Žvaigždės ir saulės sistema

Vilniaus Karoliniškių gimnazija ŽVAIGŽDĖS IR SAULĖS SISTEMA (pirmos 4 planetos) xxxxx REFERATAS Vilnius, 2003 ŽVAIŽDĖS Giedrą naktį pažvelgus į dangų, iš daudelio milijardų mūsų galaktikos žvaigždžių galima pamatyti apie 3 tūkstančius. Nors žvaigždės atrodo kaip mažyčiai taškeliai, iš tikrųjų jos yra tokio dydžio kaip artimiausia mums žvaigždė Saulė. Tai milžiniški įkaitę, toli kosmose degančių dujų kamuoliai. Kai kurios žvaigždės yra neįsivaizduojamai didelės. Jei tokią milžinę patalpintume į Saulės sistemos centrą, ji neišsitektų Žemės orbitoje. Kitos yra daug mažesnės, maždaug tokio dydžio kaip mūsų planeta ir skleidžia silpną šviesą. Žvaigždės yra taip toli, jog artimiausios jų (čia nekalbama apie mūsų Saulę) šviesa pasiekia mus per daugiau kaip 4 m. Senovės dangaus stebėtojai atkreipė dėmesį į tai, kad žvaigždės danguje išsidėsčiusios tam tikru raštu. Jiems rodėsi, kad šios žvaigždžių grupės – žvaigždynai – vaizduoja tam tikrus piešinius. Tokie žvaigždynai kaip Didieji Grįžulo Ratai, arba Didžioji Meška, ir dabar praverčia studijuojant žvaigždžių padėtį. Astronomai atskiras žvaigždes žymi žvaigždyno, kuriam jos priklauso, pavadinimu ir gaikiška raide – alfa, beta, gama. Pavyzdžiui, antroji ryškiausia Centauro žvaigždyno žvaigždė vadinama Centauro beta. Artimiausios žvaigždės: Žvaigždės pavadinimas Atstumas nuo Saulės sistemos Kentauro Proxima 4,224 šviesmečių (šm.) Rigel Kentaurus A 4,224 šm Rigel Kentaurus B 4,224 šm Barnard`s Star 5,941 Ryškiausios žvaigždės: Žvaigždės pavadinimas Atstumas nuo Saulės sistemos Sirijus 8,602 šm Canopus 312,720 šm Arcturus 36,712 šm Vega 25,298 šm .... .... Šiaurinė ž. (Polaris) 431,438 Žvaigždės šviesos spalva atitinka jos temperatūrą: raudonos žvaigždės yra vėsiausios, mėlynos – karščiausios. Žvaigždės ryškis (išspinduliuojamos energijos kiekis) susijęs su jos mase (joje esamos medžiagos kiekiu): sunkesnės žvaigždės yra ryškesnės už lengvesnes. Astronomai matuoja žvaigždžių spalvą ir ryškį, kad nustatytų jų dydį ir atstumą nuo Žemės. Pačios mažiausios žvaigždės yra neutroninės žvaigždės (pulsarai). Jų masė kaip Saulės, bet skersmuo tik apie 16 km. Baltosios nykštukės yra baltosios žvaigždės – kai kurios net mažesnės už Žemę. Geltonosios nykštukės, arba vidutinio dydžio žvaigždės, yra maždaug Saulės dydžio. Milžinės, didesnės už Saulę žvaigždės 100 – 1000 kartų. Supermilžinės yra pačios didžiausios žvaigždės. Jų skermuo iki 1000 karųtų didesnės už Saulės skersmenį. Mirdamos didelės, masyvios žvaigždės suyra greičiau negu per vieną sekundę. Ta sprogusi žvaigždė vadinama supernova. Sprogimo išsviestos medžiagos pasklinda kosmose ir sudaro ūką. Supernova gali palikti pulsarą – besisukantį medžiagos kamuolį, kurio masė kaip Saulės, bet skersmuo tik apie 16 km. Besisukdamas pulsaras spinduliuoja į kosmosą radijo, šviesos ir kitas bangas. Labai masyvios žvaigždės likučiai gali kolapsuoti (susitraukti) į labai mažą erdvę – juodąją skylę. Juodosios skylės gravitacijos laukas yra toks stiprus, kad nei madžiaga, nei įvairios bangos negali iš jos ištrūkti. Artėjant pabaigai, tokia pavienė žvaigždė kaip Saulė gali susitraukti į maždaug Žemės dydžio baltąją nykštukę. Baltoji nykštukėlabai karšta, bet dėl mažumo labai blanki. Po milijardų metų baltoji nykštukė atvėsta ir tampa tamsia, šalta juodąja nykštuke. Tačiau niekas dar nėra tokių žvaigždžių aptikęs, nes galbūt mūsų galaktika yra per jauna, ir dar per maža laiko juodosioms nykštukėms atsirasti. SAULĖS SISTEMA Saulės sistemą sudaro Saulė, aplink ją skriejančios planetos ir aplink jas skriejantys palydovai, asteroidai, kometos, meteoroidai, tarpplanetinė medžiaga, šių objektų gravitacinis, spinduliavimo ir magn. laukai. Planetų sistemos matmenys, matuojami tolimiausios Plutono planetos orbitos skersmeniu, vidutiniškai lygūs ~12 mlrd. km (80 av). Planetų sistemą už 35-200 av gaubia Koiperio kometoidų diskas, o už 20-200 tūkst. av - sferinis Orto kometų debesis. Šio debesies išorinis kraštas sutampa su nuotoliu, kuriame Saulės gravitacijos jėga susilygina su artimiausių žvaigždžių gravitacijos jėga. Visų Saulės sistemos kūnų masė lygi 2·1030 kg; 99.85% šios masės sutelkta Saulėje (lent.). Planetos skrieja aplink Saulę elipsinėmis orbitomis, kurių plokštumos pasvirusios mažu kampu į ekliptiką; didžiausią posvyrį į ekliptiką (17.15) turi Plutono orbita. Saulės sukimosi apie ašį ir planetų skriejimo aplink Saulę kryptys sutampa. Artimiausių žvaigždžių atžvilgiu Saulės sistema juda 19.7 km/s greičiu Heraklio žvaigždyno kryptimi. Aplink Galaktikos centrą Saulės sistema skrieja beveik apskritimine orbita 220 km/s greičiu; orbitinis periodas ~230 mln. m. Saulės sistemos kūnų masės ir skersmenys Skaičius Bendra masė (Žemės masės vienetais) Skersmuo (km) Saulės 1 332 959.5 1 392 530 Planetų 8 456 3000 – 142 600 Palydovų 63 0,12 10 – 5260 Asteroidų ~6000 0,001 1 – 1020 Kometoidų 1012 100 150 Meteoroidų ~10-6

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!