramos vaikams centro veiklos kryptis. Nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir į psichologinę krizę patekusioms šeimoms Paramos vaikams centro darbuotojai teikia nuo 1995 metų. Projekto veikla nukreipta į vaikus, šeimos narius, specialistus, dirbančius su vaikais ir šeimomis, bendruomenės narius. • Programa „ Antras žingsnis“ („Second Step“) Paramos vaikams centre ši programa pradėta vykdyti nuo 2004 metų. Tai socialinius – emocinius įgūdžius ugdanti bei stiprinanti programa. Jos esmė – mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti vaikus susitvarkyti su savo jausmais, atsispirti impulsyviam elgesiui, išspręsti problemas ir suprasti savo elgesio pasekmes. Nuo šios programos įgyvendinimo pradžios mokytojai savo klasese dirbę su „Antrojo žingsnio“ programa, pateikė atsiliepimų, patvirtinančių, programos veiksmingumą. 2.3. Socialinės problemos, kurioms spręsti įkurta organizacija Paramos vaikams centre teikiama profesionali pagalba vaikams ir jų šeimos nariams. Vaikai ir jų šeimų nariai šiame centre gali gauti nemokamą socialinio darbuotojo konsultaciją. Vaikui ir šeimos nariams socialinis darbuotojas suteikia palaikymą bei informaciją apie priklausančias socialines garantijas, esant poreikiui, padeda kur apsistoti, nukreipia pas reikalingus specialistus ir kt. Vaikai taip pat gali dalyvauti socialinėje programoje „Big Brothers Big Sisters“. Dalyvaujantis programoje vaikas kiekvieną savaitę susitinka su suaugusiu savanoriu, susitikimų metu gauna jo palaikymą ir pagalbą. Programoje gali dalyvauti 7-14 metų amžiaus mergaitės ir berniukai. Savanoriai yra ruošiami specialiuose apmokymuose. 2.4. Finansavimo šaltiniai Paramos vaikams centro finansavimo šaltiniai: • Valstybinės institucijos; • Nevyriausybiniai fondai ir organizacijos Lietuvoje ir užsienyje; • Verslo įmonės; • Asmeninės aukos; • Pajamos už paslaugas. 3. SAVANORIŲ VIETA PARAMOS VAIKAMS CENTRE Paramos vaikams centre savanoriai dirba su vaikais nuo 7 iki 14 metų amžiaus. Savanoriška veikla yra vykdoma tarytum žaidimo forma, dalyvaujant programoje „ Big Brothers Big Sisters“. Programos misija: asmeninės, savanoriškos suaugusio pagalbos vaikui idėjos skleidimas Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Programos esmė: profesionaliai prižiūrima suaugusiojo ir vaiko draugystė, kuri padeda vaikui sustiprėti, labiau pasitikėti savimi, bendrauti su kitais draugiškai, išmokti pasirūpinti savimi ir šalia esančiais. Būna, kad vaikams reikia juos išklausanęio, suprantančio, palaikančio ir išmokančio, kaip elgtis įvairiose gyvenimiškose situacijose, žmogaus. Tokiais žmonėmis tampa programos dalyviai – Didieji Draugai. Taip prasideda Didžiųjų ir Mažųjų Draugų draugystė. Savanoris su vaiku susitinka kartą per savaitę ir dviejų valandų. Veikla, kuria užsiima Didieji ir Mažieji Draugai: • Kalbasi; • Vaikšto po miestą; • Užsiima kūrybine veikla( piešia, kuria eiles, lipdo iš molio); • Kepa pyragus, sumuštinius ir t.t.; • Užsiima sportine veikla( žaidžia kamuoliu, važinėja dviračiais riedučiais); • Eina į kiną, teatrą, kavinę; • Tiesiog svajoja ir nieko neveikia. Vaikas panoręs prisijungti prie programos turi ateiti su savo tėvais ar globėjais ir pasirašo sutartį metams laiko, vėliau vaiko pageidavimu sutartis pratesiama dar metams. Savanorio ir vaiko draugystę prižiūri ir draugauti padeda programos kordinatoriai, kurie reikalui esant nukreipia vaiką pas reikalingus specialistus, kurie padėtų vaikui įveikti jo psichologines, socialines ar kitas problemas. Savanoriais gali tapti visi suaugę žmonės, gebantys ar turintys noro bendrauti su vaikais, padėti išspręsti jiems kylančias bendravimo ar kitas psichologines problemas, ar tiesiog tapti draugais ir padėti vaikams augti atsakingais, savarankiškais, savimi pasitikinčiais žmonėmis. 4. PASLAUGŲ GAVĖJO PORTRETAS 4.1. Darbo su vaikais ypatumai Savanoriai dirbantys su vaikais turi atitikti tam tikrus kriterijus, kadangi vaikams reikalinga specifinė pagalba, darbas su jais reikalauja ypatingo atsidavimo. Savanoriškam darbui su vaikais pagrindiniai kriterijai yra šie: • Motyvacija; • Pasitikėjimas savimi; • Kandidato empatiškumas; • Aiškios vertybinės nuostatos; • Gebėjimas spręsti konfliktines situacijas. Savanoriai bendraudami su vaikais , juos išklausydami, patardami prisideda prie vaiko asmenybės formavimo, prie jo pasaulio suvokimo. Vaikas žinodamas, kad turi žmogų, į kurį gali kreiptis pagalbos, patarimo, jaučiasi saugesnis, labiau pasitiki savimi. Vaikai į organizaciją patenka su įvairiomis problemomis. Vieni ateina savo noru, kitus siunčia vaiko teisių institucijos ar artimieji. Pagrindinės vaikų patenkančių į paramos vaikams centrą problemos: • Tėvų ir vaikų bendravimo problemos • Bendravimo problemos su bendraamžiais • Patiriamas smurtas, prievarta, išnaudojimas • Emocinės ir psichologinės problemos • Vaikai iš asocialių šeimų • Agresyvūs, konfliktiški vaikai Savanoriai, psichologai ir kiti specialistai, dirbantys su vaikais jam neatstos šeimos. Jei vaiko problemos susijusios su šeima, reikia dirbti su visa šeima, norint išspręsti problemą iš esmės. 5. REFLEKSIJA 5.1 Įspūdžiai apie Paramos vaikams centrą, klientus, darbuotojus Savanoriškas darbas nėra jau toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tačiau man tai yra iš ties neįkainojama patirtis. Darbas su vaikais yra labai ydomus, jų problemos pačios svarbiausios, kiekvienas vaikas unikalus ir nepakartojamas. Buvo labai įdomu įsilieti į vaikų pasaulį, pamatyti jų problemas, susipažinti su jų elgesio, veiksmų, poelgių specifika. Pagalba vaikui teikia neapsakomą džiaugsmą. Vaikai mūsų ateitis, reikia stengtis, kad mūsų vaikų vaikystė būtų kuo šviesesnė, kad vaikų gyvenimai būtų pilni džiaugsmo, gerų emocijų, jų kasdienybės netemdytų liūdesys, skausmas, apmaudas ir jų vaikiškos problemos būtų išgirstos ir išspręstos. Darbui su vaikais reikia atsidavimo, visiško pasišventimo ir asmeninių savybių, kurios padėtų rasti bendrą kalbą su vaikais, susidraugauti su jais, kad jie visiškai tavimi pasitikėtų, nebijotų tau atskleisti savo problemų, patikėti paslapčių. Tik tada galėsi pagelbėti vaikui, kai žinosi, kas dedasi jo širdutėje. Bendraudama su savo Mažąja Drauge aš išmokau į viską žiūrėti daug paprasčiau. Ji mane išmokė džiaugtis paprastais dalykais. Gyvenimas pilnas mažų stebuklų tik mes per daug užsiėmę savo rūpesčiais, vis skubame ir skubame ir nematome kiek daug gražių dalykų yra aplink mus. Mes turėtume daugiau laiko skirti savo vaikams, įsiklausyti jų, kalbėtis su jais. Visi jie yra ypatingi, iš jų mes galime labai daug ko išmokti. Ne tik mes galime vaikus kažko išmokyti, patikėkite mes iš jų taip pat galime daug ko pasimokyti. Tikrai įsitikinau, kad mes galime būti su vaikais puikiais draugais. Mano nuomone šiame centre teikiama visapusiška pagalba tiek vaikui, tiek jo šeimai. Profesionalūs psichologai, socialiniai darbuotojai, teisininkai sudaro vaikui sąlygas išsakyti ir išspręsti jam kylančias problemas, atstatyti savo emocinę būklę. Paramos vaikui centre dirbantys savanoriai ne tik išklausys vaiką, bet ir kartu leis lasvalaikį ar net taps puikiais draugais. 5.2. Mintys apie save kaip socialinį darbuotoją Studijuodama socialinį darbą vis mąstydavau, kokioje socialinio darbo veiklos srityje norėčiau dirbti po studijų. Po šios savanoriško darbo patirties tikrai supratau, kad tolesnį savo profesinį gyvenimą norėčiau susieti su vaikais ir darbu su jais. Spręsti vaikų problemas, bendrauti su jais, teikti pagalbą. Žinau, kad tai yra viena sudėtingiausių socialinio darbo veiklos sričių, kadangi rasti bendrą kalbą su vaikais žymiai sudėtingiau nei su suaugusiais. Tikrai pamačiau, kad man dar trūksta tiek teorinių žinių, tiek praktinės patirties. Tačiau motyvacija ir užsispyrimas yra pirmas žiingsnis. Svarbu žinoti dėl ko stengiesi ir ko sieki. Tikiu, kad sugebėčiau būti puiki šios srities specialistė. Ne šiandien, ne rytoj, bet ateityje tikiuosi pasiekti ir įgyvendinti savo tikslus. APIBENDRINIMAS Savanorystė yra žinoma nuo seno. Ir dabar ji labai svarbi mūsų bendruomenėje. Jos dėka pagalbą gauna tie, kuriems jos reikia. O patys savanoriai gauna galimybę realizuoti, tobulinti, pažinti save ir patenkinti kitus savanoriškos veiklos motyvus. • Nevyriausybinės organizacijos kviečia savanorius atlikti tokias užduotis, kurios dėl jų prigimties negali būti mokami darbai. Savanoriai atsineša į organizaciją naujas idėjas, skleidžia informaciją apie organizaciją visuomenėje, tuo padarydami ją labiau žinomą ir vertinamą. • Savanoriai turintys socialinio pedagogo ar socialinio darbuotojo išsilavinimą yra tikri savanoriško darbo profesionalai, kurių pagalba ir žinios butinos bendruomenės veiklai vystyti. • Darbui su vaikais efektyviausia būtų ilgalaikių savanorių veikla, todėl, kad vaiaki jautriai reaguoja į savanorių kaitą, greitai prisiriša prie žmonių. Būtų idealiausi, kad į organizaciją eitų žmonės jau tvirtai žinantys ko nori. LITERATŪRA 1. Jonutytė I. (2006) Jaunųjų savanorių motyvavimas tęstinei socioedukacinei veiklai su vaikais // Pedagogika: mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus pedagoginis universitetas 2. Jordanas P. Ochman M. Savanorių vadybos nevyriausybinėse organizacijose pagrindai (1998), Vilnius 3. Leliūgienė I. Žmogus ir socialinė aplinka, Kaunas: Technologija, 1997 4. C.Mc.Curley, R.Lynch „Savanorių vadyba“, Vilnius, 2001 5. Ražaitis G. „ Kaip būti geru savanoriu“.Savanorių centras, 2001 Internetiniai šaltiniai 6. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.(2008) [žiūrėta 2008 12 18]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!