Saulės sistema. Referatas

 Saulės sistemą sudaro pati Saulė, aplink ją skriejančios 9 planetos - Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas - ir aplink jas skriejantys palydovai, asteroidai, kometos, meteoroidai, tarpplanetinė medžiaga, šių objektų gravitacinis, spinduliavimo ir magnetinis laukai. Planetų sistemos matmenys, matuojami tolimiausios Plutono planetos orbitos skersmeniu, vidutiniškai lygūs ~12 mlrd. km (80 av). Planetų sistemą už 35-200 av gaubia Koiperio kometoidų diskas, o už 20-200 tūkst. av - sferinis Orto kometų debesis. Šio debesies išorinis kraštas sutampa su nuotoliu, kuriame Saulės gravitacijos jėga susilygina su artimiausių žvaigždžių gravitacijos jėga. Visų Saulės sistemos kūnų masė lygi 2·1030 kg; 99.85% šios masės sutelkta Saulėje (lent.). Planetos skrieja aplink Saulę elipsinėmis orbitomis, kurių plokštumos pasvirusios mažu kampu į ekliptiką; didžiausią posvyrį į ekliptiką (17.15) turi Plutono orbita. Saulės sukimosi apie ašį ir planetų skriejimo aplink Saulę kryptys sutampa. Artimiausių žvaigždžių atžvilgiu Saulės sistema juda 19.7 km/s greičiu Heraklio žvaigždyno kryptimi. Aplink Galaktikos centrą Saulės sistema skrieja beveik apskritimine orbita 220 km/s greičiu; orbitinis periodas ~230 mln. m. Saulės sistemos kūnų masės ir skersmenys Skaičius Bendra masė (Žemės masės vienetais) Skersmuo (km) Saulės 1 332 959.5 1 392 530 Planetų 9 456 3000-142 600 Palydovų 63 0.12 10-5260 Asteroidų ~6000 0.001 1-1020 Kometoidų 1012 100 150 Meteoroidų ~10-6 70 Apskriejimo aplink Saulę periodas 250.3 m. Sinodinis periodas 366.74 d Nuotolis nuo Saulės: afelyje perihelyje vidutinis 7 428 mln. km 4 456 mln. km 5 942 mln. km Orbitos ekscentricitetas 0.250 Orbitos plokštumos posvyris į ekliptikos plokštumą 17.15 Nuotolis nuo Žemės: didžiausias mažiausias 7 580 mln. km 4 804 mln. km Mažieji Saulės sistemos kūnai Tai asteroidai, kometos, meteoroidai. Asteroidai dar vadinami mažosiomis planetomis. Tai kieti dangaus kūnai, beveik apvalūs arba netaisyklingos formos, kurių skersmuo nuo 1 iki 1000 km. Dauguma jų skrieja aplink Saulę tarp Marso ir Jupiterio. Kometos dar vadinamos uodeguotosiomis žvaigždėmis. Kometą sudaro branduolys, galva ir uodega. Branduolį sudaro sušalusios dulkės ir dujos. Priartėjus prie Saulės, branduolys šyla ir ima garuoti. Taip atsiranda garų skraistė – galva. Saulės vėjas (dalelių srautas) nupučia tuos garus ir taip susidaro uodega. Kuo arčiau Saulės kometa, tuo jos uodega ryškesnė, bet visada nusukta nuo Saulės. Meteoroidai – mažesni nei 1 km skersmens dangaus kūnai. Tai kometų liekanos. Dideliu greičiu įlėkę į Žemės atmosferą, dėl trinties įkaista ir sudega. Krisdami jie švyti ir vadinami meteorais. Kai kurie nespėja sudegti ir nukrenta ant Žemės paviršiaus ir tada yra vadinami meteoritais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!